- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-855-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01610-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Viktoro Preikšo, Olego Šibkovo, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo J. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 95-147 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su 2009 m. rugpjūčio 27 dienos nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2012-01-25, bausmės pabaiga: 2020-10-25. Neatlikta bausmės dalis 4 metai 5 mėnesiai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. gegužės 12 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 95-147 nutarė taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi neįvertinta nuteistojo asmenybė, jo nusikaltimo pobūdis, likusios atlikti bausmės dalies dydis. Nurodoma, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
J. K., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nuteistasis savo skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino Komisijos priimtą nutarimą, teismo motyvai nepagrįsti ir nesusiję su lygtinio paleidimo taikymu. Teismas nepagrįstai vertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kas yra nesusiję su bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis skunde nurodė, kad teismo motyvas, kad jis vieną kartą baustas jį įspėjant ir tris kartus baustas drausmine tvarka, negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui spręsti, kadangi nuobaudos išnykusios ir laikoma, kad jis neturi nuobaudų. J. K. skunde teigė, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui būtinas aplinkybes, o atsisakė taikyti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas nepakankamai skyrė dėmesio jo elgesiui bausmės atlikimo metu, jį charakterizuojančioms aplinkybėms, elgesiui prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos.
Skunde taip pat pažymėta ir tai, kad teismas turėjo vadovautis nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija ir spręsti tik iš esmės apie reikšmingas aplinkybes, tokias kaip apie jo gerą elgesį, stropų darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, kursuose, mokymuose, į gautus paskatinimus, išsilavinimą. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo pakartotino nusikalstamumo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 35 balai. Visa tai, jo manymu, rodo išskirtinai pozityvų vertinimą ir patvirtina Komisijos nutarimo teisingumą ir teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Nors nuteistasis skunde nurodė, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, aplinkybių leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie reikšmingi pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimui – tai gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mąstymas ir elgesys. Byloje taip pat nustatyti ir pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys smurtinių nusikaltimų padarymo tikimybę ateityje – tai jaunas amžius nusikaltimo metu, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, vengimas atlikti bausmę, galimi destabilizatoriai – alkoholis ir netinkamas draugų ratas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su byloje nustatytais pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančiais veiksniais, tokiais kaip tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir ryšių palaikymas su artimaisiais. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis grįš gyventi į tą pačią vietą, kur gyveno ir nusikaltimo padarymo metu, jį sups ta pati aplinka, tie patys draugai. Pažymėtina, kad nors nuteistasis ir palaiko ryšius su artimaisiais, bet būtent nusikalstamą veiką (nužudymą) jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, kurioje buvo ir nuteistojo J. K. brolis.
Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, mokosi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir kituose pataisos namų organizuojamuose renginiuose, užsiėmimuose, skatintas 9 kartus. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negaliojančios, tačiau įrodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam konstatuota problemų sprendimo įgūdžių stoka, nurodyta, kad jis geba atpažinti problemines sritis, tačiau trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių. Priimdamas sprendimus stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmės, tačiau ne visas. Taip pat nustatyta, kad nuo paskutinio nuteistojo vertinimo, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balas yra nepakitęs (išlieka 35 balai), kas įrodo pažangos nebuvimą.
Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir paneigti riziką mažinantys veiksniai nesudaro pagrindo daryti išvados apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria skundo autoriaus argumentams, kad apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis iš dalies nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, likusią neatliktos bausmės dalį ir kitus veiksnius. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo J. K. skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.