Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1042-947/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rohe“ dėl turtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2010-08-15 16 val. 40 min. trečiojo asmens UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Žiedo g. 15, Ukmergėje, įvyko įvykis, kurio metu plovykloje buvo apgadintas E. T. automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). Po įvykio buvo surašytas pranešimas apie įvykį automobilių plovykloje, kurį pasirašė apgadinto automobilio savininkas. Trečiojo asmens UAB „Lukoil Baltija“ civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl bendrovei priklausančių arba jos valdomų statinių trūkumų, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Žala, įvertinta 971,70 Lt suma, ieškovės buvo išmokėta žalą patyrusiam asmeniui, t. y. apgadinto automobilio savininkui E. T. Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog atsakovė ir UAB „Lukoil Baltija“ 2009-10-28 sudarė plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį, reikalauja taikyti subrogaciją ir priteisti iš atsakovės 971,70 Lt turtinės žalos, kaip iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 71-74).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Sprendimą grįsdamas tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip rangovo, civilinės atsakomybės, teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų visų rangovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygų užsakovas įrodinėti neprivalo. Teismas neatsižvelgė į statybos rangos sutarties ypatumus. Remiantis CK 6.697 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. T. y. rangovas privalo įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008). Atsakovė ir UAB „Lukoil Baltija“ 2009-10-28 sudarė Automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį Nr. 09-126, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo vykdyti automobilių plovyklos įrangos techninę priežiūrą. Pagal Sutartį atsakovė be kita ko įsipareigojo užtikrinti defektų nustatymą. Po įvykio atsakovė, nustatinėdama įrangos defektą, sureguliavo plovyklos įrangą. Po šių darbų atlikimo plovykloje nebuvo sugadinamos transporto priemonės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad plovyklos įrangą sureguliuoti po įvykio, kai buvo padaryta žala transporto priemonei, reikėjo ne dėl įrangos defekto.

Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nustatė, kad įvykis, kai automobilių plovykloje buvo sugadinta transporto priemonė „Audi A6 Avant“, įvyko ne dėl plovimo įrangos defekto. Byloje esantis 2010-08-16 pranešime apie įvykį automobilių plovykloje (forma Nr. 1 ir 2) užfiksuota, kad galinis buferis nuplėštas transporto priemonės plovimo metu. Išdėstyti argumentai teikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esmingai pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad plovimo įrangos defekto faktas nebuvo įrodytas, nes ieškovė netinkamai įrodinėjo defekto faktą. Vien tai, jog 2010-08-15 plovykloje Žiedo g. 15, Ukmergėje, buvo apgadintas automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9), nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal 2009-10-28 automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį Nr. 09-126. Įrodymai, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, nebuvo pateikti. Be to, ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos jokiais rašytiniais įrodymais, antai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas (liudytojo E. T. paaiškinimai), kad atsakovė po įvykio atvyko ir sureguliavo plovimo įrangą (liudytojo E. T. paaiškinimai), kad būtent plovimo šepečiai sugadino automobilį (2010-08-16 pranešimas apie įvykį, kuris nebuvo pasirašytas degalinės vadovo). Tai patvirtina, kad ieškovė defekto faktą įrodinėja prielaidomis, kurios yra visiškai nepagrįstos.

Ieškovė vadovaujasi CK 6.697 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kuriose nustatyta, kad defekto faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, t. y. šiuo atveju atsakovė privalėjo įrodyti, kad defektas atsirado dėl objekto normalaus nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Tačiau, neįrodžius paties defekto fakto, nėra sąlygų nustatyti ir defekto kilimo priežasties, ar tai objekto normalus nusidėvėjimas, ar tai užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kaltų veiksmų pasekmė. Be to, vadovaujantis CK 6.697 straipsniu, pareiga įrodyti defektą tenka užsakovui, nagrinėjamu atveju ši pareiga tenka ieškovei, kadangi ji reiškia ieškinį subrogacijos pagrindu. Be to, CK 6.697 straipsnis šiuo atveju apskritai netaikytinas, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį.

Pagal 2009-10-28 atsakovės ir UAB „Lukoil Baltija“' plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties 7 punktą pareiga pranešti apie defektus ir gedimus tenka klientui, t. y. trečiajam asmeniui, tačiau nei prieš 2010-08-15 įvykį, nei iškart po jo trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovę dėl plovimo įrangos gedimo šalinimo. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagristą išvadą, jog atsakovė kaip automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros vykdytoja tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai prižiūrėjo plovimo įrangą, o įrodymų, patvirtinančių, kad žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nepateikta.

