Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-785/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
1S-104-785/2016
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01610-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-104-785/2016
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01610-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūnas Antanavičius, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2010-11-15 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-08-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 str. ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-11-15 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirta 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012-01-25, bausmės pabaiga – 2020-10-25.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-12-07 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 10 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-12-03) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-18 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015-12-07 nutarimą Nr. 95-47 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis J. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-12-07 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai ir jo nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme. Todėl akivaizdu, kad J. K. atitinka visus naujai įsigaliojusio BVK kriterijus ir nuostatas. BVK nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl toks išplėstas įstatymo turinio taikymas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose numatytų principų. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos pažymą yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Skunde akcentuojama, kad J. K. 8 kartus buvo skatintas, kas rodo jo teigiamą pokytį, tačiau teismas apie tai neužsiminė ir akcentavo tik neigiamus aspektus, kai pagal įstatymus privalo atsižvelgti į viską vienodai be jokio išankstinio nusistatymo. J. K. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos namuose pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol, darbe charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis neturi teismo priteisto civilinio ieškinio, palaiko socialinius ryšius su šeima, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad J. K. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai, tačiau toks vertinimas gana artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai ir jo nusikalstamo elgesio rizika kinta tik teigiama linkme, tačiau Kauno apygardos teismo vertinimu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimo alkoholiu problemos; mąstymas ir elgesys.

Nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka. Viena iš nuobaudų skirta už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors nuteistasis ir dalyvavo atviruose susitikimuose su Anoniminių Alkoholikų reabilitacijos nariais, tačiau vien to nepakanka norint konstatuoti, jog J. K. siekia pašalinti ar iki minimumo sumažinti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimą, juolab, kad jis yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu praeityje, nes nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio.

Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis 8 kartus buvo skatintas už nepriekaištingą darbą, elgesį, aktyvų dalyvavimą reabilitacijos programose, tačiau, kaip jau minėta, nuteistasis 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. K., priimdamas sprendimus, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Tuo tarpu mąstymas ir elgesys taip pat yra nustatytas ir kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys, t.y. problemų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio pasekmių neįvertinimas. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-18 nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. (J. K.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas AntanavičiusTeisėjai Algirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė