- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2-2039-1107/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15976-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Axis Tech“
- Advokatai
- Edgaras Burdulis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“ bankroto administratorės akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atstovei Beatričei Grižei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Tech“ atstovams Jaroslav Latušinskij ir advokato padėjėjui Edgarui Burduliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oro parametrai“ atstovaujamos bankroto administratorės akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axis Tech“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gegužės 31 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Axis Tech“ Įskaitymo aktą Nr. 18-ORO PAR.-2 ir juo atliktą vienašalį įskaitymą 14 519,82 Eur sumai nuo jo atlikimo momento, taikyti restituciją ir ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 14 519,82 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1965-264/2018 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Bankroto administratorė, išanalizavusi ieškovės dokumentus 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovę su raginimu apmokėti 55 385,42 Eur skolą. Atsakovė 2018 m. spalio 8 d. pateikė atsakymą, kad buvusi pradinė 57 669,51 Eur dydžio skola yra dalinai apmokėta, kadangi 18 635,41 Eur dydžio suma išmokėta antstolei J. Ž., 22 625,02 Eur dydžio suma išmokėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, o šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 14 519,82 Eur dydžio sumai atsakovė įskaitė 2018 m. gegužės 31 d. aktu Nr. 18.0RO PAR.-2, todėl mokėtiną sumą sudaro tik 1 889,82 Eur. Bankroto administratorė, išanalizavusi ieškovės perduotus dokumentus nustatė, kad ieškovė pagal sąskaitą-faktūrą Nr. AXT1800193 turi 14 519,82 Eur dydžio neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę, 2019 m. sausio 4 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl 16 409,08 Eur (14 519,82 Eur pagal įvykdytą užskaitą ir 1 889,26 Eur likusi išmokėtina suma pagal 2018 m. kovo 30 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžio skolos apmokėjimo, tačiau atsakovė per pretenzijoje nustatytą terminą skolos nesumokėjo. 2019 m. sausio 21 d. gautas atsakovės atstovo raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atsisako sumokėti ieškovei reikalaujamą skolą 14 519,82 Eur dydžio sumai, nurodant, kad vienašališkai įskaito šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 14 519,82 Eur dydžio sumai. Atsakovė atliko neteisėtą vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Dėl nurodytų priežasčių teikia ieškinį dėl 14 519,82 Eur dydžio sumos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Viešai prieinamoje interneto svetainėje (Creditreform) yra pateikiama informacija apie ieškovės turimus turto areštus. Turto arešto aktų registro istorijoje matyti, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu (2018 m. gegužės 31 d.) buvo įregistruoti galiojantys turto areštai. Esant areštuotai šalies, kurios atžvilgiu atliekamas įskaitymas, reikalavimo teisei (turtui) į įskaitymą atliekančią šalį, pastaroji šalis įskaitymo negali atlikti, nes tai iš esmės reikštų disponavimą kitos šalies reikalavimo teise, kuris yra uždraustas. Įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to yra niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), negalioja nuo jo atlikimo momento. Esant areštuotam turtui, įskaitymas ar reikalavimo perleidimas nėra galimi neįvykdžius turto arešto akte nurodytų įpareigojimų pilna jų apimtimi, nes tai iš esmės reikštų disponavimą uždrausta teise - tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovės atlikto įskaitymo metu (t. y. 2018 m. gegužes 31 d.) buvo įregistruoti galiojantys turto areštai 113 652,27 Eur dydžio sumai. Įskaitymo negalimumą ir prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms patvirtina ir CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriuo remiantis draudžiama įskaityti, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. UAB „Axis Tech“ Įskaitymo aktą pasirašė 2018 m. gegužės 31 d., o sąskaitoje - faktūroje nustatytas terminas atsiskaityti už suteiktas prekes/paslaugas UAB „Axis Tech“ turėjo sueiti 2018 m. liepos 15 d. Akivaizdu, kad terminas atsiskaityti už suteiktas prekes/paslaugas dar nebuvo suėjęs ir/ar pradelstas. Iki 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė pradelstų kreditorinių reikalavimų turėjo 648 605,37 Eur sumai. Todėl atliktas įskaitymas taip pat pažeidė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą dėl atsiskaitymų eiliškumo ir negalioja CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Jeigu teismas manytų, kad ieškovas neįrodė ginčijamo įskaitymo negaliojimo pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, ieškovė mano, jog įskaitymas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, esant actio Pauliana sąlygoms. Nurodė, jog yra visos actio Pauliana sąlygos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu: 1) Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nurodė, kad 14 519,82 Eur dydžio skolos vienašalis įskaitymas siekiant išvengti skolos apmokėjimo ieškovei, laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu, ko pasėkoje ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę 14 519,82 Eur dydžio skolai, kadangi įskaitymo sudarymo metu (2018 m. gegužės 31 d.) ieškovė turėjo itin didelių pradelstų skolų kreditoriams – 648 605,37 Eur dydžio sumą, todėl atsakovės atlikto vienašalio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., ieškovė dažnai vėlavo laiku vykdyti įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu Valstybinio socialinio draudimo fondui. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, šio laikotarpio metu ženkliai sumažėjo ieškovės darbuotojų skaičius. Atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, o šie atsakovės veiksmai buvo prieštaraujantys įstatymui, todėl negaliojantys (CK 1.80 straipsnis, 6.930¹ straipsnis). Įskaitymu visiškai nepagrįstai yra suteikiama pirmumo teisė vienam ieškovės kreditoriui atgauti savo reikalavimo patenkinimą, nors įskaitymo metu pradelsti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai jau buvo susiformavę 648 605,37 Eur dydžio sumai. Todėl atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. atliktas įskaitymas pažeidžia ieškovės kreditorių teises. Įskaitymo aktui esant neteisėtam bei negaliojančiam ieškovė turi galiojantį bei neabejotiną kreditorinį reikalavimą į atsakovę; 2) Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijimu sandoriu nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatavo, kad iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus nustatyta, kad įmonės balansinė turto vertė buvo – 918 682,00 Eur, pradelsti reikalavimai 2018 m. gegužės 31 d. kreditoriams sudaro 648 605,37 Eur. Vertinant ieškovės balanso duomenis, spręstina, kad įmonė yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (648 605,37 Eur) viršijo beveik visą į jos balansą įrašyto turto vertę (675 767,00 Eur). Ieškovės finansiniai duomenys bei aplinkybė, jog ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o jos prisiimti finansiniai įsipareigojimai ženkliai viršijo ieškovės turimą turtą, pagrįstai leidžia teigti, jog ieškovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir buvo faktiškai nemoki įskaitymo atlikimo metu 2018 m. gegužės 31 d. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Ieškovei esant faktiškai nemokiai, atsakovė atlikdama įskaitymą sumažino turto kiekį, kuris galėjo būti panaudotas proporcingai atsiskaitant su visais ieškovės kreditoriais, ginčijamu vienašaliu įskaitymu pažeisdama kreditorių teises; 3) nurodė, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu, kadangi bankroto administratorė apie atsakovės įvykdytą vienašalį įskaitymą sužinojo 2018 m. spalio 10 d., kai atsakovė pateikė atsakymą į raginimą apmokėti skolą, ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino; 4) dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, nurodė, kad nėra jokio imperatyvo ar sutartinės nuostatos, kuria remiantis butų privaloma atlikti vienašalį įskaitymą. Turto arešto aktų registre įskaitymo atlikimo metu 2018 m. gegužės 31 d. buvo įregistruotas ne vienas galiojantis turto areštas, todėl atsakovė ne tik, kad neturėjo pareigos atlikti įskaitymo, bet privalėjo įskaitymo neatlikti; 5) dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo, nurodė, kad vienašalis įskaitymas laikytinas neatlygintinu sandoriu, todėl atsakovės sąžiningumas teisinės reikšmės neturi. Nepaisant to nurodo, jog atsakovė buvo nesąžininga, nes nepagrįstą neveikimą vertina kaip nesąžiningą elgesį. Ieškovė turėjo akivaizdžių finansinių sunkumų, 2018 m. gegužės 31 d. ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo pradelstų įsipareigojimų pirmesnės eilės kreditoriams. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, neatsižvelgė į galiojančius turto areštus, elgdamasis nesąžiningai siekė pirmumo teise patenkinti savo finansinį reikalavimą, atliko vienašalį įskaitymą, žinodama apie sunkią ieškovės finansinę situaciją ir taip pažeidė kitų kreditorių teises. Atsakovė nesilaikė apdairaus ir rūpestingo subjekto standarto, todėl negali būti laikoma sąžininga kontrahente.
Ieškovė taip pat žinojo apie didelius savo finansinius sunkumus, jog 2018 m. gegužės 31 d. pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl aiškiai suvokė, jog yra faktiškai nemoki ir negali įvykdyti visų savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pat ji buvo informuota apie 2018 m. gegužės 31 d. įskaitymą, tačiau jokių priemonių nesiėmė; 6) dėl kreditorių reikalavimų nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, nurodė, kad bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl ieškinio tenkinimo atveju ieškovės naudai priteista suma būtų skirta tenkinti visų kreditorių reikalavimus bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Įskaitymą pripažinus negaliojančiu iš atsakovės priteistina suma grąžintina į bendrą ieškovo turto masę, kuri bus skirta ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) nustatyta tvarka. Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių nurodė, kad atsakovei atlikus vienašalį 14 519,82 Eur sumos įskaitymą, jokie mokėjimai tarp šalių nebuvo atliekami. Pripažinus atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. atliktą vienašalį 14 519,82 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu nuo jo atlikimo momento, ginčo šalys turi būti grąžinamos į ankstesnę iki įskaitymo buvusią padėtį, šalių įsiskolinimai laikomi neįskaitytais ir išlieka tokio dydžio, kokie jie buvo iki atlikto įskaitymo. Ieškovė įgyja 14 519,82 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina vienašališkai įskaityta suma.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje bei dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodė, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo neįvykdytų piniginių prievolių viena kitos atžvilgiu. Atsižvelgiant į tarp šalių buvusius priešpriešinius neįvykdytus, galiojusius bei vykdytinus piniginius reikalavimus bei pasinaudojant įstatymo suteikta teise, atsakovė atliko 14 519,82 Eur sumos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei apie tai informavo ieškovę. Įskaitymo atlikimo metu bankroto byla ieškovės atžvilgiu nebuvo iškelta, apie bet kokius ieškovės atžvilgiu taikytus apribojimus ar suvaržymus atsakovei nebuvo žinoma iki pat šio ieškinio gavimo dienos. Atsakovei gavus ieškovės bankroto administratorės raštus, kuriais buvo reikalaujama grąžinti tariamai neteisėtai įskaitytą sumą, atsakovė pateikė ieškovei 2019-01-21 atsakymą, jog įskaitymas atliktas iki bankroto procedūrų pradžios, todėl jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė bei laikytinas teisėtu. Įskaitymas atliktas teisėtai, kadangi atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Įskaitymo atlikimo metu buvo tenkinamos visos įskaitymo pripažinimo teisėtu būtinosios sąlygos. Įskaitymo atlikimo metu bankroto procedūros nebuvo pradėtos, todėl ieškovė nepagrįstai siekia pritaikyti bankroto procedūroms taikytiną kreditorių lygiateisiškumo principą. Nepriklausomai nuo to, ar įskaitymo atlikimo metu ieškovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesant pradėtų bankroto procedūrų ieškovės atžvilgiu, tai nesudaro pagrindo įprastą verslo sandorį - atliktą įskaitymą, laikyti pažeidžiančiu kitų kreditorių teises ir / ar pripažinti jį neteisėtu. Ginčo atveju nėra visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų actio Pauliana sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Atsakovė teigia, jog nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, nes nėra pagrindo laikyti atsakovę nesąžininga. Buvo sudarytas rinkos bei įprastą verslo praktiką atitinkantis vienašalis sandoris, niekaip nebuvo nukrypta nuo įprastos tokių sandorių sudarymo praktikos ir / ar sąlygų, kas galėtų pažeisti ieškovės ar jos kreditorių teises. Turto arešto įrašų įregistravimas viešuosiuose registruose ir / ar jų nepatikrinimas nėra pakankamu pagrindu pripažinti atsakovę nesąžininga. Aplinkybė, jog turto areštų aktų registre buvo įregistruoti disponavimo turtu apribojimai ir / ar jog atsakovė nepatikrino viešų duomenų, nesudaro pagrindo laikyti atsakovės nesąžininga actio Pauliana instituto taikymo kontekste, todėl nesant vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, ieškinys atmestinas. Taip pat nėra antrosios actio Pauliana sąlygos, nes nėra jokio pagrindo laikyti, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises. Įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto atveju, todėl įprastai skolininkės sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Nebuvus iškeltos bankroto bylos ieškovės atžvilgiu, sudarytas sandoris, kuriuo tenkinami vieno iš kreditoriaus teisėti reikalavimai, kitų kreditorių teisių nepažeidžia. Skolininkas sandorį privalėjo sudaryti, todėl negali būti laikomas nesąžiningu. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Dėl nurodytos aplinkybės skolininkas (šiuo atveju - ieškovė) neturėjo pasirinkimo teisės dėl sandorio sudarymo bei, atitinkamai, negalėjo būti nesąžiningu, sudarant sandorį, dėl kurio pasirinkimo galimybės ieškovė neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju nėra visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų, ieškovės pareikštas ieškinys atmestinas. Ieškovė ieškinyje remiasi nuostatomis, pagal kurias bankroto administratorius neturi teisės reikšti bankrutuojančios bendrovės vardu reikalavimų teisme, bei teismų praktika, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pakeista bei nebeaktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas teismų praktiką ir pasisakydamas dėl tariamo imperatyvių teisės normų pažeidimo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, išaiškino, jog bankroto administratorius neturi teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų teisme, o bankroto administratoriaus reiškiami ieškiniai turi apsiriboti actio Pauliana instituto taikymu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Edgaras Burdulis patvirtino paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimų argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AXT1800193, pagal kurią ieškovė turėjo per 45 dienas (iki 2018 m. liepos 15 d.) sumokėti atsakovei už įsigytas prekes 14 519,82 Eur. 2018 m. gegužės 31 d. Aktas Nr. 18-ORO PAR.-2 patvirtina, jog tarp atsakovės ir ieškovės atstovų buvo sudaryta barterinių mainų sutartis, kuria aptartas atsiskaitymas dėl prekių pirkimo – pardavimo / paslaugų suteikimo, kurios 2 punktu šalys sutarė, jog ieškovė pardavė prekių / suteikė paslaugų atsakovei už 57 669,31 Eur, 3 punktu šalys sutarė, jog atsakovė pardavė prekių / suteikė paslaugų ieškovei už 14 519,82 Eur, 4 punktu šalys sutarė, jog sudengus sąskaitas 18.05.31 dienai atsakovė lieka skolinga ieškovei 43 149,69 Eur (b. l. 44).
Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1965-264/2018 iškėlė ieškovei bankroto bylą (b. l. 10 – 13). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą viešai interneto tinklalapyje www.teismai.lt buvo pranešta 2018 m. birželio 27 d. (b. l. 47). Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bankrutuojančios UAB „Oro parametrai“ bankroto byloje (b. l. 33 – 37). Bankroto administratorė 2018 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į atsakovę ragindama sumokėti ieškovei 55 385,42 Eur skolą (b. l. 40). Atsakovė 2018 m. spalio 8 d. rašte ieškovės bankroto administratorei nurodė, kad 55 385,42 Eur dydžio skola yra dalinai atlyginta, kadangi 18 635,41 Eur dydžio suma išmokėta antstolei J. Ž., 22 625,02 Eur įvykdytas mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, 14 519,82 Eur vadovaujantis CK 6.130 str. įvykdyta užskaita (juridinis pagrindas: 2018-05-31 sąskaita – faktūra Nr. AXT1800193), likusi išmokėtina skola 1 889,82 Eur pagal 2018 m. kovo 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45 – 46). Pateikti bankiniai SEPA mokėjimo orderiai (b. l. 48, 49), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raginimas atsakovei dėl ieškovės skolos sumokėjimo (b. l. 50), antstolės J. Ž. 2018 m. birželio 11 d. patvarkymas (b. l. 52) patvirtina aplinkybes, jog atsakovė sumokėjo reikalaujamas sumas už ieškovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei antstolei J. Ž..
