Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-550-883/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: e2A-550-883/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: UAB „Mažeikių šilumos tinklai“
Atsakovas: M. Č.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-550-883/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02849-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.8.10; 3.3.1.18.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui M. Č. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. Č. 8989,94 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 203 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas), ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ ir atsakovo M. Č. 2014 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta Studijų tikslinio finansavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė finansavo 20 procentų visos atsakovo mokėtinos studijuojamos studijų programos „Šilumos energetika ir technologijos“ kainos, o atsakovas įsipareigojo, baigęs studijų programą, įsidarbinti pas ieškovę bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus. Šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. taip pat sudarė Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131, kurios pagrindu ieškovė, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo mokėti atsakovui 500 Lt (144,81 Eur) stipendiją, o atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 mėnesius, po studijų baigimo, įsidarbinti pas ieškovę ir dirbti pas ją ne trumpiau kaip 4 metus. Atsakovas M. Č. 2018 m. birželio 22 d. baigė studijų programą ir įgijo energijos inžinerijos bakalauro laipsnį. 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas ieškovei pateikė prašymą dėl finansinės paramos studijų metu, kuriame nurodė, kad yra gavęs pasiūlymą tęsti studijas magistratūros studijų programoje „Termoinžinerija“ valstybės finansuojamoje vietoje, todėl prašo paremti finansiškai, skiriant stipendiją kiekvieną mėnesį.

3. Atsižvelgus į tai, tarp šalių 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, kurio pagrindu ieškovė atsakovui toliau studijuojant magistratūros studijų programą „Termoinžinerija“ įsipareigojo mokėjo stipendiją – po 200 Eur per mėnesį, o atsakovas įsipareigojo, baigęs magistratūros studijas, atidirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 3 metus. Šiuo papildomu susitarimu šalys susitarė sutrumpinti atsakovo atidirbimo pas ieškovę laikotarpį iki 3 metų, o likusioje apimtyje šalių įsipareigojimai liko nepakitę. Nurodo, kad ieškovė už atsakovo bakalauro studijas sumokėjo 1769,69 Eur sumą. Studijų laikotarpiu ieškovė atsakovui išmokėjo 7191,95 Eur stipendiją. Ieškovei 2021 m. lapkričio 15 d. tapo žinoma, kad atsakovas 2021 m. birželio 18 d. baigė magistratūros studijų programą „Termoinžinerija“ ir įgijo inžinerijos mokslų magistro laipsnį, todėl ieškovė atsakovui 2021 m. gruodžio 7 d. raštu pasiūlė tris pas ieškovę esamas laisvas pareigybes (Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojo, Mažeikių katilinės remonto meistro, Šilumos tinklų remonto tarnybos vadovo pavaduotojo). Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. atvyko pas ieškovę pokalbiui dėl įdarbinimo sąlygų aptarimo, tačiau abiem šalims priimtino sprendimo nepavyko pasiekti. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu informavo atsakovą ir Universitetą, kad nuo 2022 m. liepos 16 d. vienašališkai nutraukia 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties galiojimą, konstatavus, kad atsakovas nevykdo sutarties, t. y. baigus studijas, įsidarbinti pas ieškovę ir jai dirbti ne trumpiau nei 4 metus, o tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimu taip pat informavo atsakovą, kad nuo 2022 m. liepos 16 d. vienašališkai nutraukiamas 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo sutarties ir 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomo susitarimo galiojimas. Susitarimų nutraukimo pagrindas – atsakovo įsipareigojimo įsidarbinti pas ieškovę per 3 mėnesius po studijų baigimo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu. Šalims ikiteisminių derybų metu nepavykus susitarti dėl atsakovo atidirbimo pas ieškovę sąlygų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės mokėtas mokestis už studijas bei stipendija, atlyginimo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. Č. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2021 m. birželio 18 d. baigė magistrantūros studijas ir įgijo inžinerijos mokslų magistro laipsnį. Tarp šalių vyko derybos dėl galimybės įsidarbinti pas ieškovę, tačiau bendras susitarimas nebuvo pasiektas. Atsakovo vertinimu, civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti, kadangi nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovo kaltės. Atsakovas ieškovei raštu detaliai nurodė argumentus, dėl kurių atsakovas negali įvykdyti pasirašytos 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties. Atsakovas, negalėdamas įvykdyti sutartimis prisiimtų reikalavimų (įsidarbinti pas ieškovę) dėl ieškovės kaltės, neprivalo prisiimti atsakomybės dėl to, jog ieškovė negali pasiūlyti atsakovo turimos kvalifikacijos ir darbo patirties atitinkančios darbo pozicijos. Nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog jis nevykdė ir ateityje neva neketino vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Priešingai – atsakovas bendradarbiavo su ieškove ir siūlė ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant atsakovo pastangų, ieškovė su atsakovo siūlymais nesutiko ir siūlė darbo pozicijas, neatitinkančias esamos atsakovo kvalifikacijos, turimos darbo patirties ir rinkoje siūlomo darbo užmokesčio. Mano, jog 2021 metais siūlant darbo poziciją ir reikalaujant atsakovą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, negalima neatsižvelgti į iš esmės pasikeitusias aplinkybes ir siūlyti atsakovui vykdyti įsipareigojimus pagal 2014 metais buvusį šalių susitarimą. Atsakovas studijas tęsė remdamasis geresnio darbo perspektyvomis. Taigi esant pasikeitusioms aplinkybėms ir šalims aiškiai iškomunikuojant tolimesnį atsakovo studijų tęsimą aukštesnei kvalifikacijai įgyti su tikslu pasiūlyti atsakovui aukštesnes darbo pareigas, darbo pasiūlymas pabaigus magistrantūros studijas turėjo būti teikiamas atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, o ne vien tik į žodinį sutarčių tekstą. Nurodo, kad 2014 metais pasirašant sutartis atsakovui nebuvo išviešintos darbo užmokesčio sąlygos ar jų maksimalios ribos, kurias žinant, atsakovas būtų galėjęs įvertinti prisiimamus įsipareigojimus. Vis tik, ieškovė po magistrantūros studijų baigimo atsakovui nei darbo pozicijos, nei darbo užmokesčio, atitinkančio atsakovo turimą darbo patirtį bei kvalifikaciją, nepasiūlė. Atsakovo vertinimu, jo turima kvalifikacija ir įgyta darbo patirtis yra pakankamai vertinga, tuo tarpu ieškovė pasiūlė atsakovui užimti Mažeikių katilinės remonto meistro ir katilinės viršininko pavaduotojo pareigas. Nurodo, kad atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad ieškovė jam nepasiūlė darbo, kuris atitiktų jo kvalifikaciją, taip pat atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje, dirbant už ženkliai mažesnį darbo užmokestį, nei yra siūlomas darbo rinkoje atsakovo kvalifikaciją turinčiam darbuotojui; be to atsakovas negalėjo įsidarbinti ieškovės įmonėje dėl grėsmės prarasti kvalifikaciją ir įgytas žinias, neturint realių galimybių jas panaudoti ieškovės siūlomose darbo pozicijose. Ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakovu sutartis dėl jo kaltės, nors kaltės atsakovo veiksmuose nebuvo. Ieškovės reikalavimą dėl 1769,69 Eur mokesčio už studijas, atsakovas taip pat laiko nepagrįstu, kadangi jokių sąlygų, numatančių atsakovo pareigą grąžinti ieškovei sumokėtą mokestį už studijas sutartyje nėra numatyta. Atsakovas, vadovaujantis sutarties sąlygomis, įsipareigojo atlyginti ieškovei visas turėtas išlaidas darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui (t. y. tik esant sudarytai darbo sutarčiai), ir neįvykdžius šios sutarties sąlygų – grąžinti stipendijai, o ne studijoms sumokėtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo ieškinį atmesti, o visgi nusprendus jį patenkinti, išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai 8 989,94 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą 8989,94 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203 Eur žyminį mokestį. Teismas sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą M. Č. ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai nuo sprendimo įsiteisėjimo mokėti po 766,08 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskutinį mėnesį sumokant 766,06 Eur ir priteistas procentų palūkanas.

6. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovės, atsakovo ir Universiteto sudarytos Studijų tikslinio finansavimo sutarties esmę apibūdina šios sutarties dalykas, kurį apibrėžia minėtos sutarties pagrindas – ieškovės siekis išsiugdyti trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją, kuris už studijoms skirtą finansavimą atidirbs atitinkamą laikotarpį ieškovės įmonėje ir atsakovo siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą atitinkamoje specialybėje bei baigus studijas įsidarbinti ieškovės įmonėje. Taigi minėtos sutarties esmė ir tikslas – dalinai finansuoti atsakovo studijas, atsakovui įsipareigojant keturis metus pagal įgytą specialybę dirbti ieškovės įmonėje. Sutartyje numatytos ieškovės prievolės yra skirtos sudaryti sąlygas šio tikslo įgyvendinimui. Minėti tikslai iš esmės atkartojami ir šalių sudarytoje Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartyje bei papildomame susitarime prie minėtos sutarties, t. y. ieškovė sutiko finansiškai remti atsakovą studijų laikotarpiu mokėdama jam kas mėnesį stipendiją, siekiant išsiugdyti trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją, o atsakovas sutiko pabaigęs studijas įsidarbinti pas ieškovę atidirbant bent minimalų sutartyse nurodytą laikotarpį.

7. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, susipažinęs su pateiktų sutarčių turiniu, sprendė, kad sutartys tarp šalių sudarytos su tikslu išsiugdyti ieškovei trūkstamos kvalifikacijos darbuotoją ir šiam pabaigus studijas įdarbinti jį ieškovės įmonėje bent trijų metų laikotarpiui. Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, atsakovui pabaigus magistratūros studijas ir įgijus atitinkamą kvalifikaciją bei ieškovei pasiūlius net tris pareigybes, kuriose gali dirbti atsakovas ir kurios visos turi joms pavaldų personalą, atsakovas atsisakė ieškovės darbo pasiūlymo ir dirbti ieškovės įmonėje nepradėjo.

8. Teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškia atsisakymu be pagrįstos priežasties, įsidarbinti ieškovės įmonėje, kadangi pasiūlytos pareigybės, jų aprašymai neabejotinai atitinka ką tik magistratūros studijas pabaigusio studento įgautą kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, jog atsakovas argumentuodamas pareigybių neatitikimą jo kvalifikacijai, remiasi kitos įmonės jam pasiūlyta aukštesnės kategorijos darbo vieta, tačiau minėta priežastis niekaip negali būti vertintina, kaip pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės pasiūlytos pozicijos neatitiko atsakovo įgytos kvalifikacijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas į bylą pateikė įvairius kvalifikacijos kėlimo metu 2022 metais įgytus pažymėjimus, tačiau visi minėti pažymėjimai yra įgyti jau po magistratūros studijų baigimo atliekant darbines funkcijas kitoje darbovietėje. Tuo tarpu, pagal Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, 2.2. punktą atsakovas įsipareigojo pradėti dirbti ieškovės darbovietėje ne vėliau kaip per 3 mėnesius po studijų baigimo, t. y. konkrečiu atveju ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 18 d., todėl konstatuotina, kad atsakovui neinformavus ieškovės apie studijų baigimą ir nepradėjus dirbti pas ieškovę buvo pagrindas ieškovei nutraukti sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo dėl atsakovo kaltės. Teismo vertinimu, atsakovas be pagrindo atsisakė vykdyti sutartis ir sąmoningai siekė išvengti jo studijoms sumokėtų lėšų grąžinimo. Šiuo atveju abejoti dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir jo sąmoningo neveikimo nėra jokio pagrindo (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnis).