Ieškovė neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir bamperio nukritimo. Iki šiol ieškovė nepateikė įrodymų, kad bamperis nenukrito dėl blogo tvirtinimo ar turėtų pažeidimų prieš plovimą. Ieškovė net neįrodinėjo, kad trečiojo asmens degalinės darbuotojai vykdė 2009-10-28 automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties Nr. 09-126 Priede Nr. 5 išvardintus kasdienius ir kassavaitinius darbus.

Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis draudimo veikla. Ieškovės veiklą reglamentuojančiame Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Ieškovė, įrodinėdama žalos faktą, vadovaujasi vieninteliu rašytiniu įrodymu, kuris neva patvirtina atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – 2010-08-16 pranešimu apie įvykį, kuris net nėra pasirašytas UAB „Lukoil Baltija“ vadovo. Ieškovė neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio fakto nustatymui bei pasekmėms, nustatė tik vieną iš privalomųjų aplinkybių – žalos dydį. Ieškovė defekto faktą, žalą, priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus privalo įrodyti pati. Ieškovė nesiėmė priemonių ne tik nustatyti automobilio bamperio nukritimo priežasties, dėl aplaidumo (o gal sąmoningai) nepasirūpino vaizdo įrašo išsaugojimu, bet ir nesiėmė priemonių nustatyti plovimo įrangos defekto fakto. Ieškovės atstovai po įvykio neatvyko ir neapžiūrėjo plovimo įrangos, nenustatė jos defekto, nors turėjo ne tik tokią galimybę, bet ir pareigą (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.). Ieškovė nepagrindė apeliacinio skundo argumento, kad „po įvykio atsakovė, nustatinėdama įrangos defektą, sureguliavo plovyklos įrangą. Po šių darbų atlikimo plovykloje nebuvo sugadinamos transporto priemonės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad plovyklos įrangą sureguliuoti po įvykio, kai buvo padaryta žala transporto priemonei, reikėjo ne dėl įrangos defekto“. Po įvykio įranga veikė be priekaištų, todėl atsakovė nieko netaisė ir nereguliavo. Transporto priemonės toje plovykloje nebuvo sugadinamos ne tik po įvykio, bet ir iki jo. Plovimo įrangos defekto įrodymas yra ne atsakovės, o ieškovės pareiga. Šios pareigos ieškovė neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, savo ieškovė reikalavimus kildina iš atlygintinų paslaugų sutarties – 2009-10-28 automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties Nr. 09-126, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo vykdyti automobilių plovyklos įrangos techninę priežiūrą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu būtų sudariusi statybos rangos sutartį ir jos pagrindu atlikusi statinio statybos (montavimo) darbus, todėl apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į statybos rangos sutarties ypatumus ir kad, vadovaujantis CK 6.697 straipsniu, užsakovas (šiuo atveju – ieškovė, reiškianti ieškinį subrogacijos pagrindu) privalėjo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalėjo įrodyti rangovo (atsakovės) neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nors CK 6.697 straipsnis šiuo atveju apskritai netaikytinas (kas reiškia, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį), apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje ieškovė neįrodė netgi plovimo įrangos defekto fakto. Vien tai, jog 2010-08-15 plovykloje Žiedo g. 15, Ukmergėje buvo apgadintas automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis (b. l. 8–9), nesudaro pagrindo spręsti apie kažkokį konkretų plovimo įrangos defektą, kuris, beje, konkrečiai neįvardintas net apeliaciniame skunde. Kaip visiškai nepagrįstas ir paremtas vien tik prielaida, atmestinas ieškovės argumentas, kad plovimo įrangos defektą patvirtina pats 2010-08-15 įvykis. Draudikas, šioje byloje reikšdamas ieškinį, vadovavosi vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2010-08-16 pranešimu, pasirašytu tik operatoriaus, nors pranešimo (forma Nr. 2) III dalies duomenis privalėjo fiksuoti tik degalinės vadovas (b. l. 8). Visiškai pritartina atsakovės atsiliepimo argumentams, jog ieškovė apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodytos jokiais rašytiniais įrodymais, apart liudytojo E. T. (būtent kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka, kas duoda pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai) paaiškinimais – t. y. kad nukentėjęs automobilis iki įvykio plovykloje buvo techniškai tvarkingas ir kad atsakovė po įvykio sureguliavo plovimo įrangą. Pažymėtina, jog ir pati apeliantė tiesiogiai neteigia, jog įranga iki įvykio buvo blogai sureguliuota, todėl, netgi nustačius, kad atsakovė po įvykio buvo atvykusi ir reguliavo plovimo įrangą, tai dar neduoda pagrindo išvadai, jog įranga buvo blogai sureguliuota iki įvykio, kadangi šepečiai galėjo išsiderinti ir dėl paties įvykio, kurio metu nukentėjo automobilio bamperis.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria sprendimo argumentams, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, netinkamai atliko plovimo įrangos techninę priežiūrą. Bylos duomenys patvirtina, kad po įvykio ieškovė, kaip draudikas, nustatė tik žalos dydį, tačiau ieškovė, kaip profesionalus draudimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, nepakankamai tyrė kitas, esminę reikšmę turinčias įvykio aplinkybes, nors tokias galimybes turėjo. Nors po turto sugadinimo draudikas (ieškovė) buvo nedelsiant informuotas apie įvykį, tačiau akivaizdu, kad draudikas nesiėmė visų galimų būdų ir priemonių, kad būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos visos su draudiminiu įvykiu susijusios aplinkybės bei užfiksuoti ir surinkti visi su įvykius susiję įrodymai. Ieškovės atstovas, pirmosios instancijos teisme teikdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad draudimo bendrovės atstovai, tyrę draudiminį įvykį, neužtikrino, kad būtų išsaugotas UAB „Lukoil Baltija“ darytas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas transporto priemonės įvažiavimo į plovyklą ir išvažiavimo iš jos procesas. Šios įrodomąją reikšmę turinčios medžiagos išsaugojimu draudikas privalėjo ir galėjo pasirūpinti, siekdamas, kad ateityje galėtų reikšti pretenzijas žalą padariusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik 2010-08-16 pranešimo, nepasirašyto degalinės vadovės, bei liudytojo E. T. (būtent kuriam buvo išmokėta draudimo išmoka) parodymų pagrindu konstatuoti plovimo įrangos defekto faktą ir atsakovės neteisėtus veiksmus (netinkamą plovimo įrangos priežiūrą), byloje nesant duomenų nei apie plovimo įrangos, nei apie automobilio techninę būklę įvykio metu ar iš karto po įvykio, negalima, nes pats draudikas neįvykdė pareigos išsamiai ištirti visas įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė tiek plovimo įrangos defekto faktą, tiek žalos atsiradimo priežastį nurodė remdamasi tik prielaidomis, tačiau nepateikė į bylą tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų.

