Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L., mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai A. L., o būtent: 2024-07-20 apie 18 val. 10 min., prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, prisivijęs A. L. ir šią iš nugaros sugriebęs už palaidinės, ranka pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, po to jis pargriuvusiai ranka suėmęs už palaidinės tempė, taip nukentėjusiajai A. L. sukeldamas fizinį skausmą dešinės kojos šlaunyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamasis J. L. nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tai yra neigia panaudojęs fizinį smurtą A. L. atžvilgiu. Tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios A. L. parodymai apie įvykį, kurio metu sutuoktinis ją vijosi, o prisivijęs iš nugaros sugriebęs už palaidinės, ranka pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, po to jis pargriuvusiajai ranka suėmęs už palaidinės tempė. Netikėti minėtos nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jos parodymai yra nuoseklūs, ji iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes parodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad jos atžvilgiu kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą patvirtina ir nukentėjusiosios elgesys po įvykio, tai yra ji nedelsiant, tą pačią dieną, pranešė apie įvykį policijai. Tai, kad įvykio metu minėtą nukentėjusiąją kaltinamasis pastūmė bei ji nuo to pargriuvo, bei ją tampė už palaidinės, patvirtina liudytojos A. Ū. parodymai, kuri tiesiogiai matė įvykį būdama nedideliu atstumu nuo įvykio vietos. Minėtos liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad minėta liudytoja galėjo apkalbėti kaltinamąjį, apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davusi neobjektyvius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tai, kad kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu patvirtina ir liudytojas K. L., kuris matė kaip J. L. vijosi jo (duomenys neskelbtini), ji buvo pagriuvusi, jai tempė už palaidinės. Teisminio nagrinėjimo metu minėtas liudytojas nurodė, kad A. L. skaudėjo kairiąją koją, kai remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas dešinės kojos šlaunyje. Šis netikslumas liudytojo parodymuose nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo netikėti jo duotais parodymais tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu dėl paties įvykio pradžios, jo eigos.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo J. L. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2024-07-20 tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai.

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilęs žodinis konfliktas, pasibaigė kaltinamojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusiąją, t. y. jos vijimusi ir šios iš nugaros sugriebimu už palaidinės, rankos pastūmimu, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, po ko jis pargriuvusiajai ranka suėmęs už palaidinės tempė, taip nukentėjusiajai A. L. sukeliant fizinį skausmą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra sutuoktiniai, ir įvykio metu jų tarpusavio santykiai buvo itin įtempti. Nustatyta, kad esant tokiai situacijai nukentėjusioji, be kaltinamojo leidimo, tikrindama jo telefone esančią asmeninio pobūdžio informaciją bei ją nukopijuodama, akivaizdu išprovokavo jo neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad įvykio metu, nuo kaltinamojo pastūmimo, ji pargriuvo ir patyrė skausmą dešinės kojos šlaunyje, dėl to ji negalėjo paeiti, jai skaudėjo koją. Nors A. L. nurodė, kad dėl sukelto skausmo jai po įvykio buvo suleisti nuskausminamieji. Tačiau tokie jos parodymai dėl skausmą malšinančių medikamentų vertintini kritiškai, nes prieštarauja Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kvietimo (duomenys neskelbtini); kvietimas 2024-07-20, 18 val. 44 min.) (1 t., b. l. 51-52) užfiksuotiems objektyviems duomenimis apie tai, kad nukentėjusioji nuskausminamųjų atsisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. L. neteisėtais veiksmai sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai nebuvo intensyvus, daugiau trumpalaikis. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai nebuvo sutrikdyta sveikata.

J. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčiniais smurtiniais veiksmais, konkrečiai nurodytais kaltinime, šeimos narei – žmonai A. L. 2024-07-20 sukėlė fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Vertinant J. L. veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgtina į tai, kad jis nukentėjusiajai sukeldamas tik fizinį skausmą, sunkesnių pasekmių nesukėlė. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai A. L. fizinio skausmo sukėlimą lėmė ir jos pačios provokuojantis elgesys įvykio metu, tai yra esant tarpusavio itin konfliktiškiems santykiams – be kaltinamojo leidimo, ji tikrino informaciją esančią jo asmeniniame telefone. Minėto kaltinamojo nusikalstami veiksmai, susiję su nukentėjusiosios sugriebimu už palaidinės ir ranka jos pastūmimu, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, tempimu už palaidinės, buvo gana spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad J. L. padaryta veika BK 140 straipsnio 2 dalyje pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgiant į tai, J. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Nukentėjusioji A. L. pareiškė kaltinamajam J. L. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo (2 t., b. l. 84-86). Minėto ieškinio kaltinamasis nepripažįsta. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad J. L. nukentėjusiajai A. L. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto skaudėjo koją, patyrė pažeminimą, naktimis miega su baime ir stresu, iki šiol blogai jaučiasi, lankėsi pas psichologą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. J. L. padarytas nusikaltimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusioji patyrė stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, jautė fizinį skausmą, tačiau šios sukeltos nukentėjusiajai pasekmės nebuvo ilgalaikės, nusikalstama veika prieš ją vyko trumpą laiko tarpą. Nors nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol jaučia įtampą, tačiau remiantis jos parodymais, nustatyta, kad jos prastą savijautą sąlygoja ir šiuo metu vykstantis (duomenys neskelbtini) procesas tarp jos ir kaltinamojo J. L. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, kad jo nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją pripažinta mažareikšme, taip pat pačios nukentėjusiosios elgesį provokuojantį elgesį įvykio metu ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir iš J. L. priteistina 300 Eur minėtai nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Šiuo atveju tenkintinas nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 str.). Minėtos palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba pateikė į bylą 2025-06-12 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 124), kuria prašoma priteisti 1 258,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, paskaičiuotų už nukentėjusiajai A. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 105 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tuo atveju, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl nagrinėjamo įvykio nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o J. L., padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl minėtos veikos mažareikšmiškumo ir jo atžvilgiu nutrauktina baudžiamoji byla, Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos prašymas, netenkintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra raudonos spalvos moteriška palaidinė trumpomis rankovėmis, kuri saugojama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-09-06 aktą (1 t., b. l. 90-91) sunaikintina, kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

Kaltinamajam J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl A. L. sukelto fizinio skausmo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. L. nukentėjusiajai A. L. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (300 Eur), jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš J. L. 1 258,33 Eur už nukentėjusiajai A. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra raudonos spalvos moterišką palaidinę trumpomis rankovėmis, saugojamą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-09-06 aktą, sunaikinti.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.