- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2S-283-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00095-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- R. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1517-335/2023 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti dukters E. S. gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu; nustatyti dukros bendravimo su skyrium gyvenančia motina atsakove A. D. (toliau – ir atsakovė) ieškinyje nurodytą tvarką; iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai po 88,20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dukters gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) ir prašyme nurodytą laikinąją motinos (atsakovės) bendravimo su dukra tvarką.
2. Nurodė, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovės impulsyvumo, gyvenimo būdo, padažnėjus nesutarimams dėl vaiko buvimo su tėvu ar motina laiko, gasdinimams, kad motina neduos vaiko, pradėjus nuteikinėti vaiką prieš tėvą, kas neigiamai veikia mažamečio vaiko psichologinę būseną, elgesį, nesirūpinat motinai, kad mergaitė lankytų ugdymo įstaigą, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje, įprastoje aplinkoje, kad dėl staigios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebūtų pakenkta vaiko gerovei. Prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra pagal nusistovėjusią bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. vasario 2 d. nutartimis ieškovo R. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė nepilnametės E. S. laikiną gyvenamąją vietą su jos tėvu iešovu R. S., taip pat nustatė atsakovės A. D. laikinąją bendravimo su nepilnamete dukra tvarką sekančiai: ieškovas du kartus per savaitę, konkrečiai su atsakove sutartą dieną ir laiku, atveža atsakovei dukrą ir ją pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos sekančią dieną iki 19 val., jeigu vaiko buvimo pas motiną dienos yra darbo dienos, atsakovė įpareigojama užtikrinti dukros nuvykimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą; be to, prieš vieną dieną tėvai praneša vienas kitam SMS žinute ar kitokiu būdu apie numatomas bendravimo su dukra dienas. Taip pat nutarė leisti skubiai vykdyti 2023 m. vasario 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukros E. S. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Iš ieškinyje nurodytų duomenų teismas nustatė, kad šiuo adresu šalys (vaiko tėvai) gyveno kartu, tačiau 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovė išėjo gyventi pas kitą vyrą, o 2022 m. rugsėjo mėn. persikraustė dar kitu adresu. Ieškovas liko gyventi su dukra, porą kartų per savaitę atveždavo dukrą atsakovei. Jis nuo gimimo rūpinasi mergaitės buitimi, lavinimu, juos sieja labai artimi santykiai. Iš vaiko ugdymo įstaigos pateiktos informacijos teismas nustatė, kad dažniausiai į darželį mergaitę atveža ir pasiima tėvas, mergaitė būna prižiūrėta. Teismas taip pat nustatė, kad ieškinyje nurodytus duomenis, jog atsakovė turi kitą dukrą, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu, patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-13572-1019/2016).
5. Atsižvelgęs į tai, kad šalys gyvena skyrium, atsakovės gyvenimo būdas nepastovus, mergaitė nuo gimimo gyvena su ieškovu, teismas sprendė, jog nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitiks vaiko interesus ir užtikrins pastovias gyvenimo sąlygas, todėl prašymą šioje dalyje tenkino.
6. Tačiau siekdamas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei motinos teisę ir pareigą dalyvauti dukters auklėjime, atsižvelgęs į, ieškovo teigimu, esamą nusistovėjusią bendravimo tvarką, teismas nustatė laikinai paprastesnę, aiškesnę ir logiškesnę, nei yra suformuluota prašyme (be vaiko nuvežimo į atsakovės darbą), tvarką, ir prašymą šioje dalyje tenkino iš dalies, suteikiant šalims teisę, atsižvelgus į konkrečias situacijas, ją keisti tarpusavio susitarimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė A. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį, taip pat stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Atsakovė išsikrausčiusi iš ieškovo namų, dukros gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaigos pažyma, kad dažniausiai į ugdymo įstaigą dukrą atveda ieškovas, neįrodo, kad atsakovė dukra nesirūpina ir kad atsakovės santykiai su dukra blogi bei kelia grėsmę vaiko interesams. Nagrinėjama civilinė byla ir skundžiamojoje nutartyje minima civilinė byla Nr. 2-13572-1019/2016 nėra susijusios, todėl tuo pagrindu vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu nėra teisinio pagrindo. Skundžiamojoje nutartyje nėra pagrįsta, kuo vadovaujantis teismas vertino, kad atsakovės gyvenimo būdas yra nepastovus. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog mažamečiam vaikui, išlaikant faktinę situaciją gyvenant su atsakove (motina), būtų kilusi kokia nors grėsmė arba toks gyvenimas neatitiktų geriausių vaiko interesų.
9. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta atsakovei nepranešus, t. y. atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pareikšti nuomonę dėl ieškovo prašymo ir teikti atitinkamus duomenis teismui iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo. Šiuo atveju teismas vertino tik ieškovo pateiktus argumentus, neišklausius atsakovės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. S. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir mano, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai ir teisėtai, esant byloje kilusiam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, jos atitinka laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, yra proporcingos ir ekonomiškos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės A. D. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovės prašymo stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas
14. Atsakovė A. D. atskirajame skunde vienu iš reikalavimų prašė stabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas.
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs atsakovės atskirojo skundo priėmimo klausimą, neišnagrinėjo atsakovės atskirojo skundo prašymo stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje, tą pačią dieną priimamas procesinis sprendimas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, akivaizdu, kad atsakovės atskirojo skundo prašymo stabdyti skundžiamos nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimas jau nesukels atsakovei jokių teisinių pasekmių ir nepadės pasiekti tokiu prašymu siekiamo tikslo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis atsakovės atskirąjį skundą, nebesprendžia dėl tokio atsakovės prašymo (ne)pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
17. Ieškovas R. S. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2023 m. vasario 21 d. išrašą iš Gyventojų registro apie dukros E. S. deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovas nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsikertant į atskirojo skundo argumentus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio įrodymo ryšį su byla, svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, daro išvadą, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, prijungti jį ir vertinti kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
19. Atsakovė A. D. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, be to, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė jai nepranešęs, nesudaręs sąlygų pareikšti nuomonę dėl ieškovo prašymo ir teikti atitinkamus duomenis byloje iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti atsakovą apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai – įstatyme nurodoma, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tuo atveju, kai tai yra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų nepakanka klausimui išspręsti arba manant, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovei apie gautą prašymą, tačiau tokio prašymo išnagrinėjimas nepranešus atsakovei savaime nereiškia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, kadangi atsakovė turėjo teisę (o nagrinėjamu atveju tokia teise ir pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi, apeliantės argumentas, jog prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ji nebuvo informuota apie ieškovo prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio nagrinėtas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, specialiosios šeimos teisinių santykių byloms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų laikinas nustatymas, be kita ko, nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
23. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovas ieškinyje nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, taip pat pateikė turimus įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį ir preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, nustatė aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu bei atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nors atsakovė nesutinka su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tvirtina, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove, tačiau atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų ir kartu su atskiruoju skundu neteikia jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes ir spręsti, kad nepilnametis vaikas, šalims pradėjus gyventi skyrium, daugiausia laiko gyvena su atsakove. Atsakovė atskiruoju skundu neginčija ieškovo nurodytų ir pirmosios instancijos teismo preliminariai nustatytų faktinių aplinkybių, kad šalių ir jų nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo iki šalių gyvenimo skyrium buvo adresu (duomenys neskelbtini), kad 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovei pradėjus gyventi skyrium, nepilnametis vaikas liko gyventi su ieškovu, kuris porą kartų per savaitę atveždavo jį pasimatyti su atsakove, atsakovės faktinė gyvenamoji vieta dėl nutrūkusių santykių su vyrais kelis kartus keitėsi. Atsakovė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės motyvuoja tik tuo, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams. Atsakovės atskirajame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad nuo 2023 m. sausio 30 d. atsakovė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2023 m. vasario 21 d. išrašas iš Gyventojų registro, tačiau toks deklaravimo duomenų pakeitimas savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kad nepilnametis vaikas, šalims pradėjus gyventi skyrium, daugiausia laiko gyvena su atsakove.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, šalims gyvenant skyrium ir nesutariant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai ir teisės, susiję su nepilnamečio vaiko įprastos aplinkos, ugdymo, poilsio, kitos veiklos išsaugojimu, iki bus išspręstas šalių ginčas iš esmės. Atsakovė atskiruoju skundu nepagrindė, jog šiuo atveju aplinka, kurioje nepilnametis vaikas gyvena, yra netinkama jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, jog nedelsiant būtų būtina keisti jo įprastą gyvenamąją vietą ir aplinką bei nustatyti ją su atsakove (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
25. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
26. Kadangi atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovės laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos jokių nesutikimo motyvų atskirajame skunde neteikia, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje visapusiškai įvertino ieškovo pareikštam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir turėjo pakankamą pagrindą ieškovo prašymą patenkinti iš dalies. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo padaryti priešingas išvadas ir kitaip išspręsti ieškovo pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti kitokį procesinį sprendimą, atskirasis skundas atmestamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio l dalies l punktas).
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.