Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1517-459/2016

2016 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/01843: prašė panaikinti 2016-04-29 patvarkymą Nr. S-16-5-6862 ir grąžinti jam priklausančią 317,50 Eur senatvės pensijos dalį. Nurodė, kad 2016-05-09 gavo antstolės padėjėjo E. P. 2016-04-29 patvarkymą dėl jo 2016-04-11 prašymo. Patvarkymu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti areštuotą 317,50 Eur sumą. Su antstolės patvarkymu nesutinka, nes 633,19 Eur suma, 2016-02-26 pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, yra jam priklausanti senatvės pensija už keturis mėnesius. Teigė, jog antstolė nurašė lėšas iš skolininko sąskaitos, kurios yra vienintelis pragyvenimo šaltinis – senatvės pensiją. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė areštavo 100 procentų pareiškėjo senatvės pensijos, nepranešusi apie tai pareiškėjui, neišaiškino pinigų susigrąžinimo procedūros, todėl, anot pareiškėjo, ji pažeidė Civilinio proceso kodekso reikalavimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-27 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, jog antstolei nurašius didesnę lėšų dalį ar visas lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininkas P. L. šia teise pasinaudojo, tačiau netinkamai – praleidęs 14 dienų terminą. Skolininkas nurodo, kad praleido šį terminą, todėl, kad patvarkymas dėl lėšų arešto jam nebuvo išsiųstas. Teismas nustatė, kad skolininkas yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl antstolė neturėjo galimybės išsiųsti skolininkui 2016-02-10 patvarkymo dėl lėšų arešto, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 6 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte. Skolininkas buvo informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, todėl jis turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu. Antstolio priimti dokumentai skolininkui buvo siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Skolininkas nenurodė antstolei savo pasikeitusios gyvenamosios, buvimo ar korespondencijos įteikimo vietos, todėl antstolei nustačius, kad skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 2016-02-10 patvarkymas dėl lėšų arešto buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašė gražinti 317,50 Eur, nurodydamas, kad šią sumą sudaro jo gaunama pensija. Piniginės lėšos (633,19 Eur) iš skolininko sąskaitos nurašytos 2016-02-29, sąskaitos išrašą skolininkas antstolei pristatė tik 2016-04-05, todėl teismas padarė išvadą, kad lėšos skolininko sąskaitoje buvo santaupos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nutartį ir skundą tenkinti.Pareiškėjas nurodo, jog antstolė areštavo visą pensiją, nors pagal įstatymą išieškojimą galima nukreipti tik į 50 proc. senatvės pensijos.Taip pat pareiškėjas teigia, jog iš vykdomųjų dokumentų matyti jo reali gyvenamoji vieta ir antstolė privalėjo informuoti pareiškėją apie jo lėšų areštą, tačiau to nepadarė. Antstolė apie lėšų areštą paskelbė viešai, tačiau pareiškėjas yra pensininkas, neturi kompiuterio, todėl neturėjo galimybės susipažinti su antstolės skelbimu.Teismas savo teiginį, jog nepanaudota pensija tampa sąnaudomis, grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o ne įstatymo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0005/10/01843, Nr. 0005/16/00344, 0005/16/00266, 0005/07/00175, 0005/11/01723, 0005/16/00622, 0005/13/02104, 0005/13/01798, 0005/15/00996, 0005/16/00473, 0005/16/00579, 0005/14/01496, 0005/16/00647, 0005/06/01668, 0005/16/00660, 0005/16/00736 dėl baudų išieškojimo iš skolininko P. L. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/01843 2016-02-10 patvarkymu areštuoti lėšas antstolė areštavo skolininko sąskaitoje esančias lėšas ir nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurašyti išieškomą 8688,60 Eur sumą (vykd. b. l. 34, 35). Patvarkyme išaiškinta, jog jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Šio patvarkymo pagrindu 2016-02-29 į antstolės depozitinę sąskaitą iš areštuotos skolininko sąskaitos buvo pervesta 633,19 Eur suma. Skolininkas 2016-04-05 pateikė antstolės kontorai prašymą grąžinti pusę iš sąskaitos nurašytų lėšų, teigdamas, kad nurašytos lėšos yra jam priklausanti senatvės pensija už keturis mėnesius. 2016-04-05 antstolė priėmė patvarkymą dėl arešto panaikinimo Nr. S-16-5-5164, kuriuo atšaukė nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurašyti 8688,60 Eur sumą. 2016-04-12 pareiškėjas pakartotinai pateikė antstolei prašymą grąžinti pusę nurašytų lėšų. Antstolė 2016-04-29 patvarkymu prašymo netenkino. Pareiškėjas pateikė skundą dėl 2016-04-29 patvarkymo. Antstolė 2016-05-27 patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.Iš esmės savo atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais: 1) kad nebuvo tinkamai informuotas apie patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos; 2) kad teismas rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos, o ne Civilinio proceso kodekso normomis, kurios reguliuoja skolų išieškojimą; 3) kad antstolė turėjo suprasti, jog nurašomos lėšos yra pareiškėjo pensija.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, vadovavosi tiek Civilinio proceso kodekso, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Civilinio proceso kodekso 583 straipsnyje aiškiai ir imperatyviai numatyta, jog kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Pareiškėjui išaiškintina, jog Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja ne visus antstolio procesinės veiklos, vykdant sprendimus, aspektus; tam tikri procesiniai ir procedūriniai klausimai yra reglamentuojami Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą pagrįstai rėmėsi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai, jog pareiškėjas neišmano tam tikrų Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, nereiškia, jog jis neprivalo veikti pagal jų reikalavimus ir paisyti juose nurodytų imperatyvų.Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktą, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Taigi Sprendimų vykdymo instrukcijoje aiškiai numatyta, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareiškėjo sąskaitos antstolės patvarkymu nurašyta 633,19 Eur suma yra pareiškėjo pensija, kurios, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas, gali būti nurašyta tik 50 procentų. Antstolei nurašius didesnę lėšų dalį ar visas lėšas, skolininkas turėjo teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininkas P. L. šia teise pasinaudojo praleidęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą 14 dienų terminą (prašymas antstolei pateiktas tik 2016-04-05, nors lėšos areštuotos 2016-02-04). Pažymėtina, jog, nors skolininkas teigia neišmanąs Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, tačiau antstolės 2016-02-04 patvarkyme jam buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Skolininkas nurodo, kad praleido terminą dėl to, jog patvarkymas dėl lėšų arešto jam nebuvo išsiųstas. Civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje numatyta, kad kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Antstoliui, priėmus patvarkymą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, patvarkymo kopija išsiunčiama išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl antstolė neturėjo galimybės išsiųsti skolininkui 2016-02-10 patvarkymo dėl lėšų arešto. Visgi pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas buvo informuotas apie pradėtą vykdymo procesą (skolininkui asmeniškai buvo įteikti 2011-05-13 ir 2011-08-11 turto arešto aktai, aktuose kaip jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 15, 17). Kadangi žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, skolininkas buvo saistomas pareigos aktyviai juo domėtis, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Ši pareiga taip pat apima ir pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 punktas). Tik pateikęs 2016-04-05 prašymą grąžinti dalį nurašytų lėšų, skolininkas nurodė naują adresą – (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas nebendradarbiavo su antstole ir nenurodė pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, antstolei nustačius, kad skolininkas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, 2016-02-10 patvarkymas dėl lėšų arešto skolininkui nebuvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Tokie antstolės veiksmai pripažintini atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, o skolininko argumentas, jog nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, atmestinas kaip nepagrįstas: sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkas pats nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir nesidomėjo vykdymo eiga, tinkamai ir laiku nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo teiginį, kad nepanaudota pensija tampa sąnaudomis, grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, o ne įstatymo reikalavimais. Pateikdamas šį argumentą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1964-123/2015. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktika yra vienas iš civilinio proceso teisės šaltinių, plačiai taikomas nagrinėjant bylas, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo ir galėjo remtis panašaus pobūdžio bylose teismų suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.