Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-29441-862/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-18
Bylos Nr.
2YT-29441-862/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17504-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Pareiškėjas
M. K.
Kategorijos
  • 3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-29441-862/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17504-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio A. K. mirties.

Paaiškino, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamas turtas: butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeimą sudarė trys asmenys: pareiškėja, jos sutuoktinis A. K. ir sūnus A. K. Visi šie asmenys nurodytame bute gyveno tuometinio Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1977-12-30 sprendimo Nr. 578 ir išduoto orderio Nr. 003993 pagrindu. Butas priklausė Gyvenamojo namo statybos kooperatyvui Nr. 134, iš kurio 1976-08-02 ir 1977-07-26 buvo gauti du mokestiniai pranešimai Nr. 190 ir Nr. 852 dėl pajinės įmokos apmokėjimo bendroje 3325 rublių sumoje. Šias įmokas pareiškėja atliko. Buto techninės apskaitos bylos duomenimis pagal Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 134 išduotą 1991-06-13 pažymą Nr. 417 pareiškėja nurodyta šio buto savininke, nors jau buvo sudariusi santuoką su A. K. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui A. K., pareiškėja ir toliau nepertraukiamai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, naudojausi juo. Taip tęsiasi iki šiol, todėl, pareiškėjos vertinimu, po savo sutuoktinio mirties ji priėmė faktinio valdymo būdu palikimą, kuris sudarė pareiškėjos sutuoktiniui priklausančio buto 1/2 dalį. Pareiškėjos bei jos sutuoktinio sūnus A. K. po tėvo mirties palikimo nepriėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantys M. K. ir A. K. santuokos liudijimas II-BN Nr. 071474, mirties liudijimas AA Nr. 189269, mirties įrašas Nr. 6058, VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro 2025-06-20 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-10628, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, kuri buvo sudaryta su pareiškėja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio sūnus mirė (duomenys neskelbtini).

Vykdomojo komiteto 1977-12-30 sprendimo Nr. 578 pagrindu išduotas orderis Nr. 003993, Kooperatinės statybos skyriaus Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo Nr. 134 mokestiniai pranešimai Nr. 190, Nr. 852, Buto techninės apskaitos byla Inv. Nr. 13880, sudaryta 1978-02-03, ir Asmens nuosavybės fondo techninis pasas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2025-06-11, patvirtina pareiškėjos argumentus, kad jos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 1991-06-13 Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pažymos Nr. 417 pagrindu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025-06-18 pažyma Nr. (2025-42413-PD)-212, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025-06-18 raštas Nr. 25-86P dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas ir apyvartos žiniaraštis, UAB „Domrema“ 2013-07-25 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pakankami patvirtinti pareiškėjos argumentus, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena nepertraukiamai nuo 1979-01-24, ir šiuo būtu rūpinasi bei jį valdo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktišką pradėjimą paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Aukščiau išdėstyta patvirtina pareiškėjos argumentus, jog ji santuokos metu įgytą butą naudojo ir valdė tiek nuo jo įsigijimo momento, tiek po jos sutuoktinio mirties, o tai reiškia, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią paveldėti mirusiojo turtą ir palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), ir sudaro pagrindą pareiškėjos prašymą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269 - 270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė