Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-3774-1004/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-04-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
2YT-3774-1004/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02758-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Kreditorius
UAB „SB lizingas“
Civilinė byla Nr. 2YT-3774-1004/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02758-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.4.4.11.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Vaidotas Narvidas,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. M. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š. ir išieškotojui UAB „SB lizingas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjos skundas dėl antstolės V. Š. veiksmų, kuriuo prašoma nenukreipti išieškojimo į jos gaunamą netekto darbingumo pensiją, kurios dydis neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir kuri yra būtina esminių, gyvybiškai svarbių jos nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos poreikių patenkinimui. Pažymi, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į asmens pragyvenimui būtinas lėšas, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatyto MMA dydžio – 350 Eur, o šiuo ribojimu siekiama užtikrinti minimalius, būtiniausius, kasdieninius poreikius.

Antstolė V. Š. 2016-03-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad skolininkė šį prašymą teikia praleidusi 2015-11-09 patvarkymo dėl skolos išieškojimo apskundimo terminą. Skolininkė įsipareigojo apmokėti vekselį, o neįvykdžius šio įsipareigojimo įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą ir jo pagrindu vykdyti išieškojimą priverstine tvarka. 2015-10-28 asmeniškai pareiškėjai buvo įteiktas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą. 2015-11-09 buvo priimtas patvarkymas (2015-12-04 patikslintas) dėl skolos išieškojimo, kuris išsiųstas į VSDFV, kuriuo ši institucija įpareigota atskaityti dalį pareiškėjai priklausančių išmokų, iš kurių išieškojimas yra leidžiamas. Patvarkyme nurodyti dydžiai neviršija teisės aktų nustatytų reikalavimų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 str. 1 d. 2 p. CPK 737 str. 7 p. numatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Skolininkės nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. 2S-730-656/2015 faktinės aplinkybės netapačios - toje byloje išieškojimas nukreiptas į skolininko sąskaitą banke ir nuo skolininko nuskaityta visa skolos suma, kurios dalį jis prašė grąžinti. Šioje pareiškėjos situacijoje išieškojimas nukreiptas į skolininkės pensiją ir išskaitoma 20 procentų dalis nuo dalies neviršijančios MMA, nes priešingas vertinimas pažeistų išieškotojo interesus. Į pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai nukreiptas socialines išmokas antstolė išieškojimo nėra nukreipusi.

Suinteresuotas asmuo UAB „SB lizingas“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 339,35 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai, pagal 2015-09-16 vykdomąjį įrašą, išduotą Kauno miesto 6-ojo notaro biuro.

Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks tokių įgalinimų pažeidimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 8 p.). CPK 586 str. 1 d. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė vadovaudamasi CPK 651 str., nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2015-10-20 patvarkymu Nr. 11371 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (6 vykd. b.l.). Tą pačią dieną išsiuntė skolininkės gyvenamosios vietos adresu 2015-10-20 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 11371, kuris buvo įteiktas pareiškėjai asmeniškai 2015-10-28 (7-9 vykd. b.l.). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 1 d., 1, 2, 5 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolininkė raginime nustatytu terminu raginimo neįvykdė.

Pareiškėja antstolės veiksmų neteisėtumą sieja ir su ta aplinkybe, kad antstolė negalėjo išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, kuri šiuo metu sudaro 350 Eur per mėnesį, o antstolės išskaityta suma yra pareiškėjos vienintelės pajamos, todėl neužtikrinami minimalūs, būtiniausi kasdieniniai pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko poreikiai.

CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 583 str. 1 d., vykdymo proceso normų taikymą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p., išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu - namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstolei teisę išieškojimą nukreipti į skolininkės pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkei iš kitų asmenų, iš jų - ir į lėšas, gaunamas iš VSDFV.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-730-656/2015 CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, t.y. jis netaikomas ne tik gryniems pinigams ar sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų. Kaip jau minėta, CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininkės lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-343/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016). Priešingu atveju, skolininkei banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas, kas pažeistų išieškotojo interesus, ką patvarkyme pažymėjo ir antstolė.

Pažymėtina, kad sisteminė CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p. Tai reiškia, kad atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima. Ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (CPK 663 str. 2 d., 736 str.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-42-567/2011). CPK 663 str. suteikia galimybę antstoliui išieškoti pinigų sumą iš pensijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CPK 736 str. 1 d. 2 p. nustato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Kaip nustatyta iš pareiškėjos pateiktų pažymų apie įvykdytus išskaitymus iš asmens išmokų, kas mėnesį nuo pareiškėjos gaunamos 105,40 Eur išmokos buvo išskaitoma 21,68 Eur suma (4 b.l). Esant nustatytoms aplinkybėms, matyti, kad antstolės nurašytos sumos neviršija 20 procentų pareiškėjos gaunamos pensijos dydžio, todėl daroma išvada, kad antstolė vykdymo procese veikė tik pagal jai suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jos kompetenciją.

Antstolė nurodė, jog pareiškėja yra praleidusi 2015-11-09 patvarkymo dėl skolos išieškojimo apskundimo terminą. Tačiau teismas mano, jog pareiškėja skundžia antstolės veiksmus dėl jos išskaitų iš 2016-02-01 pradėtos mokėti socialinės pašalpos, todėl skundą nagrinėja. Tačiau nustatyta, jog į pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai nukreiptas socialines išmokas antstolė išieškojimo nėra nukreipusi, ką pažymėjo patvarkyme ir antstolė.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 str., teismas,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei V. Š. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidotas Narvidas