Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00255, suinteresuotieji asmenys antstolis Saulius Užkuraitis ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-7-273/2012). Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1516-844/2015 tenkino ieškovės UAB „Vespila“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje–komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje) naudotis ieškovei UAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Karlų kaime (Visagino sav.), Katilinės g. 3. Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-486-844/2018 AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirta 150 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019 AB „Aksa“ generaliniam direktoriui paskirtą baudą padidino iki 200 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, išanalizavęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog skundžiamas 2020 m. kovo 18 d. patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl žemiau nurodytų motyvų.

17. Teismas pažymi, kad iš esmės tapačiais argumentais, t. y. kad ginčo laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nustatytas ne įpareigojimas, o draudimas atlikti veiksmus, todėl bauda turi būti skaičiuojama ne už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, o už kiekvieną pažeidimo dieną, dėl ko, pareiškėjo teigimu, antstoliui privalu nustatyti konkretų dienų skaičių, kada nustatyti draudimai buvo pažeisti (t. y. AB „Aksa“ faktiškai naudojosi UAB „Vespila“ priklausančiu turtu), buvo grindžiamas pareiškėjo skundas dėl antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo Nr. S-19001810, kuriuo buvo perskaičiuotas baudos dydis už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. (baudą skaičiuojant už kiekvieną į šį laikotarpį patenkančią darbo dieną). Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-23604-713/2019 pareiškėjo skundą atmetė (vykdomoji byla Nr. 0034/19/00255, b. l. 109–110). Pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2104-555/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – nenaudojimas AB „Aksa“ savo ūkinėje–komercinėje veikloje kitam juridiniam asmeniui priklausančios įrangos, reiškia ne ką kitą, kaip ginčo įrangos demontavimą ir nenaudojimą AB „Aksa“ ūkinėje–komercinėje veikloje (įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, kad ginčo įranga yra fiziškai ir funkciškai susieta su AB „Aksa“ turimais įrenginiais), t. y. tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas būtų tokios įrangos nenaudojimas (jos demontavimas ir saugojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo kitame tarp AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ kilusiame teisminiame ginče). Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog AB „Aksa“ savo veikloje naudojasi kitam juridiniam asmeniui priklausančia įranga, yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl ko šios įmonės vadovui ir buvo paskirta bauda, t. y. už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną iki skolininkė nustos naudotis ginčo įranga (šiuo atveju pažeidimas trunka tęstinį laikotarpį, t. y. delsiant vykdyti laikinąsias apsaugos priemones nuo pat jų pritaikymo AB „Aksa“ atžvilgiu, šiai nenustojant naudotis ginčo įranga), o duomenų apie tai, kad po Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties ginčo įranga būtų atskirta nuo AB „Aksa“ gamybinės linijos ir nenaudojama AB „Aksa“ veikloje, byloje nėra. Remdamasis tuo, Kauno apygardos teismas sprendė nesant pagrindo daryti išvadą, kad antstolio perskaičiuotas išieškomos baudos dydis yra nepagrįstas, o antstolio veiksmai, skaičiuojant baudos dydį už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. uždelsimą įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones – nustoti naudotis ginčo įranga, yra neteisėti.

18. Atsižvelgęs į nutarties 17 punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas dėl baudos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., apskaičiavimo teisingumo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimis), todėl pareiškėjas negali, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padarytų išvadų ir šių sprendimų res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pareiškėjo reiškiamas nesutikimas su antstolio 2020 m. kovo 18 d. patvarkymu, ginčijant baudos apskaičiavimo teisingumą už visą baudos skaičiavimo laikotarpį, nenurodant jokių naujų argumentų dėl baudos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. apskaičiavimo teisingumo, aiškiai prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principui, jos vykdytinumo savybei. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl baudos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. apskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo daugiau nepasisako ir, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina tik antstolio veiksmų apskaičiuojant ir išieškant baudą už papildomą laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 18 d., pagrįstumą ir teisėtumą.

19. Kartu akcentuotina ir tai, kad vertindamas baudos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. kovo 18 d. apskaičiavimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgiant į jau minėtą aplinkybę, jog baudos apskaičiavimo pagrįstumas yra ginčijamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnis toje pačioje vykdomojoje byloje antstolio atliktas baudos apskaičiavimas (2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas Nr. S-19001810), apeliacinės instancijos teismas yra saistomas jau minėtoje Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų ir padarytų teisinių išvadų. Kaip minėta, šioje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tinkamas ginčo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas yra ginčo įrangos nenaudojimas (jos demontavimas ir saugojimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo kitame tarp AB „Aksa“ ir UAB „Vespila“ kilusiame teisminiame ginče), dėl ko, byloje nesant duomenų apie tai, jog ginčo įranga būtų atskirta nuo AB „Aksa“ gamybinės linijos ir nenaudojama AB „Aksa“ veikloje, teismas sprendė, kad antstolis teisėtai skaičiuoja baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, t. y. uždelsimą įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones – nustoti naudotis ginčo įranga. Kitaip tariant, pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir joje išdėstytus motyvus, pagrindas skaičiuoti pareiškėjui baudą už Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą egzistuoja tol, kol nėra duomenų, kad ginčo įranga yra atskirta nuo AB „Aksa“ gamybinės linijos ir nenaudojama AB „Aksa“ veikloje.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad ginčo įranga buvo atskirta nuo AB „Aksa“ sumontuotos gamybinės linijos ir yra visiškai nenaudojama AB „Aksa“ veikloje, ar įrodymų, jog buvo imtasi kitokių organizacinių ir techninių priemonių, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ginčo įranga yra fiziškai ir funkciškai susieta su AB „Aksa“ turimais įrenginiais, užtikrintų, jog ginčo įranga būtų visiškai nenaudojama AB „Aksa“ veikloje, t. y. būtų besąlygiškai vykdoma Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Kaip matyti iš skunde dėl antstolio veiksmų ir atskirajame skunde dėstomų argumentų, pareiškėjas iš esmės net neneigia aplinkybės, kad ginčo įranga ir toliau yra naudojamasi AB „Aksa“ veikloje, tačiau tvirtina, jog tai daroma ne kiekvieną dieną. Tai, kad AB „Aksa“ iki šiol nėra visiškai nutraukusi Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje išvardinto turto naudojimo savo veikloje, patvirtina ir 2020 m. sausio 23 d. antstolio surašytame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. B-20000007 užfiksuota aplinkybė, jog apžiūros AB „Aksa“ gamykloje metu gamybos direktorius nurodė, kad UAB „Vespila“ priklausančiomis betono maišyklėmis naudojamasi tais atvejais, kai sugenda pačiai AB „Aksa“ priklausančios betono maišyklės. Taigi akivaizdu, kad taikomas draudimas ir toliau sąmoningai ir piktybiškai ignoruojamas, tuo pažeidžiant teismo nutarties privalomumo principą (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie AB „Aksa“ veiksmai, kai kelerius metus sąmoningai ir piktybiškai nevykdoma Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis ir joje nurodytas turtas yra naudojamas AB „Aksa“ ūkinėje–komercinėje veikloje, nepaisant to, kad, kaip teigia pareiškėjas, tai daroma ne kiekvieną dieną, vertintini kaip vienas tęstinis pažeidimas. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, apskaičiuojant baudos dydį nėra būtina nustatyti konkrečią datą ir laiką, kada AB „Aksa“ veikloje buvo naudojama ginčo įranga.

22. Įvertinęs tai, kad bauda pareiškėjui Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, iš dalies pakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi, paskirta būtent už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo, t. y. iki kol AB „Aksa“ nustos naudotis UAB „Vespila“ įranga, byloje nenustačius (pareiškėjui neįrodžius), jog AB „Aksa“ savo veikloje visiškai nustojo naudoti ginčo įrangą, t. y. įvykdė Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai baudą pareiškėjui apskaičiavo už visą tęstinio pažeidimo, t. y. delsimo įvykdyti laikinąsias apsaugos priemones (nustoti naudotis ginčo įranga) laikotarpį iki ginčijamo patvarkymo priėmimo, t. y. iki 2020 m. kovo 18 d.

23. Pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro ir atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-343/2020, UAB „Vespila“ ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtai disponuojant UAB „Vespila“ priklausančiu turtu, atmetė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės šiuo atveju neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, kad iš Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-343/2020 turinio (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog toje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro AB „Aksa“ gautos pajamos neteisėtai disponuojant ieškovei priklausančiu turtu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d. Taigi nurodytoje byloje tiriami ir vertinami AB „Aksa“ veiksmai iki ginčo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl nurodyta civilinė byla ir joje priimtas sprendimas neturi jokios reikšmės šioje byloje nagrinėjamų klausimų sprendimui.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atskirojo argumentais, kad bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą negali būti skaičiuojama už kiekvieną dieną ir dėl tos priežasties, jog iki šiol nėra nustatytas bei identifikuotas konkretus UAB „Vespila“ turtas, esantis AB „Aksa“ gamykloje, ir UAB „Vespila“ turto sudėtis. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi AB „Aksa“ yra nustatytas besąlyginis draudimas naudotis nutarties rezoliucinėje dalyje išvardintu turtu, todėl bet kurio nutartyje nurodyto turto naudojimas AB „Aksa“ ūkinėje–komercinėje veikloje reiškia nustatyto draudimo pažeidimą. Jau anksčiau minėtas 2020 m. sausio 23 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. B-20000007 patvirtina, kad AB „Aksa“ naudojasi UAB „Vespila“ priklausančiomis betono maišyklėmis ir ši aplinkybė atskirajame skunde nėra ginčijama. Todėl atskirajame skunde dėstomos aplinkybės ir argumentai, susiję su 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje išvardinto UAB „Vespila“ priklausančio turto neidentifikavimu, neturi jokios įtakos vertinant antstolio veiksmų priimant skundžiamą patvarkymą teisėtumą.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų nepagrįstai siekia pakartotinio įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau konstatuotų aplinkybių vertinimo, skundo argumentai dėl antstolio pateikto apskaičiavimo pagrįstumo yra nesuderinami nei su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-195-755/2019, konstatavus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą, nustatyta baudos apskaičiavimo tvarka, nei su Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2104-555/2019 pateikta išvada, kad antstolis, skaičiuodamas baudą už kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kad tam tikromis dienomis UAB „Vespila“ priklausančiu turto AB „Aksa“ faktiškai nesinaudoja, nutartį dėl baudos skyrimo vykdo tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.