Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovės AB “Lietuvos draudimas” atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės UAB “Rohe” atstovams direktoriui T. J. ir advokatui Vytautui Dargiui, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Lukoil Baltija“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Rohe“, trečiajam asmeniui UAB „Lukoil Baltija“, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d., 16 val. 40 min. trečiojo asmens UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Žiedo g. 15, Ukmergėje, įvyko įvykis, kurio metu plovykloje buvo apgadintas E. T. automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Po įvykio buvo surašytas pranešimas apie įvykį automobilių plovykloje, kurį pasirašė apgadinto automobilio savininkas. Trečiojo asmens UAB „Lukoil Baltija“ civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl bendrovei priklausančių arba jos valdomų statinių trūkumų, buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Žala buvo įvertinta 971,70 Lt suma ir ieškovės buvo išmokėta žalą patyrusiam asmeniui, t. y. apgadinto automobilio savininkui E. T..

Dėl atsakovės atsakomybės subrogacijos pagrindu.

Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog atsakovė ir UAB „Lukoil Baltija“ 2009 m. spalio 28 d. sudarė plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį, reikalauja taikyti subrogaciją ir priteisti iš atsakovės 971,70 Lt turtinės žalos, kaip iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą. Atsakovė nurodė, kad subrogacijos taikymas yra negalimas, nes dėl žalos atsiradimo yra kaltas pats civilinę atsakomybę apsidraudęs asmuo, t. y. plovyklos įrenginių savininkė UAB „Lukoil Baltija“.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija - tai draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Civilinio proceso kodekso 175 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju įrodinėjimo našta, jog už žalą yra atsakinga atsakovė, tenka ieškovei. Tik įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus dėl žalos atsiradimo bus galimas subrogacijos instituto taikymas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ir UAB „Lukoil Baltija“ 2009 m. spalio 28 d. sudarė plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį. Ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei minėtos sutarties pagrindu, privalėjo įrodyti tris sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: 1) atsakovės veiksmų neteisėtumą; 2) žalą; 3) priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Kaltė civilinės atsakomybės atveju yra preziumuojama.

Žalos dydį apskaičiavo ieškovė ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 971,70 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl žalos, t. y. dėl apgadinto automobilio fakto bei dėl žalos dydžio (971,70 Lt), teismas plačiau nepasisako apie žalą ir neteikia teisinio vertinimo dėl šios civilinei atsakomybei kilti sąlygos.

Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja kaip netinkamą automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros sutarties vykdymą. Teismas nustatė, kad minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo kartą per mėnesį atlikti prevencinį techninį patikrinimą arba ne rečiau kaip kartą po kiekvienų 3000 plovimų (sutarties „Vykdytojo įsipareigojimai“ 2 punktas). Teismas pažymi, kad vadovaujantis sutarties 7 punktu, pareiga pranešti apie defektus ar gedimus tenka klientui, t. y. UAB „Lukoil Baltija“. Sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad vykdytojas bus atsakingas už visus nuostolius, sukeltus trečiųjų asmenų turtui dėl vykdytojo blogai atliktų darbų. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi kurią nors iš nurodytų sutarties sąlygų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė nevykdė prevencinių techninių patikrinimų ar juos vykdė netinkamai, nėra duomenų, kad dėl plovimo įrangos gedimo UAB „Lukoil Baltija“ kreipėsi į atsakovę dėl gedimo šalinimo prieš 2010 m. rugpjūčio 15 d. įvykį ar iš karto po jo. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė plovimo įrangos techninės priežiūros sutartį. Teismas, kaip visiškai nepagrįstą ir paremtą vien tik prielaida apie įvykio aplinkybes, atmeta ieškovės argumentą, kad pats 2010 m. rugpjūčio 15 d. įvykis patvirtina plovimo įrangos defektą. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, netinkamai atliko plovimo įrangos techninę priežiūrą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad po įvykio ieškovė, kaip draudikas, nustatė tik žalos dydį, tačiau ieškovė, kaip profesionalus draudimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, nepakankamai tyrė kitas, esminę reikšmę turinčias įvykio aplinkybes, nors tokias galimybes turėjo. Teismas pažymi, kad po turto sugadinimo draudikas (ieškovė AB „Lietuvos draudimas“) buvo nedelsiant informuotas apie įvykį, tačiau draudikas nesiėmė visų galimų būdų ir priemonių, kad būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos visos su draudiminiu įvykiu susijusios aplinkybės. Ieškovės atstovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad draudimo bendrovės atstovai, tyrę draudiminį įvykį, neužtikrino, kad būtų išsaugotas UAB „Lukoil Baltija“ darytas vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas transporto priemonės įvažiavimo į plovyklą ir išvažiavimo iš jos procesas. Pabrėžtina, kad šios įrodomąją reikšmę turinčios medžiagos išsaugojimu draudikas privalėjo ir galėjo pasirūpinti, siekdamas, kad ateityje subrogacijos pagrindu galėtų reikšti pretenzijas žalą padariusiam asmeniui. Draudikas nepagrįstai vadovavosi vien tik 2010 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu apie įvykį ir jame užfiksuotais duomenimis. Teismas taip pat akcentuoja, kad dėl nežinomų priežasčių minėto dokumento nepasirašė degalinės, kurioje įvyko įvykis, vadovas, nors pranešimo tam tikrus duomenis privalėjo fiksuoti būtent šis asmuo - vadovas (b. l. 8). Liudytoju apklaustas transporto priemonės vairuotojas patvirtino aplinkybę, kad automobilio detalė (bamperis) nukrito automobilio plovimo metu. Tačiau remtis vien tik liudytojo parodymais ir tuo pagrindu konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (netinkamą plovimo įrangos priežiūrą), byloje nesant duomenų apie automobilio techninę būklę įvykio metu ar iš karto po įvykio, negalima, nes, kaip jau buvo minėta, pats draudikas neįvykdė pareigos išsamiai ištirti visas įvykio aplinkybes. Teismas sutinka su atsakovės atstovų argumentu, kad ieškovė žalos atsiradimo priežastį nurodė, remdamasi tik prielaidomis, keldama versiją apie turto sugadinimo priežastį, tačiau nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų.

Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – veiksmų neteisėtumo, atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už žalos atsiradimą nukentėjusiam asmeniui, todėl subrogacijos taikymas yra negalimas.

Teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama taikyti subrogaciją ir priteisti turtinę žalą iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens, nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lukoil Baltija“ yra statinių (plovimo įrangos) savininkė. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė už atsiradusią žalą yra atsakinga kaip rangovas. Nustatyta, kad rangos darbai sumontuojant įrangą buvo atlikti ir plovykla perduota eksploatuoti trečiajam asmeniui UAB „Lukoil Baltija“. Byloje nėra duomenų apie tai, jog rangovas perdavė UAB „Lukoil Baltija“ netinkamą rezultatą. UAB „Lukoil Baltija“ priėmus darbų rezultatą, šiuo atveju plovyklą, tenka pareiga tinkamai ją eksploatuoti kaip turto savininkui. Ieškovė nurodė, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai, nes rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį teminą (Civilinio kodekso 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad įvykio metu garantinis terminas nebuvo pasibaigęs. Ieškovė taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokiu atveju reikia įrodyti tik defekto faktą ir neprivaloma įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Teismas, kaip jau minėta, pažymi, kad ieškovas netinkamai įrodinėjo defekto faktą, nurodydamas, jog pats žalos padarymo įvykis įrodo defektą. Ieškovė, tirdama draudiminį įvykį, veikė nepakankamai atidžiai ir profesionalai, nes nenustatė, ar automobilių plovyklos įranga turi defektų. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip rangovo, civilinės atsakomybės.

Išdėstytos aplinkybės ir jų sisteminis vertinimas suponuoja išvadą, kad pačios ieškovės neatsakingumas ir aplaidumas, aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes, nulėmė tai, kad byloje nėra įrodymų, tiesiogiai, o ne prielaidomis, patvirtinančių ieškovės argumentą, kad draudiminis įvykis įvyko būtent dėl atsakovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų prižiūrint plovyklos įrangą ar įrangos defektų. Ieškovė neatliko išsamaus žalos tyrimo ir iki draudimo išmokos išmokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymą lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus daugiau negu trejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai renkant įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl teismas šios išvados priėjo, vadovaudamasis šalių, veikusių rungimosi principo pagrindu, pateiktais įrodymais.

Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „Rohe“ neteisėtus veiksmus, kurie lemtų šios bendrovės civilinę atsakomybę, taip pat ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp automobilių plovyklos įrangos priežiūros (netinkamos priežiūros) ir nukentėjusiam asmeniui atsiradusios žalos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, kaip automobilių plovimo įrangos techninės priežiūros vykdytoja, netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai prižiūrėjo automobilių plovimo įrangą, neužkirto kelio žalingoms pasekmėms atsirasti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė UAB „Rohe“ prašė teismo priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti mokėjimo nurodymai ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurių duomenų nustatyta, jog atsakovė patyrė 1752,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios atmetus ieškinį yra priteistinos atsakovei iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog atsakovė naudojosi advokato teisine pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį bei buvo atstovaujama dviejuose teismo posėdžiuose, todėl konstatuotina, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos valstybei, nes išieškotina suma yra mažesnė už 2011 m. lapkričio 7 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10,00 Lt) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Grąžintina ieškovei 2013 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 94871 („Swedbank, AB) per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis – 18,00 Lt (aštuoniolika litų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Rohe“, trečiajam asmeniui UAB „Lukoil Baltija“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, atsakovei UAB „Rohe“, kodas 111579311, buveinė - Ateities pl. 46, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini),

1752,00 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, 2013 m. birželio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 94871 („Swedbank, AB) per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį – 18,00 Lt (aštuoniolika litų).

Šalims ir trečiajam asmeniui ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.