Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina ,apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pareiškimai dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, tenkinti civilinėje byloje Nr. 2-27528-845/2013 pagal pareiškėjų UAB „General Financing“ ir UAB „Soscredit“ pareiškimus dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuotieji asmenys – A. B., antstolė D. M., savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Corpus A“, AB TEO LT, AB SEB bankas, M. B., antstolė B. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0171/11/02253 duomenų nustatė, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-12-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-25294-864/2010 dėl 5 307,70 Lt skolos, 1 333,94 Lt delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. B. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. 2011-04-11 turto arešto aktu ir jį patikslinančiais vėlesniais turto arešto aktais buvo areštuotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)bei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1645/170000 dalis žemės sklypo, esančio Žirgo g. 2, Vilniuje, o 2011-04-11 patvarkymais buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nerasta. 2011-04-11 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. B-674, kuriuo skolos išieškojimas buvo nukreiptas į A. B. darbo užmokestį, tačiau išskaitų atlikta nebuvo.

Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0171/13/01296 duomenų nustatė, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro 2013-02-25 vykdomąjį įrašą Nr. TPV-1066 dėl 65 329,90 Lt skolos ir 36 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. kreditoriaus UAB „Soscredit“ naudai. 2013-03-22 patvarkymais buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau piniginių lėšų jose nerasta. 2013-03-22 antstolės patvarkymu Nr. B-121982 skolos išieškojimas buvo nukreiptas į A. B. darbo užmokestį (išsiųsta jo darbovietės UAB „Best Food“ adresu ir įteikta A. B. asmeniškai 2013-03-28), tačiau išskaitų atlikta nebuvo. 2013-03-25 ir 2013-03-26 patikslinančiais turto arešto aktais buvo areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/112 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), bei 1645/170000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013-05-23 raštu pasiūlė išieškotojui iki 2013-07-23 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teismas nustatė, jog butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), NTR yra įregistruotas skolininko vardu kaip jo asmeninė nuosavybė pagal 2005-06-29 Pirkimo pardavimo sutartį Nr. SN-3422. Šis butas laikotarpiu nuo 2007-02-27 iki 2012-04-23 A. B. 2007-02-26 prašymu buvo įregistruotas ir kaip šeimos turtas. M. B. atsiliepime minimas kitas su šiuo butu sujungtas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso A. B.. Minėti butai nėra įregistruoti kaip vientisa gyvenamoji patalpa.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Sprendžiant, ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso suinteresuotiems asmenims A. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės, ar A. B. asmeninės nuosavybės teise, teismas įvertintino aplinkybes, jog santuoka tarp A. B. ir M. B. buvo sudaryta 2005-08-27, už nurodytą butą pagal 2005-06-29 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SN-3422 visiškai atsiskaityta buvo tik po santuokos sudarymo. Tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punktas, pagal kurį A. B. įsipareigojo už įsigyjamą turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1645/170000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/112 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), iki 2005-07-02 sumokėti 100 000 Lt sumą, o likusius mokėjimus (iš viso - 333 677 Lt sumai) - įsipareigojo atlikti iki 2013-08-13 ir iki 2005-09-27, t.y. jau po santuokos sudarymo ir visai prieš pat santuokos sudarymą. Byloje duomenų apie tai, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų sutartis, nėra. Pagal įstatymo prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CK 3.90 str. 1 d. nuostata bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad A. B. pagal 2005-06-29 Pirkimo-pardavimo sutartį galutinai atsiskaitė - sumokėjo didžiąją dalį sumos jau po santuokos sudarymo, pripažino, kad visas minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pripažįstant nurodytą turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, teismas įvertino tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog turtas buvo įsigytas išimtinai A. B. asmeninėmis lėšomis, nėra, todėl konstatavo, kad už įsigytą turtą galutinai buvo atsiskaityta sutuoktinių bendromis lėšomis.

Teismas vadovavosi CK 3.112 str. 1 d. Be to, iš vykdomųjų bylų Nr. 0171/11/02253 ir Nr. 0171/13/01296 duomenųnustatė, kad bendra A. B. įsiskolinimų suma kreditoriams UAB „General Financing“ ir UAB „Soscredit“ yra pakankamai didelė (4 489,05 Lt skolos likutis vienam kreditoriui ir 65 329,90 Lt skola su 36 proc. metinėmis palūkanomis kitam kreditoriui), kuriai padengti nepakaks vien skolininko gaunamo darbo užmokesčio, o kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto skolininkas neturi. Taigi skolininko prievolių negalima išieškoti iš jo asmeninio turto, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.).

Pagal įstatymo prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl teismas sprendė, jog skolininkui priklauso pusė (1/2) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto.

Atsižvelgęs į tai, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ne tik turtas, bet ir pajamos įgytos po santuokos sudarymo (CK 3.88 str.), taip pat įvertinęs įsiskolinimo dydį, teismas nustatė, jog skolininkui A. B. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. B. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas UAB „Soscredit“ taip pat prašė nustatyti, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. B. priklausančio darbo užmokesčio. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios turto dalies pakaks pareiškėjų reikalavimams patenkinti, teismas, remdamasis CK 1.5 str. įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, kad nėra tikslinga nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės M. B. gaunamose pajamose, todėl pareiškėjo UAB „Soscredit“ prašymo šioje dalyje netenkintino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (III t., b.l.45-46), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog skundžiama nutartimi buvo nustatyta ne skolininko dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui, tačiau šis turtas buvo atidalintas nustatant, jog jo 1/2 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus - sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant) iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Dėl to mano, kad teismas peržengė pareiškimų ribas ir netinkamai taikė CPK 667 str. nuostatas. Pažymi, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.). Iš skundžiamos nutarties taip ir liko neaišku, ar antstolės B. P. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0171/11/02253 bei Nr. 0171/13/01296 buvo išnaudotos visos galimybės skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausiančiam turtui surasti. Iš nurodytų vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, kad skolininkas yra dirbantis asmuo, gaunantis pajamas, todėl nesuprantama, kaip antstolei nepavyko nukreipti išieškojimo į jo gaunamą darbo užmokestį ir/ar turimą kitą asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Byloje buvo nustatyta, kad skolininkas santuoka tarp A. B. ir M. B. buvo sudaryta 2005-08-27, už nurodytą butą pagal 2005-06-29 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SN-3422 visiškai atsiskaityta buvo tik po santuokos sudarymo. Santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, o jų turtas nėra padalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.). Taigi, nagrinėjamu atveju, skolininko A. B., kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis nėra žinoma, todėl buvo pagrindas taikyti CPK 667 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. nuostatomis, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgdamas į CK 3.117 str. 1 d. nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (ankščiau išvardinti nekilnojamojo turto objektai) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šio nekilnojamojo turto ½ dalis priklauso skolininkui A. B.. Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė, kad iš šio turto negalima išieškoti ir kodėl.

Dėl aptartų motyvų atmestinas apeliantės argumentas, kad skundžiama nutartimi buvo nustatyta ne skolininko dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui, tačiau šis turtas buvo atidalintas nustatant, jog jo 1/2 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui.

Antstolį saisto CPK 664 str. nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė, t.y. neišieškotos skolos likutis išieškomas iš pinginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų, ir tik po to iš nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. Nr. 0171/13/01296 duomenų, t.y. iš antstolės B. P. 2013-05-23 siūlymo dėl skolininko turto dalies nustatymo (vykd.b.l. 199-200), antstolė nurodė, kad iš skolininko sąskaitų piniginių lėšų nebuvo nurašyta, iš darbo užmokesčio išskaitos atliktos nebuvo. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). CPK 663 str. 1 d. nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškomą pagal vykdomąjį dokumentą pinigų sumą galima išieškoti iš per šešis mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio. Dėl to pagrįstai antstolis pasiūlė vykdymo proceso dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o apeliantė tą paneigiančių įrodymų nepateikė.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.