- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 1S-54-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01610-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau-Komisijos) 2014-11-18 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-11-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 9 m. laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia – 2011-03-08, pabaiga – 2019-08-31.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nuteistąjį V. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis V. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino jo lygtinio paleidimo, neatsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, 8 kartus skatintas, anksčiau neteistas, dirbo, įgijo specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, kas rodo nuteistojo norą taisytis ir nebenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
V. K. atlieka bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 str. 1 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Šiuo metu V. K. atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmė dalį, skatintas 8 kartus, mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau, įvertinus nuteistojo pavojingumą, jo padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, nusikaltimą padarė paveiktas alkoholio, o taip pat likusią neatliktą bausmės dalį (4 metai 9 mėnesiai 18 dienų) bei psichologinės ir socialinio tyrimo išvadose nurodytas aplinkybes, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta tik iš dalies, trūksta situacijos vertinimo įgūdžių, darbinė patirtis menka, pagrindiniai pakartotino nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, pagrįstai spręsta, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai net ir su intensyvia priežiūra bus užtikrinti probacijos tikslai bei nebus pažeistas teisingumo principas.
Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme (8 kartus paskatintas), tačiau šiuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria. Kaip jau minėta, svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu taip pat įvertini ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.