9. Teismas nurodė, kad ieškovės dalinis atsakovo studijų apmokėjimas ir jam išmokėta stipendija nustatytomis aplinkybėmis sudaro ieškovės patirtą žalą, nes tiek dalinis studijų kainos apmokėjimas, tiek stipendija atsakovui buvo skirta tikslu, kad atsakovas pabaigęs studijas įsidarbins ieškovės darbovietėje ir atidirbs bent trejus metus, o atsakovas, net ir būdamas jaunas, turėjo ir galėjo suprasti sutartyse pakankamai aiškiai išdėstytas sąlygas apie prievolę įsidarbinti ieškovės darbovietėje, o to nesilaikant, prievolę grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas. Teismo vertinimu, atsakovas pilnai suvokė, jog jam dar prieš sutarties pasirašymą nesutikus po studijų baigimo įsipareigoti atidirbti sutartyse nurodytą laikotarpį ieškovės darbovietėje, nei studijų kainos dalinis finansavimas nei stipendija iš ieškovės nebus skirta, todėl šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovės žalą sudaro tiek už ieškovo studijas sumokėtos, tiek stipendijos pagrindu atsakovui sumokėtos lėšos, kurios sudaro bendrą 8989,94 Eur sumą (CK 6.249 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovės nuostoliai patirti dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo, atsisakant įsidarbinti ieškovės darbovietėje, todėl dėl egzistuojančio priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nekyla abejonių (CK 6.247 straipsnis).

10. Atsižvelgęs, kad atsakovas, baigęs studijas neatvyko įsidarbinti pas ieškovę ir nepriėmė ieškovės siūlomų darbo pozicijų, t. y. nepradėjo, kaip numatyta sutartyse, dirbti ir atidirbti atitinkamą laiką ieškovės darbovietėje, įvertinęs ištirtų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad atsakovui kyla prievolė atlyginti visas ieškovės patirtas studijų rėmimo išlaidas.

11. Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 203 Eur žyminis mokestis, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teismas nurodė, kad skolininkas M. Č. į bylą iš esmės pateikė tik du dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, kodėl jis negalėtų iškart sumokėti nurodytos priteistos skolos – UAB „IPF Digital Lietuva“ raštą, patvirtinantį, kad atsakovas yra sudaręs neterminuotą kredito linijos sutartį ir 2023 m. balandžio 17 d. buvo skolingas minėtai įmonei 4696,42 Eur, ir Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovas nuomojasi gyvenamąjį būstą už 350 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad daugiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, santaupas, kitus turimus įsipareigojimus, atsakovas nepateikia, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena iš darbo užmokesčio, kuris siekia apie 2000 Eur į rankas (neto), t. y. darbuotojui liekantis atlyginimas pinigais, atskaičius visus mokesčius.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą darbo rinkoje paklausioje profesijoje, dirba vadovaujančioje pozicijoje ir uždirba ženkliai didesnį darbo užmokestį nei darbo rinkoje vyraujantis vidutinis darbo užmokestis, o jo įsipareigojimų suma, palyginus su gaunamomis pajamomis nėra tokia, kad atsakovas negalėtų grąžinti skolos anksčiau nei per 36 mėnesių laikotarpį. Teismas atkreipė dėmesį, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo prašomam laikotarpiui (taip, kad per mėnesį jis mokėtų ne daugiau nei po 249,72 Eur), visą priklausančią sumą ieškovė atgautų tik beveik po penkerių metų, skaičiuojant nuo atsakovo sutartinių sąlygų pažeidimo ir pagrindo atlyginti atsiradusius nuostolius atsiradimo dienos, todėl konstatavo, kad toks ilgas teismo sprendimo vykdymas iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą ir pažeistų ieškovės interesus bei teisėtus lūkesčius. Teismas vertino, jog 8 989,94 Eur įsiskolinimo už atsakovo studijas mokėjimo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, o, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, darbo užmokestį, galimybę uždirbti lėšas, sprendė, jog teismo sprendimas galės būti realiai vykdomas ir atsakovui liks pakankamai lėšų pragyvenimui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismo sprendimo vykdymą teismas išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui, mokant po 766,08 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 766,06 Eur ir priteistas 5 procentų palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas M. Č. prašo panaikinti Telšių rajono Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti sprendimo dalį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

14.1. Atsakovas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, o atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškia atsisakymu be pagrįstos priežasties įsidarbinti ieškovės įmonėje, kadangi ieškovės atsakovui pasiūlytos užimti trys pareigybės – Mažeikių katilinės viršininko pavaduotojo, Mažeikių katilinės remonto meistro ir Šilumos tinklų tarnybos vadovo pavaduotojo, neabejotinai atitinka ką tik magistrantūros studijas pabaigusio studento įgautą kvalifikaciją.

