Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-22447-886/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
2YT-22447-886/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14240-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
M. P., D. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22447-886/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14240-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.3.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P., D. P. ir D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų M. P. tėvas ir D. P. bei D. P. senolis, S. P. (gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po jo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodo, kad po S. P. mirties jie visi priėmė palikimą, tačiau paaiškėjo, kad S. P. nėra įforminęs palikimo priėmimo fakto po savo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. J. P. ir S. P. santuokoje įsigijo butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Butas yra registruotas S. P. vardu, tačiau priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po žmonos mirties S. P. toliau liko gyventi bute, mokėjo už jį mokesčius, butą prižiūrėjo kaip savo. Be to, jam atiteko ir žmonos asmeniniai daiktai, dokumentai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie faktinį palikėjos palikto turto priėmimą valdyti, prašo pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis), dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką pranešta paštu išsiųstais teismo pranešimais ir paskelbta viešai specialiame tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta (duomenys neskelbtini) mirė S. P., pareiškėjų M. P. tėvas ir D. P. bei D. P. senolis (6, 10-12 b. l.). Pareiškėjai po jo mirties priėmė palikimą pagal įstatymą (16-19 b. l.). S. P. ir J. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)) santuokoje 1992 m. sausio 21 d. įsigijo butą, (duomenys neskelbtini) (7, 13-14 b. l.), kuris įregistruotas S. P. vardu, tačiau priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. P. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (15 b. l.). Pareiškėjai nurodo, kad po žmonos mirties S. P. rūpinosi likusiu turtu: prižiūrėjo butą, palaikė tinkamą jo būklę, mokėjo mokesčius. Šiame bute buvo deklaruota S. P. gyvenamoji vieta iki jo mirties, tą patvirtina VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. pažyma.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Įvertinus rašytinius įrodymus ir pareiškėjų paaiškinimus matyti, kad jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, ir patvirtina aplinkybę, kad S. P. po jo sutuoktinės J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Palikimo priėmimo fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą sudarantį turtą valdyti, pareiškėjai sukuria teisines pasekmes – pareiškėjai galės realizuoti savo teisę paveldėti po S. P. mirties likusį turtą. Pareiškėjų reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu jie negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po jo sutuoktinės J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė