Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-9210-1070/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
e2YT-9210-1070/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04264-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
I. I.
Suinteresuotas asmuo
N. I., valstybės įmonė Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-9210-1070/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04264-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. I. ir valstybės įmonė Turto bankas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. I. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I. faktiškai priėmė palikimą po savo brolio A. I., mirusio 2008 m. spalio 3 d., mirties (el. b. l. 1-3).

Pareiškime nurodyta, kad 2008 m. spalio 3 d. mirė pareiškėjos sutuoktinio R. I. brolis A. I., gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 21 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis R. I., gyvenęs tuo pačiu adresu kaip ir jo brolis. Mirus A. I., po jo mirties atsirado palikimas, t. y. nekilnojamasis turtas. Palikėjas nepaliko testamento, pareiškėjos sutuoktinis buvo A. I. įstatyminis įpėdinis. A. I. turėjo sūnų N. I., tačiau šis niekada nesirūpino savo tėvu, su juo nebendravo, mirus tėvui į notarą dėl palikimo priėmimo atsiradusio po tėvo mirties nesikreipė. Be to, A. I. palaidojo tik pareiškėja ir jos sutuoktinis R. I.. Nors R. I. po brolio A. I. mirties nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti mirusio turtą, t. y. gyveno broliui priklausančiame bute Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl., Marių g. 83-2, iki pat savo mirties. R. I. naudojosi butu, prižiūrėjo jį, mokėjo komunalinius mokesčius, įvedė elektrą, išklijavo sienas tapetais, išdažė grindis ir lubas, naudojosi bute esančiu turtu – namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo dėl pareikšto prašymo teismo nuožiūra (el. b. l. 13-15). Nurodė, kad valstybė negavo pranešimo apie galimą palikėjo A. I. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad R. I. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo N. I. atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 25) nurodo, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja ir jos sutuoktinis R. I., mirus jo tėvui A. I., rūpinosi jo laidotuvėmis, palaidojo jį, apmokėjo visas laidojimo išlaidas. Suinteresuoto asmens teigimu, jis niekur nesikreipė dėl tėvo palikimo priėmimo, nes jam nereikalingas tėvo turtas, jis nesirūpino tuo turtu. Po tėvo mirties turtu rūpinosi tėvo brolis R. I..

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. I. ir pareiškėjos sutuoktinis R. I. buvo broliai. A. I. taip pat turėjo sūnų N. I. (el. b. l. 22). A. I. mirė 2008 m. spalio 3 d., po jo mirties liko jam priklausiusi ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Mirus A. I. jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nei jo sūnus N. I., nei brolis R. I. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Minėtame bute po A. I. mirties liko gyventi R. I.. Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens N. I. rašytinių paaiškinimų ir įrodymų nustatyta, kad po A. I. mirties 2008 m. spalio 3 d. būtent R. I. palaidojo brolį, faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo broliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, gyveno broliui priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad būtent jos sutuoktinis mokėjo komunalinius mokesčius po brolio mirties, įvedė elektrą bute, išklijavo sienas tapetais, išdažė grindis ir lubas, naudojosi bute esančiais namų apyvokos daiktais.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos A. T. 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens N. I. paaiškinimų nustatyta, kad R. I. buvo palikėjo brolis ir jo įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų A. I. įpėdinių, pretenduojančių į A. I. palikimą. R. I. po savo brolio mirties palaidojo jį, faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo broliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. I. po savo brolio A. I. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po R. I. mirties 2020 m. gruodžio 21 d. likusio turto paveldėjimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2020 m. gruodžio 21 d., po savo brolio A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. spalio 3 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina