Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikui nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys A. G., R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovės L. G. motinos valdžią į vaiką E. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su laikinaisiais jo globėjais A. G. ir R. G. jų gyvenamojoje vietoje, lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, valdytojais ir tvarkytojais, uzufrukto teise prašo paskirti laikinuosius vaiko globėjus A. G. ir R. G..

Ieškinyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus E. G.. Atsakovė nesirūpino savo sūnumi, išeidavo iš namų kelioms paroms, galimai vartojo alkoholį ir psichotropines medžiagas, neturėjo nuolatinio darbo. Nutarta nepilnamečiui vaikui skirti laikiną globą, o motiną įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Atsakovė savo elgesio nekeičia. Vaikui tėvystė nenustatyta. Esant situacijai šeimoje, kai vaikui tėvystė nėra nustatyta, o motina mažamečiu pasirūpinti negali dėl tėvystės įgūdžių stokos ir nenoro jų įgyti, dėl savo gyvenimo būdo nekeitimo, kuris keltų grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, nutarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatyta, jog atsakovė savo mažamečiu sūnumi nesirūpino nuo gimimo, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė pas tėvus negyvena, nedirba, nuo atsakovės įtraukimo į socialinės rizikos asmenų, auginančių vaikus, sąrašą, vaiku nesidomi, su sūnumi bendrauja nereguliariai. Atsakovė yra abejinga savo, t. y. motinos, pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa, su socialiniais darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja, jų pagalbos atsisako. Atsakovė savo elgesio bei gyvenimo būdo nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios mažamečio sūnaus atžvilgiu neįgyvendina, vaiko poreikiais nesidomi, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų tam nededa, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į sūnų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko globą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėjais R. G. ir A. G., laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui E. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbingo amžiaus, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė nedirba, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovės nedirba ir/ar neieško darbo negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės L. G. nepilnamečio sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 27 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojais skirtini laikinieji globėjai R. G. ir A. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Atsakovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą 100 atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką, ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 4,5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 27 d. po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Skirti laikinus globėjus R. G. ir A. G. nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui E. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.