Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., A. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/09/02916 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme pažymėjo, jog 2016-03-18 patvarkymu pareiškėjo sąskaitoms taikytas turto areštas, patvarkymas išsiųstas vykdomajame dokumente nurodytu adresu, skolininkas informuotas, jog turi pateikti dokumentus, patvirtinančius į sąskaitas gaunamų lėšų kilmę. Pareiškėjas per Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. nustatytą terminą dokumentų, įrodančių lėšų kilmę nepateikė, todėl minėtos lėšos paskirstytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog nepanaudota sąskaitoje esanti pensija per einamąjį mėnesį kitą mėnesį tampa santaupomis, iš kurių galimas išieškojimas CPK nustatyta tvarka (b.l. 3-4).

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilini proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla 0005/09/02916, vykdoma pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro 2009-12-08 vykdomąjį įrašą Nr. MV7-16426 dėl 13105,02 Eur (45249,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo A. Š. naudai (v.b.l. 3, t.1). 2010-01-21 turto arešto aktais areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas (v.b.l. 35-37, 38-40, t.1). 2010-02-19 patvarkymais VSDFV Gargždų skyriui bei skolininko darbdaviui antstolė patvarkė iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (v.b.l. 49, 50, t.1). 2010-11-19 patvarkymu antstolė areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias antstolio A. S. žinioje (v.b.l. 64, t.1). 2015-12-17 antstolė areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias antstolės M. T. žinioje (v.b.l. 165, t.1). 2016-03-18 antstolė areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigose, skolininkui išaiškinta teisė per 15 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę pagrindžiančius įrodymus, priešingu atveju nurašytos lėšos bus paskirstytos teisės aktų nustatyta tvarka (v.b.l. 187, t.1). Antstolės kontoroje 2016-08-30 gautas pareiškėjo prašymas grąžinti jam dalį išmokamos neįgalumo išmokos nuo 2016 m. sausio mėn., pateikė banko sąskaitos išrašą bei VSDFV pažymą (b.l. 19-21). LR Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkui VSDFV Klaipėdos skyriaus Gargždų skyrius moka skolininkui nuolatinę išmoką (v.b.l. 22-23, t.2). 2016-09-02 patvarkymu antstolė skolininko prašymą tenkino iš dalies, panaikino sąskaitai taikomą turto areštą, netenkino prašymo dalies grąžinti nurašytas pinigines lėšas (v.b.l. 24, t. 2). 2016-09-02 patvarkymu antstolė panaikino turto areštą, taikytą skolininko vardu atidarytai banko sąskaitai (v.b.l. 25, t.2).

Pareiškėjas prašo grąžinti jam 1120,00 Eur antstolės nurašytą susikaupusią neįgalumo pensijos dalį, kuri susikaupė nuo 2016-01-12.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo A. Š. naudai. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai pradėjo priverstinius išieškojimo veiksmus.

Civilinio proceso kodekso 664 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimo iš skolininko turto eilę numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, skolininkui priklausančias pinigines lėšas, į kurias ir nukreipė išieškojimą.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal antstolės priimtą patvarkymą iš skolininkui mokamos VADFV nuolatinės išmokos buvo atliekamos išskaitos.

Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog išieškojimas buvo vykdomas iš skolininkui mokamos netekto darbingumo pensijos, šiuos duomenis pateikė pareiškėjas, tačiau Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis numato, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 7 punktas). Be to vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė išieškotojo iš lėšų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog iš piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje negalimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau –Instrukcija), 89 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė 2016-03-18 areštavo skolininko lėšas, esančias kredito įstaigoje, išaiškino skolininkui pareigą pateikti sąskaitoje esančių lėšų kilmę pagrindžiančius įrodymus, nurodė, jog šių duomenų nepateikus, nurašytos lėšos bus paskirstytos išieškotojui. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė patvarkymą išsiuntė skolininkui vykdomajame rašte nurodytu adresu (b.l. 2, 3, t. 2), kadangi byloje nėra kitų duomenų apie skolininko gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2016 m. vasario mėn. buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, ten gydėsi, buvo nuteistas ir atliko bausmę, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 604 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu, numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio nuostatos, be kita ko, įpareigoja skolininką nedelsiant antstoliui pranešti apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 punktas). 2016-03-18 patvarkymo išsiuntimo dieną duomenų apie pasikeitusį skolininko gyvenamosios vietos adresą nebuvo. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas antstolės siųstų procesinių dokumentų nepriima ir tada, kai jie siunčiami paties pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (v.b.l. 19, 24, 33, t.2). Per Instrukcijoje nurodytą terminą pareiškėjas kredito įstaigoje esančių lėšų kilmės nepagrindė, duomenų, jog iš minėtų lėšų išieškojimas nėra galimas antstolei nepateikė, todėl iš kredito įstaigos nurašytos lėšos paskirstytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu pripažinti, jog antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo.

Be to vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nepanaudojo už einamąjį mėnesį jam išmokėtos pensijos sumos, ir pastaroji liko kredito įstaigos sąskaitoje ir buvo nurašyta, pati savaime nereiškia, jog antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog nepanaudota sąskaitoje esanti pensija per einamąjį mėnesį kitą mėnesį tampa santaupomis, iš kurių CPK nustatyta tvarka galima vykdyti skolos išieškojimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1964-123/2015; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1517-459/2016).

Pareiškėjas nurodo, jog prieš penkerius metus yra sumokėjęs išieškotojui 35000,00 Lt sumą, tai patvirtintina Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog įstatymas numato pareigą šaliai, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Be to šie pareiškėjo teiginiai nėra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku, todėl teismas plačiau jų nevertina ir dėl jų nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, jog pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Teismų informacinėje sistemoje LITEKO atlikus civilinių bylų paiešką, nebuvo nustatyta panašaus pobūdžio bylų pagal pareiškėjo ieškinius.

Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, vykdomosios bylos medžiagą, byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog antstolė, atlikdama skundžiamus vykdymo veiksmus, nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pagrįstai išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, todėl pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui priverstinai iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos nurašytas lėšas, pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, pareiškėjo skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. D. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/09/02916 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.