Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės L. I. atstovui advokatui H. M., atsakovo M. I. (M. I.) atstovui advokatui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui M. I. (M. I.) dėl piniginės kompensacijos priteisimo, atsakovo M. I. (M. I.) patikslintą priešieškinį ieškovei L. I. dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytynių ir padengta solidari šalių skola kreditoriui Danske Bank A/S, ieškovės atstovas advokatas H. M. 2012-11-22 pateikė teismui patikslintą kompensacijos paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimu buvo padalintas sutuoktiniams priklausantis turtas, kurio vertė 354400,00 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. M. skola atsakovui yra ne 9400 Lt, o 10696,75 Lt, sutuoktinių dalintino turto vertė turėjo būti 355696,75 Lt, iš šios sumos turėtų būti minusuota kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui grąžinta suma bei vykdymo išlaidos antstoliui, todėl dalintino turto vertė lieka 184662,69 Lt. Ieškovė padengė dalį pagal sutuoktinių solidariosios prievolės įsipareigojimus bankui, turto vertė turėtų būti sumažinta 69056,00 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 57803,34 Lt. Ieškovei po turto pardavimo buvo grąžinta 44482,97 Lt, taigi viską įvertinus ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 82376,03 Lt dydžio kompensacija (b. l. 92, IV t.). Ieškovė su patikslintu atsakovo priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra pagrindo mažinti jai priteistinos kompensacijos dydį dėl automobilio pardavimo ir kilnojamųjų daiktų, nes automobilis perduotas su atsakovo žinia jų sūnui E. I., automobilis buvo įgytas už 17000 Lt, taigi jo vertė negali būti 21000 Lt kaip nurodo atsakovas, be to, net ir mažinant kompensacijos dydį dėl automobilio perleidimo būtina atsižvelgti į tai, kad turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, taigi šalims priklausė po 1/2 dalį automobilio. Taip pat nurodė, kad visi atsakovui priteisti kilnojamieji daiktai yra atsakovo žinioje, ieškovė nuo 2010 metų liepos mėnesio negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo visi kilnojamieji daiktai (b. l. 77-78, IV t.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašus šalių vardu registruotas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalių vardu registruota po 300/600 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruotas butas/patalpa – gyvenamoji patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypui ir gyvenamajai patalpai, esantiems (duomenys neskelbtini), nuo 2005-03-14 įregistruotas juridinis faktas – hipoteka (b. l. 11-12, 13-14, 15-16, I t.). Tarp atsakovo ir AB SAMPO banko (dabar – Danske Bank A/S) 2005-03-03 sudaryta kredito sutartis Nr. BP3017050083, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 75301 EUR dydžio kreditą žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės – įgyjamo nekilnojamojo turto hipoteka ir laidavimas (b. l. 31-48, I t.). Tarp ieškovės ir AB SAMPO banko (dabar – Danske Bank A/S) 2005-03-03 sudaryta Laidavimo sutartis Nr. FA-BP3017050083, kuria ieškovė įsipareigojo atsakyti solidariai su atsakovu bankui pagal prievoles, numatytas 2005-03-03 kredito sutartyje Nr. BP3017050083 (b. l. 49-50, I t.). Tarp ieškovės ir F. K. bei G. K. (G. K.) 2003-10-20 sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė nupirko iš F. K. bei G. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 75000,00 Lt (b. l. 20-21, I t.). Tarp ieškovės ir A. S. 2005-08-23 sudaryta sutartis, pagal kurią A. S. nupirko iš ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 75000,00 Lt (b. l. 22-25, I t.). Tarp atsakovo ir I. K. 2005-05-24 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią I. K. nupirko iš atsakovo 0,0600 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą, kiemo statinius (šulinį, kiemo aikštelę) ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), už 40000,00 Lt (b. l. 115-117, I t.). Tarp atsakovo ir S. V. 2005-04-13 sudaryta sutartis, pagal kurią S. V. nupirko iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80000,00 Lt (b. l. 119-122, I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nuo 2008-09-30 buvo registruota transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos reg. data 2006-01-03, šios transporto priemonės nuosavybės teisė 2009-06-12 perleista E. I., 2009-09-25 nuosavybės teisė perleista trečiajam asmeniui (b. l. 136-137, I t., b. l. 6, II t.), atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Nissan Terano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2000-01-04, ir VAZ 21051, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1982 (b. l. 136-137, I t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3059-794/2009 patvirtino tarp atsakovo ir M. M. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią M. M. įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2009-08-01: 9400,00 Lt skolą, 826,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 356,00 Lt vykdymo išlaidas, 114,75 Lt žyminio mokesčio (b. l. 56-57, I t.). Šalys 2009-02-11 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo solidariai sumokėti vekselio turėtojui, t. y. V. Z., 100000,00 Lt iki 2009-11-11 (b. l. 51, I t.). Šalys 2009-02-15 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo solidariai sumokėti vekselio turėtojui, t. y. R. B., 50000,00 Lt iki 2009-11-17 (b. l. 52, I t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu nutraukta tarp šalių 2004-03-17 sudaryta santuoka, po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo nuosavybe pripažintas turtas: 1) 300/600 nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio dalies vidutinė rinkos vertė 45 000,00 Lt, 2) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 249 000,00 Lt, 3) nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15 000,00 Lt, 4) keleivinį automobilio „NISSAN TERRANO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 000,00 Lt; 5) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 20 000,00 Lt: sekcija „Indonezija“ 1800,00 Lt vertės, minkštas kampas „Randevu“ (3+2) 2000,00 Lt vertės, minkštas kampas 3000,00 Lt vertės, sekcija „Guboja“ (atsakovas nurodo „Gulbė“) 750,00 Lt vertės, fotelis 100,00 Lt vertės, televizorius „SONY“ 72 cm, 200,00 Lt vertės, miegamojo dvigulė lova 2000,00 Lt vertės, komoda 700,00 Lt vertės, spinta su stumdomomis durelėmis, 1000,00 Lt vertės, televizorius „SONY, 54 cm, 100,00 Lt vertės, virtuvinis baldų komplektas 4000,00 Lt vertės, stalas-baras su 3 kėdėmis 1000,00 Lt vertės, šaldytuvas -1000,00 Lt vertės, dujinė viryklė su garo surinktuvu 1000,00 Lt vertės, televizorius „ FHILIPS“ 32 cm, 250,00 Lt vertės, spinta su stumdomomis durelėmis koridoriuje 1000,00 Lt vertės, spintelė -250,00 Lt vertės, apvalus valgomasis stalas su 6 kėdėmis 2000,00 Lt vertės, indauja 500,00 Lt vertės, komoda hole 500,00 Lt vertės, skalbimo mašina „BOSH“ 1000,00 Lt vertės, dulkių siurblys 100,00 Lt vertės, pjovimo mašinėlė -2 vnt. 100,00 Lt vertės, gręžtuvas „BOSH“ 100,00 Lt vertės, techninis fenas 50,00 Lt vertės, žolės pjovimo mašina elektrinė 100,00 Lt vertės, įvairūs įrankiai - 100,00 Lt vertės, 7 vnt. paveikslai su Rusijos miesto Sankt Peterburgo vaizdais - 1000,00 Lt vertės, televizorius „PANASONIC“ 1000,00 Lt vertės, DVD grotuvas „PANASONIC“. 100,00 Lt vertės; prievolės kreditoriams V. Z. ir R. B. pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis (b. l. 84-94, III t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-12 nutartimi Nr. 454-2N/2010 nutarta parduoti už skolą iš varžytynių įkeistus daiktus: 300/600 dalis žemės sklypo, ir butą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius M. I. (M. I.) ir L. I. (b. l. 144, III t.). Antstolės M. T. 2012-05-16 surašytu turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0108/11-00629 iš varžytynių parduotas 300/600 dalys žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), pirkėjui V. D. už 260000 Lt (b. l. 34, IV t.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-10355-793/2012 nutarė paskirstyti lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių: kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui atlyginti skolą - 164282,06 Lt, antstolei M. T. atlyginti vykdymo išlaidas – 6752,00 Lt, M. I. (M. I.) grąžinti 44482,97 Lt, L. I. grąžinti 44482,97 Lt (b. l. 67, 68-69, IV t.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Tarp šalių kilo ginčas dėl priteistinos kompensacijos už atsakovui priteistą turtą natūra dydį: ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 82376,03 Lt dydžio kompensaciją, atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo priteisti jam iš ieškovės 10800,00 Lt dydžio kompensaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu nutraukta tarp šalių 2004-03-17 sudaryta santuoka, po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo nuosavybe pripažintas turtas: 1) 300/600 nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio dalies vidutinė rinkos vertė 45000,00 Lt, 2) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 249000,00 Lt, 3) nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15000,00 Lt, 4) keleivinį automobilio „NISSAN TERRANO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16000,00 Lt; 5) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 20000,00 Lt; prievolės kreditoriams V. Z. ir R. B. pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis; bendra (solidari) šalių prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui po santuokos nutraukimo lieka bendra (solidari) šalių prievole (b. l. 84-94, III t.), ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjusi. Bylos nagrinėjimo metu kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iš varžytynių buvo parduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-10355-793/2012 nutarė paskirstyti lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių: kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui atlyginti skolą - 164282,06 Lt, antstolei M. T. atlyginti vykdymo išlaidas – 6752,00 Lt, M. I. (M. I.) grąžinti 44482,97 Lt, L. I. grąžinti 44482,97 Lt, teismo 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartys įsiteisėjusios, šalys jų neginčijo.

Šalys pareiškė reikalavimą padalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3059-794/2009 priteistas sumas, t. y. 9400,00 Lt skolą, 826,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 356,00 Lt vykdymo išlaidas, 114,75 Lt žyminio mokesčio, iš M. M. atsakovo naudai. Ieškovė prašo priteisti jai pusę priteistos 10696,75 Lt skolos vertės, t. y. 5348,27 Lt, nurodo, kad M. M. paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos iš bendrų šeimos lėšų, nes šalys dar tuo metu gyveno santuokoje, taip pat nurodo, kad dalintiną sumą sudaro ne tik paskolinti 9400,00 Lt, bet ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, vykdymo išlaidos ir sumokėtas žyminis mokestis, nes šios sumos taip pat sumokėtos iš bendrų šeimos lėšų. Atsakovas prašo padalinti tik skolos sumą – 9400,00 Lt. Šalys sutinka, jog piniginės lėšos, paskolintos M. M., priskirtinos prie dalintino sutuoktinių turto, tačiau atsakovas teigia, jog dalintina suma yra tik 9400,00 Lt, be papildomų išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, jog visos išlaidos, t. y. 826,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 356,00 Lt vykdymo išlaidos ir 114,75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, buvo skirtos siekiant priverstine tvarka išieškoti skolą iš M. M., skola Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteista iki šalių kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, duomenų apie tai, kad skolai išieškoti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, byloje nėra, taigi pripažintina, jog šalims dalintina suma yra 10696,75 Lt.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išanalizavus šalių santuokoje įgytą turtą, jo vertę ir padalijimo būdą, nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistiną turtą sudaro: žemės sklypas, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15000,00 Lt, keleivinis automobilis „NISSAN TERRANO“, vidutinė rinkos vertė 16000,00 Lt, kilnojamieji daiktai, kurių bendra vertė 20000,00 Lt, 10696,75 Lt skola, priteista iš M. M. atsakovui, iš viso priteistina turto už 61696,75 Lt. Pažymėtina, jog, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, taigi už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistiną turtą natūra, atsakovas ieškovei turi sumokėti 30848,38 Lt dydžio kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog pardavus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį ir teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), iš varžytynių, padengta bendra sutuoktinių skola Danske Bank A/S Lietuvos filialui, o po atsiskaitymo su bendru sutuoktinių kreditoriumi likusios piniginės lėšos, t. y. 88965,94 Lt, teismo 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis padalintos šalims po lygiai, t. y. po 44482,97 Lt. Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo buvo priteistas asmeninės nuosavybės teise atsakovui, po atsiskaitymo su bendru sutuoktinių kreditoriumi likusios piniginės lėšos, t. y. 88965,94 Lt, laikytinos bendru sutuoktinių turtu, po santuokos nutraukimo priteistu asmeninės nuosavybės teise atsakovui, taigi ieškovei teismo 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis priteista 44482,97 Lt suma laikytina kompensacija už atsakovui priteistą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Esant išdėstytoms aplinkybėms, įskaičius ieškovei jau priteistą ir sumokėtą 44482,97 Lt sumą, laikytina, jog ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra 75331,35 Lt.

Sprendžiant dėl sutuoktiniui priteistinos kompensacijos dydžio už kitam sutuoktiniui tekusį turtą natūra, būtina įvertinti kitas svarbias aplinkybes, susijusias su bendro sutuoktinių turto vertės padidėjimu ar sumažėjimu, sutuoktinių indėlį kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, taip pat sutuoktinių atsakomybę už bendros nuosavybės sumažėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1 dalį, jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Ieškovė nurodo, kad pardavė savo asmeninį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 75000,00 Lt, ir už gautas lėšas padengė dalį pagal sutuoktinių solidariosios prievolės įsipareigojimus Danske Bank A/S Lietuvos filialas – įnešė bankui 20000 eurų, t. y. 69056,00 Lt, ir šios lėšos jai turėtų būti kompensuotos. Atsakovas taip pat nurodo, kad pardavė savo asmeninį turtą: žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 40000,00 Lt, ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80000,00 Lt, teigia, kad visos šios atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudotos bendrai nuosavybei su ieškove sukurti, nes tuo metu šalys įsigijo žemės sklypą ir namą, namą įsirenginėjo. Be to, nurodo, kad ieškovė pagal atsakovo įgaliojimą pardavė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, (duomenys neskelbtini), ir kur panaudojo gautus 40000,00 Lt nežino, nes atsakovas šių piniginių lėšų negavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2005-08-23 sutartimi pardavė A. S., o A. S. nupirko iš ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 75000,00 Lt, 2005-05-24 ieškovė, veikdama pagal atsakovo jai suteiktą įgaliojimą, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią I. K. nupirko atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), už 40000,00 Lt, atsakovas 2005-04-13 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią S. V. nupirko iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80000,00 Lt. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, šalys 2005-02-17 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 300/600 dalis žemės sklypo ir gyvenamąją patalpą, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2005-03-03 kredito sutartį bankas suteikė atsakovui 75301 EUR dydžio kreditą žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės – įgyjamo nekilnojamojo turto hipoteka ir ieškovės laidavimas. Ieškovė teigia, kad už savo turtą gautas lėšas panaudojo bendram sutuoktinių kreditoriniam įsipareigojimui bankui sumažinti, įnešdama 20000 eurų, kur atsakovas panaudojo už savo asmeninį turtą gautas lėšas nežino, tačiau tikrai ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas nurodo, kad visas už asmeninį turtą gautas lėšas panaudojo naujai įsigyto būsto tvarkymui, įrengimui, kur ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas nežino, taip pat nėra aišku, kur ieškovė panaudojo 40000,00 Lt, gautų jai pagal įgaliojimą pardavus atsakovo asmeninį turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė 2005-08-31 pateikė prašymą bankui leisti įnešti paskolos dengimui 20000 eurų, t. y. 69056,00 Lt, pinigai įnešti (b. l. 26, 27, I t.). Šalys taip pat pateikė rašytinius įrodymus (užsakymo lapus, PVM sąskaitas – faktūras, rangos sutartis ir kt.), patvirtinančius, jog po gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo, t. y. 2005 metų vasarą, už nemažas sumas buvo perkami baldai, buvo atliekas namo remontas. Duomenų apie tai, kur konkrečiai buvo panaudotos kiekvienos iš šalių už asmeninį turtą gautos lėšos, byloje nėra, šalys neįrodė, jog sutuoktiniai savo asmenines lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažintina, jog labiau tikėtina, kad šalys asmenines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad visas šalims asmenine nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir įgytas bendras šalių nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į tai, kad šalys tuo metu gyveno šeimoje, darytina išvada, jog šalys, pardavusios savo asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, už šį turtą gautas pinigines lėšas panaudojo bendrai sutuoktinių nuosavybei sukurti, taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, šalims iš bendro sutuoktinių turto atlygintinos jų asmeninės lėšos, panaudotos kuriant bendrą sutuoktinių nuosavybę – ieškovei atlygintina jos prašoma 69056,00 Lt suma, atsakovui atlygintina 120000,00 Lt suma (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė 21000,00 Lt sumažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, nes ieškovė pradėjus santuokos nutraukimo procesą pardavė šalių pilnamečiui sūnui transporto priemonę, įgytą santuokos metu, ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Ieškovė su šiomis aplinkybėmis nesutiko, nurodė, kad atsakovas davė žodinį sutikimą perleisti automobilį sūnui, taip pat nurodė, kad automobilis buvo pirktas 2009 metų pradžioje už 17000,00 Lt, sūnui perleistas praėjus pusei metų nuo automobilio įsigijimo, taigi jo vertė negalėjo padidėti iki 21000 Lt, be to, net ir pripažinus, kad yra pagrindas mažinti priteistiną kompensaciją, ji turėtų būti mažinama puse automobilio vertės, nes turtas priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis įgytas santuokos metu, taigi jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija gali būti kito sutuoktinio nuginčyta. Ieškovė sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sandorį, kurio suma 5000,00 Lt, o teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, jog tokiam sandoriui sudaryti būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Atsakovas teigia, jog jis nežinojo apie ieškovės sudarytą sandorį ir nei žodžiu, nei raštu sutikimo jam sudaryti nedavė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu nuo 2008-09-30 buvo registruota transporto priemonė VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės nuosavybės teisė 2009-06-12 perleista E. I., t. y. šalių pilnamečiui sūnui, 2009-09-25 automobilio nuosavybės teisė perleista trečiajam asmeniui. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. I. nurodė, kad ieškovė su atsakovo žinia automobilį perrašė jam, atsakovas buvo pažadėjęs nupirkti jam automobilį trečiojo kurso baigimo proga, tačiau taip ir nenupirko, vėliau jis automobilį pardavė savo draugės A. M. mamai, kuri leidžia jam naudotis mašina. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis pirmiausia perleistas šalių pilnamečiui sūnui, o ne trečiajam asmeniui, jei tėvai iš tiesų ketino sūnui nupirkti automobilį arba perleisti kurį nors turimą automobilį, labiau tikėtina, jog būtų sudarytas dovanojimo sandoris, o ne pirkimo – pardavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė automobilį, kuris įgytas santuokos metu ir pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, prasidėjus šalių tarpusavio nesutarimams ir šalims pradėjus gyventi skyrium pardavė šalių pilnamečiui sūnui, kuris jį perleido trečiajam asmeniui, kyla pagrįstų abejonių, ar sandoriai buvo sudaryti iš tiesų siekiant sukurti šalims teises ir pareigas, o ne paslėpti dalintiną santuokoje įgytą turtą, juolab, kad E. I. pripažino, kad vis dar automobiliu naudojasi, net ir perleidus jį trečiajam asmeniui, ir ar buvo gautas atsakovo sutikimas šiuos sandorius sudaryti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Vadinasi, bendra taisyklė yra ta, kad kompensuojama tik tuomet, kai bendras turtas naudojamas tikslams, nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. O išimtis iš šios taisyklės (t. y. nekompensuojama) yra tuomet, jeigu, turtą naudojant kitiems tikslams (t. y. nesusijusiems su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu) yra įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog piniginės lėšos, t. y. 5000,00 Lt, gautos pardavus automobilį pilnamečiui sūnui, buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti, priešingai, įvertinus tai, kad automobilis parduotas šeimos nariui, kyla pagrįstų abejonių, ar sandoris nėra apsimestinis ir ar ieškovė apskritai gavo sutartus 5000,00 Lt už parduotą automobilį. Be to, teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. I. pripažino, jog po to automobilis perparduotas jo draugės mamai tai pat už 5000,00 Lt ir jis vis dar naudojasi šiuo automobiliu. Esant išdėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieškovė neįrodė, jog automobilis buvo parduotas šalių pilnamečiui sūnui su atsakovo sutikimu, taip pat neįrodė, jog už automobilį buvo gauta 5000,00 Lt ir jei šios lėšos gautos, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, taigi ieškovei kyla pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovės perleistas automobilis buvo įgytas santuokos metu, jis taip pat turėjo būti dalintinas santuokos nutraukimo metu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta, šalims nutraukiant santuoką ir dalijant bendrą jungtinę nuosavybę priklausytų po pusę automobilio vertės, taigi ieškovė privalo kompensuoti pusę automobilio vertės. Ieškovė nurodė, kad automobilį pirko už 17000,00 Lt, atsakovas nurodė, kad automobilio vertė perleidimo momentu buvo 21000,00 Lt, pateikė skelbimą iš internetinės svetainės, pagal kurį parduodamo panašaus automobilio kaina nurodyta 21000,00 Lt. Pažymėtina, kad vadovautis viešojoje erdvėje pateikiamomis parduodamų automobilių kainomis nėra pagrindo, nes iš pateiktų skelbimų nėra galimybės nustatyti už kiek automobiliai buvo įsigyti, kokie pagerinimai buvo padaryti, kokia automobilių techninė būklė, be to, kainas nurodo patys asmenys, kurie šiuos automobilius parduoda, taigi darytina išvada, kad vadovautis skelbimuose nurodytomis kainomis vertinant konkrečią transporto priemonę nėra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti automobilio vertę, šalys bylos nagrinėjimo metu neprašė atlikti turto vertinimą, įvertinus ieškovės nurodytą automobilio vertę, pripažintina, kad automobilio vertė yra 17000,00 Lt. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kadangi ieškovė privalo kompensuoti pusę automobilio vertės, ieškovei priteistina kompensacija mažintina 8500,00 Lt.

Atsakovas taip pat prašė sumažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį 20000 Lt, nes, nors teismo sprendimu atsakovui priteisti 20000 Lt vertės kilnojamieji daiktai, ieškovė šių daiktų atsakovui iki šiol neatidavė ir pati jais naudojasi. Ieškovė nurodė, kad kilnojamieji daiktai priteisti atsakovui, jie yra atsakovo žinioje, ieškovė nuo 2010 metų liepos mėnesio negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo visi kilnojamieji daiktai. Pažymėtina, kad teismas 2010-06-09 sprendimu po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus, 20000 Lt vertės, ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Tai, kad ieškovė galimai negrąžino atsakovui jam nutraukiant santuoką priteistų kilnojamųjų daiktų, nėra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalį ir mažinti priteistinos kompensacijos dydį, taigi teismas šių aplinkybių nevertina. Atsakovui išaiškintina, kad, jeigu nėra vykdomas įsiteisėjęs 2010-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, jis turi teisę kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka (CPK 281, 584, 586 straipsniai).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bendro sutuoktinių turto vertės padidėjimu ar sumažėjimu, pripažintina, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 75331,35 Lt kompensacija už atsakovui priteistiną turtą didintina 69056,00 Lt, t. y. ieškovės panaudotų asmeninių lėšų suma bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti ir pagerinti, ir mažintina 8500,00 Lt prarasto bendro turto verte bei 120000,00 Lt, siekiant kompensuoti atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti ir pagerinti, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 15887,35 Lt dydžio kompensacija. Kadangi ieškovei jau pervesta 44482,97 Lt iš sumos, likusios pardavus šalių bendrą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nors, įvertinus viso dalintino turto vertę ir kitas aplinkybes, ieškovei nepervedus 44482,97 Lt, likusios pardavus šalių turtą, būtų priteista tik 15887,35 Lt dydžio kompensacija. Lygiomis dalimis paskirsčius lėšas po šalių bendro turto priverstinio realizavimo, nustatyta, kad ieškovei atiteko daugiau lėšų negu priklausytų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 28595,62 Lt.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 28595,62 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-09 sprendimu paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-25 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliko nepakeistą, ši 2010-06-09 sprendimo dalis įsiteisėjusi. Nagrinėjant reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo, ieškovės atstovas advokatas H. M. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas ir jo atstovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės L. I. 28595,62 Lt dydžio kompensaciją atsakovui M. I. (M. I.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.