Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdama atsakovo J. T. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. T., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijai dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo iš savivaldybei priklausančio buto. 2015 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai – nutraukta 2009-08-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijos ir J. T. sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 22-89S dėl gyvenamosios patalpos – buto, esančio Studentų g. 11A-28, Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., išnuomojimo J. T.; nuspręsta iškeldinti atsakovą J. T. su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. 4198-2005-5015-0028), esančio Studentų g. 11A-28, Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteista iš atsakovo J. T. ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai 175,63 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nutarta

išdėstyti J. T. teismo sprendimo įvykdymą keturių mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kas mėnesį lygiomis dalimis po 43,90 Eur.

2016 m. kovo 15 d. teisme gautas atsakovo J. T. prašymas nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 336 straipsniu ir iškviesti advokatą V. D.. Pažymėjo, kad nedalyvavo bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme ir negalėjo apginti savo teisių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti proceso atnaujinimo pagrindai: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. CPK 367 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą; 3 dalis numato, kad jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Kaip jau minėta, pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra pakartojamos aplinkybės, išdėstytos apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. 2A-571-661/2016, tačiau nėra nurodoma, kokiu pagrindu remiantis apeliacinės bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujinamas. Prašyme dėstomos aplinkybės, kurios buvo žinomos tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodo nei proceso atnaujinimo faktinių ar teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d.), nei prielaidų kreiptis dėl proceso atnaujinimo į apeliacinės instancijos teismą. Pažymėtina, jog proceso civilinėje byloje atnaujinimo instituto tikslas – papildomos, su instancine teismų procesinių sprendimų patikra nesusijusios, galimybės peržiūrėti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus sukūrimas. Tokia galimybė savo esme yra konkuruojanti su įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.), neigiamai įtakojanti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, todėl negali būti vertinama kaip absoliuti. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimo instituto teisiniu reglamentavimu turi būti sukuriama pusiausvyra tarp konkuruojančių pamatinių teisinių vertybių. Praktinė šios pusiausvyros įgyvendinimo išraiška – CPK 370 str. 3 d., pagal kurią prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 d. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008).

Be to, pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2A-571-661/2016 buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, visos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos apeliaciniame procese, kuris pasibaigė įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu –Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi.

Prašyme atsakovas nurodė, jog nei atsakovui, nei jo advokatui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog dalyvaujantiems byloje asmenims apie apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Atsakovas taip pat prašė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka, kadangi nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir negalėjo apginti savo teisių. Teismas pažymi, jog CPK 336 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovas, taikomas nagrinėjant atskiruosius skundus, kai teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas, tačiau ne prašymus dėl proceso atnaujinimo, todėl juo remtis nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-81-494/2015 dalyvavo J. T. atstovas advokatas V. D., atsakovo sutuoktinė G. T., o 2015-04-14 teismo posėdyje ir pats atsakovas J. T.. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo teiginys, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis negalėjo apginti savo teisių, bei prašymas dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo J. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo neteismingas apeliacinės instancijos teismui, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 370 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 - 366 straipsniais,

nutarė:

Atsisakyti priimti atsakovo J. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.