Iš ieškovės bankroto administratorės 2019 m. sausio 4 d. raginimo, nustatyta, jog bankroto administratorė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl 14 519,82 Eur skolos sumokėjimo, nurodydama, jog 14 519,82 Eur sumos įskaitymas negalėjo būti atliktas, pažeidžia įstatymus, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus (b. l. 54) Atsakovės 2019 m. sausio 21 d. raštas ieškovės bankroto administratorei (b. l. 42) patvirtina, jog atsakovė, gavusi 2019 m. sausio 4 d. raginimą, informavo ieškovės bankroto administratorę apie tai, jog 14 519,82 Eur įskaitymas buvo atliktas iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo, apie atliktą įskaitymą ieškovė buvo informuota 2018 m, birželio 8 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. birželio 15 d. elektroniniais laiškais, kuriais pateiktas užskaitos aktas, atsakovės skola ieškovei sudaro tik 1 889,26 Eur. Iš pateikto SEPA mokėjimo orderio (b. l. 43) nustatyta, jog atsakovė 2019 m. sausio 17 d. sumokėjo ieškovei 1 889,26 Eur.
Ieškovės pateikti viešai teikiami duomenys apie ieškovę BUAB „Oro parametrai“ iš UAB „Creditreform Lietuva“ duomenų bazės (b. l. 15 – 29) patvirtina faktines aplinkybes jog 2018 m. gegužės 31 d. ieškovės turtas buvo suvaržytas Turto areštų registre įregistruotais turto areštais.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. gegužės 31 d. Aktu Nr. 18-ORO PAR.-2 atsakovės atlikto 14 519,82 Eur ieškovei mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AXT1800193, įskaitymo galiojimo.
Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
Byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. Aktu Nr. 18-ORO PAR.-2 atlikto 14 519,82 Eur įskaitymo metu buvo tenkinamos įskaitymo pripažinimo teisėtu būtinosios sąlygos, kadangi įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo pardavusi prekių / suteikusi paslaugų atsakovei už 57 669,31 Eur, atsakovė buvo pardavusi prekių / suteikusi paslaugų ieškovei už 14 519,82 Eur, ką patvirtina šalių abipusių barterinių mainų sutartyje nurodytos aplinkybės (b. l. 44); ieškovės ir atsakovės reikalavimai įskaitymo atlikimo metu buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai – dėl piniginio atsiskaitymo už prekes / paslaugas, taip pat reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, apibrėžti konkrečiomis piniginėmis sumomis.
Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė byloje pripažino faktines aplinkybes apie tinkamą įskaitymą atlikusios atsakovės kitos šalies (ieškovės) informavimą apie įskaitymo atlikimą (CK 6.131 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje vienašalis sandoris ginčijamas trimis teisiniais pagrindais – CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sandorio, sudaryto pažeidžiant imperatyvų CK 6.930¹ straipsnį negaliojimas, CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip sandorio, sudaryto pažeidžiant draudimą atlikti įskaitymą, numatytą CK 6.134 straipsnyje negaliojimas ir kaip sandorio negaliojimas actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu esant įstatymo imperatyviam draudimui atlikti įskaitymą (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškovė nurodo, jog atsakovės įskaitymas, atliktas nepaisant draudimo disponuoti kitos šalies reikalavimo teise, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to yra niekinis, negalioja nuo jo atlikimo momento, kadangi įskaitymo atlikimo metu ieškovės turto atžvilgiu buvo įregistruoti galiojantys turto areštai, todėl atlikusi įskaitymą atsakovė tokiu būdu neturėjo reikalavimo teisės ir disponavo kitos šalies reikalavimo teise, kuri yra uždrausta. Ieškinio bei dubliko argumentuose ieškovė nurodo, jog įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes prievolės dalykas yra areštuotas turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.
Atsikirsdama į ieškovės atstovės ieškinio reikalavimus, atsakovė nurodė, kad įskaitymo atlikimo metu bankroto byla ieškovės atžvilgiu nebuvo iškelta, apie bet kokius ieškovės atžvilgiu taikytus apribojimus ar suvaržymus atsakovei nebuvo žinoma iki pat šio ieškinio gavimo dienos.
CK 6.134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius reikalavimus draudžiama įskaityti, to paties straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog draudžiama atlikti įskaitymą kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.
Iš ieškovės atstovės pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Creditreform Lietuva“ informacijos apie UAB „Oro parametrai“ (b. l. 15 – 29) nustatyta, jog 2018 m. gegužės 31 d. UAB „Oro parametrai“ atžvilgiu Turto arešto aktų registre buvo įregistruoti du turto areštai: 1) turto arešto aktas Nr. 2018015225, įregistravimo data 2018 m. kovo 14 d., turto arešto akto mastas 61 775,89 Eur, 2) turto arešto aktas Nr. 2018020001, įregistravimo data 2018 m. balandžio 9 d., turto arešto akto mastas 17 568,80 Eur (b. l. 18).
Turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre; visi turto arešto duomenys, įrašyti į viešąjį registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, o su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4, 5 straipsniai).
Turto arešto aktų registre registruojami ne tik teismų, bet ir antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. atliko įskaitymą esant Turto areštų registre įregistruotiems ieškovės turto areštų aktams, taigi, galiojant CK 6.134 straipsnyje numatytam draudimui atlikti įskaitymą. Duomenų, jog turto arešto aktai Nr. 2018015225, įregistravimo data 2018 m. kovo 14 d., bei Nr. 2018020001, įregistravimo data 2018 m. balandžio 9 d., įskaitymo atlikimo metu buvo išregistruoti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra.
Nurodyti ieškovės atstovės pateikti vieši duomenys iš UAB „Creditreform Lietuva“ apie Turto arešto akto registro duomenis patvirtina, kad įskaitymo atlikimo metu 2018 m. gegužės 31 d. buvo apribotas ieškovės piniginių prievolių vykdymas, t. y. galiojo CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas draudimas atlikti įskaitymą.
Nors atsakovė nurodo, jog įskaitymo atlikimo metu jai nebuvo žinomi jokie ieškovės turtui taikomi suvaržymai, tačiau priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo kaip niekinio sandorio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad jį atliekanti šalis nežinojo, jog jos atliekamas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai. Įskaitymas kaip niekinis sandoris yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Dėl to laikytini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad atsakovei neturint duomenų ir nesant informuotai apie ieškovės turto areštus, 2018 m. gegužės 31 d. atliktas įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis.
Byloje nustačius aplinkybes, jog ginčo įskaitymas buvo atliktas galiojant turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, darytina išvada, kad atsakovei kaip apdairiam, rūpestingam asmeniui, ši informacija buvo arba turėjo būti žinoma, ir tuo pagrindu pripažįstama, kad atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. įskaitymą atliko, esant įstatymo nustatytam draudimui jį atlikti (kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo), todėl ieškinys tenkinamas, įskaitymas pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pripažinus 2018 m. gegužės 31 d. įskaitymą negaliojančiu, taikytina restitucija ir priteistina iš atsakovės ieškovei 14 519,82 Eur, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis.
Ieškinį tenkinus ir pripažinus atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. atliktą įskaitymą negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktas), dėl kitų argumentų, kuriais ieškovė prašė pripažinti įskaitymo sandorį negaliojančiu, kaip sandorį, sudarytą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus, ar pripažinti sandorį negaliojančiu esant CK 6.66 straipsnyje numatytoms actio Pauliana sąlygoms, teismas, priėmęs sprendimą, plačiau nepasisako, kadangi teismas neturi pareigos priimdamas sprendimą pasisakyti dėl visų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų teisinių argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškinį tenkinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 573,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos pagal 2020 m. vasario 5 d. pateiktą prašymą ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus, ieškovei vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvus atleistai nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, iš atsakovės, įstatymo pagrindu neatleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei priteistina 327,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Žyminį mokestį valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Axis Tech“, juridinio asmens kodas 135110361, Akto Nr. 18-ORO PAR.-2 pagrindu atliktą vienašalį įskaitymą 14 519,82 Eur (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 82 ct) sumai nuo jo atlikimo momento.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Oro parametrai“, juridinio asmens kodas 301566730, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis tech“, juridinio asmens kodas 135110361, 14 519,82 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus devyniolika eurų 82 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 519,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Oro parametrai“, juridinio asmens kodas 301566730, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis tech“, juridinio asmens kodas 135110361, bylinėjimosi išlaidas – 1 573,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis tech“, juridinio asmens kodas 135110361, valstybei 327,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.