14.2. Teismas netinkamai pritaikė ir nesilaikė sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei nesivadovavo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

14.3. Nagrinėjant šalių ginčą teismas neatsižvelgė į šalių buvusius susitarimus po bakalauro studijų, dėl ko nebuvo atskleista tikroji šalių valia ir ketinimai dėl tolimesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo pakeistomis sutartomis sąlygomis. Teismas nevertino atsakovo nuosekliai dėstomos pozicijos, jog atsakovui, įsidarbinus pas ieškovę po bakalauro studijų 2018 m. vasarą, vykusio pokalbio su tuo metu buvusiu technikos direktoriumi (šiuo metu generaliniu direktoriumi) metu, jam buvo pasiūlytos aukštesnės – vadovaujančios (o ne žemesnės) pareigos po magistrantūrų studijų. Atsakovui buvo susiformavęs akivaizdus lūkestis užimti aukštesnes pareigas grįžus po magistro studijų ir atsakovas nuoširdžiai tikėjosi, jog tokio susitarimo, net jeigu jis buvo tik žodinis, tačiau pateiktas iš kompetentingo, pasitikėjimą keliančio asmens, bus laikomasi. Atsakovo vertinimu, byloje yra nuosekli veiksmų seka, jog toks žodinis susitarimas, keičiantis iš esmės 2014 m. liepos 29 d. sutarties nuostatas.

14.4. Byloje nebuvo ginčo, jog atsakovas baigęs bakalauro studijas 2018 m. įsidarbino pas ieškovę ir pradėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 29 d. sutarties sąlygas; jeigu nebūtų pačios ieškovės paskatintas ir jam nebūtų buvę pasiūlytos aukštesnės, vadovaujančios pareigos, jis būtų įvykdęs 2014 m. liepos 29 d. sutarties sąlygas ir atidirbęs pas ieškovę, kadangi tuo metu (tik pabaigus bakalauro studijas ir neturint jokios darbo patirties) jokių ketinimų savo iniciatyva tęsti toliau studijas magistrantūroje neturėjo.

14.5. Atsakovui buvo suformuotas teisėtas lūkestis, jog turėdamas aukštesnę kvalifikaciją ir magistro studijų diplomą, grįžęs pas ieškovę dirbs vadovaujančiose pareigose. Taigi abipusio pokalbio metu buvo sutarta, jog atsakovas toliau kels kvalifikaciją ir grįš pas ieškovę dirbti tik pabaigęs bakalauro studijas; nesant tokio susitarimo, ieškovė nebūtų sutikusi išleisti atsakovą toliau studijuoti magistro studijose, nebūtų finansavusi atsakovo magistrantūros studijų suteikdama stipendiją ir būtų jau po bakalauro studijų baigimo 2018 m. reikalavusi vykdyti 2014 m. liepos 29 d. sutartį visa apimtimi, t.y. išdirbti įmonėje 4 metus po studijų baigimo; esant žemesnės kvalifikacijos ar kompetencijos darbuotojų trūkumui, su atsakovu darbo sutartis nebūtų buvusi nutraukta tam, kad atsakovas galėtų studijuoti magistro studijose, neturint ieškovei faktiškai trūkstamo ir dirbančio darbuotojo.

14.6. Teismas neatsižvelgė į tikrąją šalių valią, nevertino esminių aplinkybių, bei dėl kokių tikslų buvo susitarta atsakovui kelti kvalifikaciją magistro studijose ir ko buvo tikėtasi atsakovui sugrįžtant po magistro studijų dirbti pas ieškovę. Atsakovo vertinimu, teismas neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų ir tai turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl tinkamo ieškovės įsipareigojimų įvykdymo.

14.7. Teismas 1769,69 Eur sumokėtą mokestį už studijas iš atsakovo priteisė be sutartinio pagrindo ir dėl jo pagrįstumo atskirai nepasisakė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, pasirašydami sutartis ir papildomus susitarimus susitarė tik dėl stipendijai (o ne studijoms) sumokėtų lėšų grąžinimo (2014 m. rugsėjo 1 d. stipendijos sutarties 3 punktas) ir jokių papildomų susitarimų, kuriuose šalys būtų susitarę dėl mokesčio už studijas grąžinimo sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas 1769,69 Eur dalyje, atsakovo vertinimu, negalėjo būti tenkinamas.

14.8. Teismas nepasisakė dėl ieškovės kaltės šioje situacijoje buvimo, nors ne kartą teismo posėdžio metu atsakovas prašė nurodyti ir paaiškinti, kokias maksimalias pastangas dėjo ieškovė tam, jog sutartis būtų įvykdyta. Atsakovas negalėjo įsidarbinti dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nepasiūlė atsakovui darbo vietos su tokiomis funkcijomis, kurios atitiktų atsakovo kvalifikaciją, darbo patirtį ir buvusį susitarimą dėl vadovaujančių pareigų; nebandė tartis dėl darbo užmokesčio, nors pati raštuose nurodė, jog darbo užmokestis yra nustatomas šalių susitarimu, tačiau tokio susitarimo nesiekė vienašališkai primesdama savo poziciją; nesivadovavo buvusiu susitarimu, pasiūlyti vadovaujančias pareigas atsakovui po magistrantūrų studijų, dėl ko sutartiniai įsipareigojimai dėl esminio susitarimo ir žodžio nesilaikymo nebuvo įvykdyti.

14.9. Teismas privalėjo spręsti dėl ieškovės kaltės, jos apimties, tačiau to nedarė, dėl ko nepagrįstai nuostolių naštą perkėlė išimtinai tik atsakovui. Ieškovės kaltė prisidedant prie nuostolių atsiradimo buvo ir yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistą nuostolių dydį.

14.10. Išdėsčius teismo sprendimą teismo nustatyta kas mėnesį mokėtina suma yra akivaizdžiai per didelė gaunamam darbo užmokesčiui. Ieškovei gaunant mažesnes įmokas ir priteistas 5% palūkanas už priteistą sumą kiekvieną mėnesį, nebūtų pažeistas nei ieškovės interesas, nei atsakovo ir tuo pačiu atsakovui leistų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti nuoseklų ir stabilų teismo sprendimo įvykdymą, nepatiriant papildomų galimų ginčų išieškojimo procese, atsakovui neišgalint tokios priteistos sumos kiekvieną mėnesį mokėti.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Atsakovo teiginių apie tarp šalių buvusį žodinį susitarimą dėl aukštesnių vadovaujančių pareigų siūlymo nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai; priešingai – tikrieji šalių susitarimai atsispindi 2018 m. birželio 26 d. terminuotoje sutartyje ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašyme valdybai dėl finansinės paramos.

