Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, neatlikęs 4 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (iki 2021 m. rugsėjo 9 d.);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 1 , 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) baudos bausmę, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (iki 2022 m. sausio 9 d.) (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 9 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia atidėta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos (neįsiteisėjusi).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2021 m. kovo 28 d., apie 20.44 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie 13 namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore nustatyta 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo labai stipriai apsvaigęs ir nelabai pamena įvykį. Pamena, kad jį sulaikė, jis pūtė į alkotesterį, buvo išvežtas į areštinę. Tą dieną apie 13 val. buvo su draugu ir jo drauge, su draugu gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus, mergina beveik negėrė, dviese išgėrė du butelius po 0,7 l. Neplanavo vairuoti automobilio, bet alkoholis „susuko“ galvą. Nuėjo iki automobilio ir jame sėdėdami gėrė, kadangi lauke buvo šaltoka. Tuomet kažkas užkūrė automobilį, nepamena kas. Policija jį sustabdė nevažiuojantį, o stovintį kieme, kur sėdėjo, bet automobilis buvo jau kitoje vietoje nei prieš tai pastatė, jis (L. V.) sėdėjo vairuotojo vietoje. Nežino, kur pareigūnai juos pastebėjo, kaip supranta buvo iškvietimas dėl to, kas kažkas gazuoja kieme. Pripažįsta, kad automobilį vairavo. Automobilis nėra registruotas, tačiau yra pirkimo-pardavimo sutartis, negali jo užregistruoti „Regitroje“, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliui reikia draudimo. Jį pirko pats, mokėjo 850 Eur.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namų, pažymėtų skaičiais 9, 11 ir 13, būnant namuose išgirdo triukšmą. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kaip į kiemą dideliu greičiu įvažiavo automobilis „Audi“. Automobiliui įvažiavus į kiemą iš keleivio vietos išlipo vaikinas, visi automobilyje buvę vaikinai garsiai keikėsi, šūkavo kieme. Tuomet keleiviui įlipus į automobilį, automobilis vėl dideliu greičiu važiavo kieme esančioje aikštelėje, nuo vieno namo prie kito. Toks vairavimas sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino skubios pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Automobilyje iš pradžių buvo trys asmenys, vėliau liko du. Matė, kad automobilį vairavo jaunas vaikinas, kuris vilkėjo tamsios spalvos striuke, buvo su sportinėmis kelnėmis, lieso kūno sudėjimo, tamsios plaukų spalvos. Netrukus, kai paskambino skubios pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, matė, kaip prie minėto automobilio privažiavo policijos pareigūnų ekipažas ir sulaikė automobilį vairavusį jaunuolį (1 t., b. l. 24-27);

Liudytojo E. K. (E. K.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2021 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 20.25 val., dirbant kartu su vyriausiąja patrule R. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp 3 monolitų kieme, automobilis „Audi“, raudonos spalvos, chuliganiškai važinėjasi po kiemą. Pranešėjas įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš kiemo išvažinėjantį požymius atitinkantį automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Sustabdžius jį, priėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pastarasis paaiškino, kad jo neturi. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo L. V.. Paklausus vairuotojo, ar šiandien vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo prieš dvi valandas. 2021 m. kovo 28 d., 20.44 val. alkotesteriu patikrinus vairuotojo L. V. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas, 21.04 val. pakartotinai patikrinus vairuotojo L. V. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas. Apžiūrint „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) automobilio saloną, matėsi girtavimo požymiai, po priekine keleivio sėdyne ir automobilio bagažinėje gulėjo tušti alkoholio „Starka“, 43 laipsnių stiprumo, 0,7 l talpos, buteliai (1 t., b. l. 15, 19-22);

Bendrojo pagalbos centro išklotinės duomenys, jog 2021 m. kovo 28 d. 20.25 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarp 3 monolitų, kieme, automobilis „Audi“, raudonos spalvos, chuliganiškai važinėjasi po kiemą. Įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus (1 t., b. l. 1-5);

Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1465186 duomenys, iš kurių matyti, kad L. V. 2021 m. kovo 28 d. 20.44 val. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 2021 m. kovo 28 d. 21.03 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 28-31);

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas M. N.. 2021 m. kovo 7 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2021 m. kovo 7 d. yra L. V. (1 t., b. l. 43);

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2021 m. kovo 6 d. M. N. už 800 Eur L. V. pardavė automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 193);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis 2021 m. kovo mėnesį vidutinė automobilio ,,Audi A6“ (2002 m.) kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 780 Eur (1 t., b. l. 44-46).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog įvykio aplinkybių nelabai pamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio dieną apie 13 val. buvo su draugu ir jo drauge, su draugu automobilyje gėrė stiprųjį alkoholį, išgėrė 2 butelius po 0,7 l. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, automobilis stovėjo kieme, tačiau kitoje vietoje nei buvo pastatytas prieš tai, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, pripažįsta, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog būnant namuose išgirdo kieme triukšmą, pažiūrėjus per langą pamatė, kaip į kiemą dideliu greičiu įvažiavo automobilis, kuris dideliu greičiu važinėjo kieme nuo vieno namo prie kito namo, tai sukėlė įtarimų, jog automobilio vairuotojas neblaivus. Pranešė apie tai policijai ir matė, kaip neužilgo atvykę pareigūnai sulaikė automobilio vairuotoją. Pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime ir jo apklausoje nurodyti duomenys bei bendrojo pagalbos centro išklotinės duomenys taip pat patvirtina, jog buvo gautas iškvietimas dėl kieme chuliganiškai važinėjančio automobilio, kurį, kaip įtaria pranešėjas, vairuoja neblaivus asmuo. Atvykus nurodytu adresu buvo pastebėtas pranešėjo nurodytas automobilis, paaiškėjo, jog vairuotojas neblaivus. Kaltinamojo neblaivumą patvirtina užfiksuoti alkotesterio kvitų rodmenys, kad L. V. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,30 promilių, o antro tikrinimo – 2,48 promilių girtumas bei iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių neblaivumo požymiai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis L. V. būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

L. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu dirbantis pagal individualią veiklą, jo teigimu 2021 m. balandžio 8 d. jam gimė sūnus ir jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, per paskutinius 5 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir įvairius KET pažeidimus, tačiau už vairavimą esant neblaiviam nebaustas, dalis baudų sumokėta, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 92-107), anksčiau 7 kartus teistas, tačiau už analogiškos veikos padarymą teisiamas pirmą kartą, ankstesni teismai neišnykę, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo metu (1 t., b. l. 108-116). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo L. V. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra besikartojantis, jis prieš tai buvo teisiamas 7 kartus, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išėjęs iš pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, šią nusikalstamą veiką padarė ankstesniais nuosprendžiai paskirtų bausmių vykdymo metu, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui neturi. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nors prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o kaltinamasis prašė, jei yra galimybė, neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei jo veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes (važinėjo gyvenamųjų namų kiemais, pasak liudytojo, dideliu greičiu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat jo ankstesnius teistumus bei baustumus (nesusiję su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio), sprendžia, jog šiuo atveju prokuroro prašoma 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir kaltininko teises varžys daugiau nei to reikia BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, o kaltinamojo prašoma švelnesnės rūšies bausmė, nebūtų teisinga ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, tarp jų ir prevencinių. Teismo įsitikinimu šiuo atveju 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 3 mėnesių laisvės atėmimo.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, nuteistajam, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas nagrinėjamu atveju taiko visišką bausmių sudėjimo būdą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu L. V. paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda (BK 64 straipsnio pagrindu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei BK 63 straipsnio pagrindu — su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bauda); į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. 1 val. iki 2019 m. kovo 20 d. 19.45 val. (1 diena). Taigi, šio nuosprendžio priėmimo dieną neatlikta bausmė, paskirta 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, yra 1 metai 29 dienos bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda visą 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę (1 metus 29 dienas laisvės atėmimo bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius 29 dienas laisvės atėmimo ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, paliekant 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nustatytą 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. kovo 9 d.). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi L. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios terminas buvo atidėtas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, pagrindo keisti šio sprendimo nėra, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžią atideda 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti L. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę L. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,30 promilių girtumas, kuris ženkliai viršija ne tik ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilių), tačiau ir ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilių), taigi jis kėlė realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei ir padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jo pavojingumą didina ir tai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. asmeniu, kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Be to, kaltinamasis važiavo Vilniaus mieste, vakaro metu, gyvenamųjų namų kieme, kur įprastai būna kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytinas didesnis nei šios poveikio priemonės minimumas, tačiau nesiekiantis vidurkio – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 29 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo L. V. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, pastarasis pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog šį automobilį 2021 m. kovo 6 d. įsigijo už 800 Eur (1 t., b. l. 193), VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė šio automobilio vertė su PVM 1 780 Eur (1 t., b. l. 45). L. V. prašė nekonfiskuoti automobilio, nurodė, jog jo draugė greitu metu laikysis teises ir šį automobilį jis jai nupirko važinėjimui.

Spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo teismas atsižvelgia į tai, jog L. V. padaryta pavojinga veika susijusi su transporto eismo saugumu, ji padaryta vakaro metu, Vilniaus mieste, gyvenamajame rajone, į tai, kad L. V. vairavo transporto priemonę neturint tam teisės, jam nustatytas itin didelis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, jis pats teigia, jog dėl apsvaigimo net neprisimenantis visų įvykio aplinkybių. Taip pat teismas vertina, jog nors L. V. teigia, kad automobilį nupirko draugei, tačiau matyti, jog juo važinėja pats, o pastaroji, iš jo žodžių, šiuo metu net neturi įgijusi teisės vairuoti. Be to, kaip minėta, jis taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimas – vairavimas neturint tam teisės, viršijant leistiną greitį, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka neįregistravus transporto priemonės ir kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kt. (1 t., b. l. 92-107).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, transporto priemonės konfiskavimo tikslus — pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), kaltinamojo asmenybę, paskirtą bausmę, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtina ir šiuo atveju proporcinga teisinė priemonė.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 28 d. 20.44 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 15.34 val. (viena diena) (1 t., b. l. 69-72). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 73-74) – paliktinas iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 73-74) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus 2021 m. kovo 29 d. nutarimu L. V. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 47), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo uždarosios akcinės bendrovės „T“ aikštelėje nuo 2021 m. kovo 28 d. iki 2021 m. kovo 29 d. yra 6 Eur (1 t., b. l. 52-63). L. V. posėdžio metu nurodė, kad šias išlaidas atlygino, prokuroras jų neprašė priteisti, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 29 dienų laisvės atėmimo bausme ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius ir 29 dienas laisvės atėmimo bei 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti L. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 28 d. 20.44 val. iki 2021 m. kovo 29 d. 15.34 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nustatyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios terminas atidedamas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Nustatyti, jog bauda turi būti savanoriškai sumokėta iki 2022 m. sausio 9 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytą 2021 m. kovo 29 d. nutarimu, palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti iki 2022 m. sausio 9 d., baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.