Pagal 2009-10-28 atsakovės ir UAB „Lukoil Baltija“ plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties 7 punktą pareiga pranešti apie defektus ir gedimus tenka klientui, t. y. trečiajam asmeniui, tačiau nenustatyta, kad prieš 2010-08-15 įvykį ar iškart po jo trečiasis asmuo kreipė į atsakovę dėl plovimo įrangos gedimo šalinimo.

Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagristą išvadą, jog atsakovė kaip automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros vykdytoja tinkamai vykdė savo pareigas ir tinkamai prižiūrėjo plovimo įrangą, o įrodymų, patvirtinančių, kad žalos atsiradimą sąlygojo atsakovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nepateikta.

Ieškovė neįrodė ne tik defekto fakto, neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo), bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir sugadinto bamperio nukritimo. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad bamperis nenukrito dėl blogo tvirtinimo ar turėtų pažeidimų prieš plovimą. Ieškovė byloje net neįrodinėjo, kad trečiojo asmens degalinės darbuotojai vykdė 2009-10-28 automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties Nr. 09-126 Priede Nr. 5 išvardintus kasdienius ir kassavaitinius darbus.

Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis draudimo veikla. Ieškovės veiklą reglamentuojančiame Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Ieškovė, įrodinėdama žalos faktą, vadovaujasi vieninteliu rašytiniu įrodymu, kuris neva patvirtina atsakovės netinkamą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – 2010-08-16 pranešimu apie įvykį, kuris net nėra pasirašytas UAB „Lukoil Baltija“ degalinės vadovo. Ieškovė neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio fakto nustatymui bei pasekmėms, nustatė tik vieną iš privalomųjų aplinkybių – žalos dydį. Nenustatyta, kad ieškovės atstovai po įvykio būtų atvykę ir apžiūrėję plovimo įrangą ir konstatavę jos defektą (-us), nors turėjo ne tik tokią galimybę, bet ir pareigą (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.). Ieškovė defekto faktą, žalą, priežastinį ryšį ir neteisėtus veiksmus privalėjo įrodyti pati, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė nesiėmė priemonių ne tik nustatyti automobilio bamperio sugadinimo priežasties, nepasirūpino vaizdo įrašo išsaugojimu, bet ir nesiėmė priemonių nustatyti ir konstatuoti netgi plovimo įrangos defekto faktą, kurio neįrodymas šioje byloje yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.