15.2. Ieškovė niekada nelaikė, kad atsakovas dirbdamas pagal 2018 m. birželio 26 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties sąlygas. Pagal minėtą darbo sutartį atsakovas užėmė operatoriaus mokinio pareigas, kurioms užimti šilumos energijos inžinieriaus bakalauro kvalifikacija nėra būtina, o terminuotos sutarties sudarymas patvirtina jos laikinumo pobūdį, o ne ketinimą vykdyti įsipareigojimus pagal 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutarties sąlygas. Apeliantas magistrantūros studijas pasirinko savo iniciatyva, apie ketinimą po studijų užimti aukštesnes vadovaujančias pareigas prašyme nenurodyta.

15.3.Atsakovas po magistrantūros studijų UAB „ Mažeikių šilumos tinklai“ įsidarbinti turėjo ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 18 d., todėl nepradėjus iki nurodyto termino dirbti pas ieškovę buvo pagrindas sutartis nutraukti dėl esminio sutarčių pažeidimo dėl atsakovo kaltės.

15.4. Ieškovės kaltė byloje nėra įrodyta. Ieškovė buvo įsipareigojusi pasiūlyti atsakovui darbo vietą pagal Kauno technologijos universiteto studijų programos šilumos energetika ir technologijos įgytą bakalauro aukštojo mokslo kvalifikaciją; minėtą kvalifikaciją atitinkančios pareigos atsakovui ir buvo pasiūlytos. Atsakovas, netgi nežinodamas kokias pareigas siūlys ieškovė, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad kita įmonė atsakovui pasiūlė aukštesnes pareigas, negali lemti ieškovės kaltės.

15.5. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nepradėjo dirbti pas ieškovė per tris mėnesius po studijų baigimo dėl svarbių priežasčių, todėl teismas pagrįstai pripažino atsakovo kaltę ir teisėtą pagrindą ieškovei nutraukti sutartį dėl esminio sutarčių pažeidimo.

15.6. Konstatavus esminį sutarties pažeidimą, atsakovui kyla prievolė atlyginti visas ieškovės patirtas studijų rėmimo išlaidas. Tiek dalinis studijų apmokėjimas, tiek stipendija atsakovui buvo skirta, siekiant, kad atsakovas įsidarbintų darbovietėje ir dirbtų trejus metus.

Atsiliepimas

15.7. Atsakovė nesutinka su apelianto siūlomu teismo sprendimo vykdymo išdėstymu 36 mėnesių laikotarpiui, nes tai pažeistų ieškovės interesus, kuri visą priklausančią sumą atgautų po penkerių metu nuo sutarties pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 29 d. tarp Kauno technologijos universiteto (toliau – Universitetas), UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ (darbdavys) ir M. Č. (studentas) buvo sudaryta Studijų tikslinio finansavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Universitetas įsipareigojo sudaryti studentui M. Č. sąlygas studijuoti jo su Universitetu sudarytoje studijų sutartyje (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis, ieškovė įsipareigojo finansuoti 20 procentų visos mokėtinos studento studijų kainos, įdarbinti studentą ne trumpiau kaip 4 metams pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją; atsakovas įsipareigojo studijuoti jo su Universitetu sudarytos studijų sutarties sąlygomis ir nenutraukti sutarties be svarbių priežasčių, o neįvykdęs sutartyje nustatytų įsipareigojimų, grąžinti į valstybės biudžetą jo studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas; baigęs studijų programą, įsidarbinti šios sutarties 2.3 punkte nustatytomis sąlygomis bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškovė su atsakovu 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131, kuria šalys susitarė, jog ieškovė mokės atsakovui 500 Lt (144,81 Eur) dydžio mėnesinę stipendiją, o atsakovui baigus universitetą, ieškovė įsipareigojo įdarbinti atsakovą ne trumpiau kaip 4 metams pagal Universiteto studijų programos „šilumos energetika ir technologijos“ įgytą bakalauro aukštojo mokslo kvalifikaciją bei užtikrinti atlyginimą, ne mažesnį nei tas, kuris nustatytas darbo santykių atsiradimo tarp ieškovės ir studijas baigusio darbuotojo metu, ir įtvirtintą darbo įstatymuose bei ieškovės patvirtintuose etatų sąrašuose, suteikti socialines ir kitas garantijas, nustatytas ieškovės kolektyvinėje sutartyje, užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas Darbo kodekso ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 1.1., 1.5., 1.6.). Atsakovas įsipareigojo studijuoti su Universitetu sudarytos studijų sutarties sąlygomis ir pagal studijų programos „šilumos energetika ir technologijos“ įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją atidirbti ieškovei ne mažiau kaip 4 metus. Atsakovas įsipareigojo pradėti dirbti bendrovėje ne vėliau kaip per 3 mėnesius po studijų baigimo. Priešingu atveju šalys sutarė, kad bus laikoma, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Nutraukus darbo sutartį atsakovo iniciatyva (darbuotojo pareiškimu) ar dėl darbuotojo kaltės, anksčiau 2.2. punkte nustatyto termino, atlyginti ieškovei visas turėtas išlaidas atsakovo mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Nevykdžius šios sutarties numatytų įsipareigojimų, nedelsiant grąžinti ieškovei visas stipendijai sumokėtas lėšas (Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 2.1., 2.2., 2.3, 2.4.).

19. 2018 m. birželio 22 d. išduotas bakalauro diplomas patvirtina, kad atsakovas 2018 metais baigė energetikos inžinerijos studijų krypties studijų programą „Šilumos energetika ir technologijos“ ir jam suteiktas energijos inžinerijos bakalauro laipsnis.

20. 2018 m. birželio 26 d. terminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas įsidarbino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ operatoriaus-mokinio pareigybėje ir joje dirbo nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

21. Atsakovas M. Č. 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštišku prašymu UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ valdybai dėl finansinės paramos studijų metu informavo, jog baigęs bakalauro studijas gavo iš universiteto pasiūlymą tęsti studijas bei pagilinti ir praplėsti savo specialybės žinias magistratūros studijose „Termoinžinerija“, todėl įstojo į valstybės finansuojamą vietą; nurodė, kad studijos truks nuo 2018 iki 2020 metų, prašė ieškovės šių studijų laikotarpiu paremti jį finansiškai, skiriant kiekvieną mėnesį stipendiją, kadangi baigęs aukštesnės kvalifikacijos mokslus savo ateitį sieja su ieškovės įmone.

22. 2018 m. rugpjūčio 29 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 10 patvirtina, kad ieškovės valdyba svarstė atsakovo prašymą ir nutarė mokėti atsakovui 200 Eur dydžio mėnesinę stipendiją.

23. Šalys 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė Papildomą susitarimą prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131, kurioje susitarė Universiteto magistro studijų programą „Termoinžinerija“ pažangiai studijuojančiam ir neturinčiam akademinių skolų studentui atsakovui mokėti 200 Eur dydžio mėnesinę stipendiją, kurios dydis gali būti indeksuojamas, o atsakovas įsipareigojo baigęs magistro studijas atidirbti pas ieškovę ne mažiau kaip 3 metus. Nurodė, kad likusia apimtimi šalių tarpusavio santykius ir susitarime vartojamas sąvokas apibrėžia sutartis.

24. Ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. už atsakovo bakalauro studijas sumokėjo 1769,69 Eur. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė atsakovui išmokėjo iš viso 7191,95 Eur stipendijos.

25. 2021 m. birželio 18 d. atsakovui išduotas magistro diplomas, patvirtinantis, kad M. Č. baigė energijos inžinerijos studijų krypties magistrantūros studijų programą „Termoinžinerija“ ir jam suteiktas inžinerijos mokslų magistro laipsnis.

26. 2021 m. spalio 11 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovo per 10 dienų pateikti prašymą įdarbinti darbovietėje, nurodant pageidaujamą įdarbinimo datą ir pareigas arba atsisakymą dirbti bendrovėje pagal šalių pasirašytas sutarčių sąlygas.

27. Atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini).

28. Ieškovė 2022 m. birželio 16 d. pranešimais dėl esminių sutarčių pažeidimų nuo 2022 m. liepos 16 d. nutraukė su atsakovu sudarytą 2014 m. liepos 29 d. Studijų finansavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomą susitarimą.

29. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl civilinės atsakomybės sutartį pažeidusiai šaliai taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei – per sutartyje nustatytą terminą neįsidarbino pas ieškovę, todėl teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas tinkamai neįvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti ieškovei jos patirtus tiesioginius nuostolius: ieškovės už atsakovo bakalauro studijas sumokėtą 1769,69 Eur sumą ir atsakovui studijų laikotarpiu išmokėtą 7191,95 Eur stipendiją.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas mokestį už studijas (1769,69 Eur) iš atsakovo priteisė be sutartinio pagrindo, netinkamai vertino tarp šalių kilusius tarpusavio santykius, visiškai neatsižvelgė į buvusį žodinį susitarimą dėl to, kokias pareigas atsakovas užims po magistrantūros studijų baigimo, nevertino priežasčių, dėl kurių atsakovas atsisakė dirbti tik konkrečiomis jam pasiūlytomis darbo sąlygomis.

31. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę, kad ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir jam kilo pareiga atlyginti ieškovės tariamai patirtas išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir ar ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sutartis pagrįstai buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, šioje byloje turi būti įvertina, ar atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovės nurodytus nuostolius.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti nuostolius, o įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais sutartinių prievolių pažeidimas gali lemti net vienašalį sutarties nutraukimą.

33. Vienašalio sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka yra reglamentuoti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018). Taigi, pagal aptariamą nuostatą galimybė vienašališkai nutraukti sutartį yra siejama su tuo, kad sutarties šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir kita šalis dėl to negavo ir negali tikėtis gauti to, kas sudarė pagrindinį sutarties tikslą.

35. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131, jos 2.2 punkte nustatė, kad studentas (atsakovas) privalo pradėti dirbti bendrovėje ne vėliau kaip per tris mėnesius po studijų baigimo; priešingu atveju bus laikoma, kad studentas M. Č. pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. Papildomo susitarimo prie minėtos sutarties 2.1.3 punktą šalių tarpusavio santykius ir susitarime vartojamas sąvokas apibrėžia sutartis. Tokiu būdu šalys susitarė, kad nurodyto termino praleidimas bus laikomas sutarties pažeidimu. 2022 m. birželio 16 d. Pranešime dėl 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 nutraukimo ieškovė nurodė, kad sutartis nutraukiama vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 3 punktais, dėl sutarties 2.2, 2.4 punktų ir Papildomo susitarimo 2.1.2 punktų nevykdymo, t.y. dėl esminio sutarties pažeidimo. Nepaisant to, kad ieškovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. liepos 16 d., t. y. vėliau, nei pagal šalių susitarimo atsakovas turėjo pradėti dirbti, bylos duomenys patvirtina, jog net ir iki šio termino atsakovas nebuvo įsidarbinęs ieškovės įmonėje.

36. Nors atsakovas įrodinėja, kad įsidarbinti įmonėje negali iš esmės tik todėl, kad pati ieškovė negali jam pasiūlyti atsakovo kvalifikaciją atitinkančios pozicijos, pažymėtina, kad už termino įsidarbinti laikymąsi yra atsakingas atsakovas, kuris, be kita ko, turėjo pateikti prašymą įsidarbinti įmonėje, o ieškovė turėjo užtikrinti jam galimybę dirbti įmonėje. Vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą, yra reikšminga ir tai, kad atsakovas nuo 2021 m. lapkričio yra įsidarbinęs kitoje įmonėje, tai yra pats atsakovas iš esmės pripažįsta, kad jis neketina grįžti dirbti į UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.

37. Atsakovas laikosi pozicijos, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl pačios ieškovės kaltės. Grįsdamas tokią poziciją, atsakovas, visų pirma, nurodo, kad pasirašydamas papildomą susitarimą jis rėmėsi prielaidomis, jog baigus magistro studijas jam bus pasiūlytos vadovaujančios pareigos.

38. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

39. Kaip minėta, pateikdamas prašymą dėl stipendijos magistro studijoms skyrimo, atsakovas deklaravo savo siekį dirbti ieškovės įmonėje. Bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis turėjo lūkestį, jog po magistro studijų jam bus pasiūlytos aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios vadovaujančios pareigos. UAB „Mažeikių šilumos ūkis“ yra specializuotą veiklą vykdanti įmonė, kurios pagrindinė akcininkė yra Mažeikių rajono savivaldybė; įmonė, turi patvirtintą struktūrą, nustatytą darbuotojų priėmimo tvarką, todėl atsakovui negalėjo būti pažadėtos konkrečios pareigos ir Papildomame susitarime netgi nebuvo keičiamas sutarties punktas dėl ieškovės įsipareigojimo įdarbinti atsakovą magistro išsilavinimo reikalaujančiose pareigose. Taigi byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad tokie lūkesčiai objektyviai negalėjo būti išpildyti ir atsakovui sutarties sudarymo metu tai neabejotinai buvo žinoma.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovas prieš sudarydamas 2018 m. rugsėjo 7 d. Papildomą susitarimą prie Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties Nr. 131 nebuvo tinkamai informuotas ir / ar nesuprato sutarties vykdymo ir galimo nutraukimo sąlygų. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu akcentavo ieškovė, atsakovui ieškovė sutarties pagrindu skyrė stipendiją, taip prisidėdama prie atsakovo siekio baigti magistro studijas ir įgyti norimą inžinerijos mokslų magistro laipsnį. Taip pat minėtos sutarties sąlygos atsakovui suteikė garantiją dėl darbo vietos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Taigi iš esmės atsakovui buvo suteikta beprocentė paskola studijoms apmokėti, taip pat suteikta trejų metų darbo vietos bei nuolatinių pajamų garantija.

41. Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, kad šalys, sudarydamos sutartį, iš anksto aptarė savo tikruosius ketinimus: ieškovė skyrė lėšas reikiamo specialisto paruošimui, atsakovas, pasinaudodamas gauta stipendija, įgijo siekiamą išsilavinimą, taip pat ne mažiau kaip trejiems metams užsitikrino darbo vietą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog sutartyje iš anksto aptartų ir numatytų sąlygų griežtas laikymasis turėjo esminės reikšmės šalims sudarant šią sutartį, t. y. priešingu atveju sutartis nebūtų sudaryta. Pažymėtina kad atsakovas, sudarydamas Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131 ir jos priedą kaip protingas žmogus turėjo ir galėjo suvokti, kad neįvykdžius duotų įsipareigojimų privalės grąžinti ieškovės sumokėtą stipendiją, nes tai numatė išanalizuotos ir atsakovo pasirašytos sutarties nuostatos. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat įvertinus, jog atsakovas nesilaikė sutarties sąlygos per tris mėnesius įsidarbinti įmonėje, darytina išvada, kad atsakovas įvykdė esminį sutarties pažeidimą ir ieškovė turi pagrindą reikalauti grąžinti sumokėta stipendiją.

42. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

43. Atsakovo atsakomybės dėl sutartyje nustatyto termino įsidarbinti praleidimo neeliminuoja ir jo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė negalėjo jam pasiūlyti tinkamos kvalifikacijos darbo. Atsakovas nepagrindė ir neįrodė, kad jis nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikęs ieškovei prašymą dėl įsidarbinimo, o atsakovė be jokio pagrindo jo neįdarbino.

44. Įvertinusi šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartį Nr. 131 ir 2018 m. rugsėjo 7 d. Papildomą susitarimą prie sutarties. Tokią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja tai, kad atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, antra, byloje nėra įrodymų, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl ieškovės kaltės, tačiau yra nustatyta, kad atsakovas nepateikė prašymo įdarbinti netgi ieškovei pasiūlius konkrečias laisvas pareigybes, nereagavo į pranešimą apie galimą sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis artimiausiu metu galėjo būti tinkamai įvykdyta, ir turėjo pagrindą ją nutraukti.

Dėl pareigos atlyginti nuostolius

45. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

46. 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutarties 2.4 papunktyje atsakovas įsipareigojo neįvykdžius sutartyje numatytų įsipareigojimų nedelsiant grąžinti ieškovei visas stipendijai sumokėtas lėšas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir per aptartą terminą neįsidarbino ieškovės įmonėje, todėl ieškovė įgijo teisę, į nuostolių, patirtų dėl atsakovo įvykdyto sutarties pažeidimo, atlyginimo.

47. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai 1769,69 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už atsakovo bakalauro studijas, ir 7191,95 Eur atsakovui išmokėtą stipendiją, viso 8989,94 Eur.

48. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pagal 2014 m. liepos 29 d. sutartį atsakovas įsipareigojo neįvykdžius šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, grąžinti tik į valstybės biudžetą (o ne ieškovei) jo studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas (sutarties 3.2; 3.3 ir 3.5 punktai); jokių sąlygų, numatančių atsakovo pareigą grąžinti ieškovei sumokėtą mokestį už studijas šioje sutartyje nėra.

49. Pagal sutarties laisvės principo nuostatas šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, be to, šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovės, atsakovo ir Universiteto pasirašyta trišalė sutartis yra savarankiška, šalių laisva valia pasirašyta sutartis.

50. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal 2014 m. liepos 29 d. Studijų tikslinio finansavimo sutarties sąlygas šalys aiškiai ir konkrečiai įvardijo savo ketinimus ir įsipareigojimus, nurodė sutarties dalyką bei kitas esmines sutarties sąlygas. Ieškovė sutartimi įsipareigojo finansuoti 20 procentų visos mokėtinos studento studijų kainos, įdarbinti studentą ne trumpiau kaip 4 metams pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat užtikrinti atlyginimą ne mažesnį nei tas, kuris nustatytas darbo santykių atsiradimo tarp darbdavio ir tiksliniu būdu studijas baigusio darbuotojo metu ir įtvirtintas darbo įstatymuose bei patvirtintuose etatų sąrašuose, suteikti socialines ir kitas garantijas, nustatytas darbdavio kolektyvinėje sutartyje, užtikrinti darbo sąlygas nustatytas Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (sutarties 2.1 – 2.3 punktai). Atsakovas, pasirašydamas sutartį, susipažino su studijų finansavimo sutarties sąlygomis, tarp jų ir su sąlyga įsidarbinti šios sutarties 2.3 punkte nustatytomis sąlygomis bei dirbti ne trumpiau kaip 4 metus.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 22 d. baigęs bakalauro studijas atsakovas 2018 m. birželio 26 d. įsidarbino UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Atsakovas buvo įdarbintas operatoriaus – mokinio pareigose, su atsakovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad operatoriaus – mokinio pareigybei aukštojo mokslo išsilavinimas nėra reikalingas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas savo įsipareigojimus pagal Studijų tikslinio finansavimo sutartį vykdė: studijas baigė, įsidarbino ieškovės įmonėje, tačiau ieškovė atsakovą (studentą) įdarbinimo terminuotam laikui ne pagal įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje terminuotoje darbo sutartyje darbdavio turėtų darbuotojo studijų apmokėjimo išlaidų atlyginimo sąlyga neaptarta. Taigi šalių elgesys rodo, kad siekiant suteikti galimybę atsakovui tobulintis ir įgyti dar aukštesnį išsilavinimą, terminuotos darbo sutarties sudarymas buvo priimtinas abiems šalims: atsakovas nereikalavo suteikti jam turimą išsilavinimą atitinkančias pareigas, o ieškovė nereikalavo atsakovo dirbti įmonėje ketverius metus.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. liepos 29 d. Studijų tikslinio finansavimo sutartimi šalys nenustatė jokių sankcijų atsakovui, pastarajam neatvykus dirbti į įmonę po studijų pabaigimo, o atsakovo įsipareigojimai ieškovei, kaip jau minėta, buvo įtvirtinti 2014 m. rugsėjo 1 d. Stipendijos mokėjimo ir įdarbinimo sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas baigęs magistro studijas negrįžo dirbti į UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ negali būti vertinama kaip 2014 m. liepos 29 d. Studijų tikslinio finansavimo sutarties sąlygų esminis pažeidimas, nes tokia sąlyga sutartyje nebuvo numatyta, ir atsakovas neturi prievolės grąžinti darbdaviui už jo studijas sumokėtą sumą. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prievolę grąžinti 1769,69 Eur studijų finansavimo sumą nepagrįstai kildina iš 2014 m. liepos 29 d. Studijų tikslinio finansavimo sutarties, todėl ši reikalavimo dalis netenkintina.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į nuostolių, patirtų atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atlyginimą. Tačiau teismas nevisiškai tinkamai nustatė ieškovės patirtų nuostolių sumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo 7191,95 Eur sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

54. Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

55. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

56. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

57. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

58. Apeliantas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia finansine padėtimi. Prašymui pagrįsti pateikė dokumentus apie sudarytą neterminuotą kredito linijos sutartį ir už gyvenamąjį būstą mokama nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymui pagrįsti nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, prašymą tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

59. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Apelianto nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą. Apeliantas nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog savaip interpretuoja faktines aplinkybes. Apeliantas iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

60. Apeliantas skunde išdėstė prašymą (jei nebūtų panaikintas skundžiamas sprendimas) išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir išdėstydamas teismo sprendimą atsižvelgė ir į atsakovo, ir į ieškovės interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai buvo atsižvelgta, jog sprendimo vykdymo išdėstymas ilgesniam terminui neabejotinai pažeistų ieškovės interesus. Kolegijos vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas 12 mėnesių nelaikytinas neprotingu ir pažeidžiančiu atsakovo interesus.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

62. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškinys tenkinamas 80 procentų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kinta ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, todėl keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė sumokėjo 203 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus 80 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina 162,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

64. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 203 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (20 procentų), atsakovui iš ieškovės priteistina 40,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166901968, naudai:

– 7191,95 Eur skolą;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą, t. y. 7191,95 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 162,40 Eur žyminį mokestį.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą M. Č., ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai nuo sprendimo įsiteisėjimo mokėti po 599,33 Eur kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, paskutinį mėnesį sumokant 599,32 Eur ir priteistas 5 (penkių) procentų palūkanas.

Priteisti atsakovui M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166901968, 40,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa BartašienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė