Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2‑7457-578/2009 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. dėl skolos priteisimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB DnB NORD bankas Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Damivita“, D. Š. ir N. Š. , reikalaudamas priteisti solidariai iš atsakovų 200 000 Lt negrąžinto kredito ir 11,57% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą, nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, be to, kyla pagrįstų įtarimų, kad atsakovai gali bandyti perleisti ar paslėpti turtą. (b. l. 1-3).

Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo reikalavimai yra užtikrinti laidavimu, kadangi laidavimas nėra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (CK 6.76 str. 1 d.).Atsakovo įkeisto turto vertė buvo nustatyta 2007 metais, ji nebeatitinka šiuo metu esančių nekilnojamojo turto kainų, todėl nėra aiški nei įkeisto turto rinkos vertė, nei jo likvidacinė vertė.Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką sąlygoja didelė ieškinio suma, vengimas atsiskaityti su ieškovu bei tai, kad dalis atsakovų (laiduotojai) yra fiziniai asmenys.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal bylos duomenis hipoteka įkeisto atsakovo UAB „Damivita“ turto visiškai pakanka prievolei užtikrinti, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti 200 000 Lt, nurodydamas, kad šios sumos jis negautų pardavus hipoteka įkeistą UAB „Damivita“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriuo buvo užtikrinta 2007-05-08 kredito linijos sutartis Nr. K-2411-2007-209 (su visais pakeitimais). Kredito linijos suma (prievolės dydis) - 640 000 Lt. Kaip matyti iš hipotekos išrašo, hipoteka įkeičiamų daiktų bendra vertė yra 650 000 Lt, t. y. didesnė už prievolės sumą. Šis įkainojimas yra suderintas su apeliantu, nenuginčytas ir galiojantis, nustatytas sudarant kredito linijos sutartį. Jokių kitokių vertinimų apeliantas byloje nėra pateikęs, nors būtent apeliantas privalo įrodinėti savo teiginius, susijusius su nepakankama turto verte (CPK 178 str.).Atsakovų pateikti įrodymai (net ir be hipoteka įkeisto turto) patvirtina, kad vien UAB „Damivita“ turi pakankamai turto ieškinio patenkinimo atveju sprendimui įvykdyti. Kaip matyti iš pridedamo UAB „Damivita“ 2009 m. III ketvirčio balanso, įmonės viso turto vertė yra 7 191 673 Lt, jos įstatinis kapitalas yra 1 000 000 Lt, ieškinyje nurodyta prievolė yra užtikrinta ne tik hipoteka, tačiau ir D. Š. bei N. Š. viso asmeninio turto laidavimu, t. y. visi atsakovai yra solidariai atsakingi apeliantui visa prievolės suma.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, šios priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Minimi principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad reikalavimą ieškovas grindžia 2007 m. gegužės 8 d. kredito linijos sutartimi Nr. K-2411-2007-209, pasirašyta ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovo UAB „Damivita“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 4-14). Atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė ir pateikė duomenis apie tai, jog prievolė pagal minėtą kredito linijos sutartį (prievolės dydis - 640 000 Lt) buvo užtikrinta atsakovui UAB „Damivita“ priklausančio turto įkeitimu (hipoteka įkeičiamų daiktų bendra vertė yra 650 000 Lt)(b. l. 39-43). Remiantis šiais atsakovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai (200 000 Lt) pagrindiniam skolininkui yra užtikrinti įstatyme numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis.

Ieškovas, atskirajame skunde teigdamas, kad hipoteka įkeisto turto vertė nuo jo įvertinimo momento (2007 m.) šiuo metu yra sumažėjusi, nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, taigi apeliantas nepaneigė duomenų apie įkeisto turto vertę, užfiksuotą vėliausiai atlikto (pagal duomenis byloje) vertinimo momentu (CPK 178 str., 314 str.).

Ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 13 str.), tačiau, bet kuriuo atveju, bendras jų mastas neturi būti iš esmės didesnis už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Ieškovas, pareiškęs ieškinį solidariąją pareigą turintiems atsakovams, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu prašė areštuoti tiek pagrindinio skolininko (atsakovo UAB „Damivita”), tiek ir laiduotojų (atsakovų D. Š. ir N. Š. ) turtą. Kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai yra visiškai užtikrinti jam įkeisto pagrindinio skolininko nekilnojamojo turto verte, nėra pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams. Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo svarstyti ir apelianto atskirojo skundo argumentų dėl kitų veiksnių, apelianto nuomone, sąlygojančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laiku nevykdomos prievolės sumokėti skolą, didelės ieškinio sumos ir laiduotojų, kaip fizinių asmenų).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, pateikęs teismui įrodymus, jog hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė iš esmės pasikeitė ir jos nebepakanka teisme pareikštiems reikalavimams įvykdyti, jis gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebeužtikrina atsakovų pateiktos prievolių užtikrinimo priemonės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį.