Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūno 2016-01-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. V., vairavusiam 2015-07-23 automobilį „VW Passat“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidusiam Kelių eismo taisyklių 170 punktą, nesustojus prieš geležinkelio pervažą esantį kelio ženklą Nr. 204 (STOP), pagal LR ATPK 125 str. skirta nuobauda – bauda 144 Eur ir atimta teisė vairuoti transporto priemones dviems mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo ją pakeiti ir grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Dėl baudos ginčo nėra, nes, pasak apelianto, ji jau sumokėta.

Nurodo, kad nors teismas iš dalies tenkino jo skundą, tačiau paskirta nuobauda, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mažareikšmingumą, jis vis tiek yra per didelė. Nurodo, kad norėdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą jis privalės lankyti papildomus vairuotojo kursus, kurie kainuoja 90 EUR, o tai didelė sumą, kadangi gyvena tik iš 237 EUR. Nurodo ir tai, kad dar prisidės kelionės į kursus išlaidos, sugaištas laikas ir atitrūkimas nuo studijų. Pažeidėjo teigimu, jam paskirta neadekvati bauda, o nagrinėjamo įvykio metu niekas nenukentėjo. Mano, kad taip pažeidžiami Konstitucijos prieambulėje įtvirtinti teisingos ir teisinės valstybės principai, kuriuose įtvirtinta, kad valstybės taikomos poveikio priemonės negali būti per daug griežtos ir varžyti teisės subjektus labiau, negu reikia teisėtiems tikslams pasiekti. Nurodo ir tai, kad negali būti taip, jog vieni baudžiami švelniai, o kiti griežtai. Mano, kad taikant ATPK 30¹ str., paskirta bauda galėjo būti sumažinta dar labiau, nes KET net nėra nurodyta, kokiu atstumu nuo ,,STOP“ ženklo reikia sustoti. Nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra studentas, per 3 vairavimo metus nebuvo nei karto baustas, nors patikrinimui buvo sustabdytas net 25 kartus. Nurodo ir tai, kad bauda skirta suėjus senaties terminui. Pažymi ir tai, kad teismo posėdyje nedalyvavo institucijos atstovas ir nepalaikė savo sprendimo. Teigia, kad teisė vairuoti labai reikalinga, nes atliekant praktiką teks pervarinėti automobilius, juos išbandyti gatvėje, o, neturėdamas tokios teisės, negalės to daryti, todėl gaus neigiamas rekomendacijas baigus praktiką. Nurodo, kad paskirtą piniginę baudą jau sumokėjo, todėl tik palikus paskirtą baudą būtų pasiekti bausmės tikslai.

ATPK 125 str. numato atsakomybę už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, tai yra už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad J. V. administracinis teisės pažeidimas ir jo kaltė objektyviai įrodyta byloje administraciniu teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu, iš dalies paties J. V. paaiškinimu.

Taigi, skundžiamoje nutartyje išvardintais įrodymais pilnai įrodyta, kad 2015-07-23 J. V. nesilaikė KET 170 p. reikalavimų ir nesustojo prieš geležinkelio pervažą esantį kelio ženklą Nr. 204 (STOP), t.y. nesustojęs prieš kelio ženklą įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo.

Važiavimas transporto priemonėmis per geležinkelio pervažą (kelio susikirtimas su geležinkelio bėgiais viename lygyje) siejamas su padidintu pavojumi, todėl Kelių eismo taisyklių 173 – 178.5 punktuose šiuo aspektu labai išsamiai, įsakmiai ir aiškiai reglamentuotos vairuotojų teisės ir pareigos. Šių taisyklių 170 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, kategoriškai nustato, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Minėti taisyklių reikalavimai nenumato jokių kitų sąlygų ar išlygų, leidžiančių kitaip elgtis tokioje situacijoje, todėl J. V. privalėjo šį reikalavimą vykdyti besąlygiškai. Netgi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam neaišku, kodėl reikia sustoti prieš antrą ,,Stop“ ženklą, kad neaišku, kokiu atstumu prieš šį ženklą reikia sustoti, o jis važiavo saugiai, įsitikinęs saugumu ir dėl to niekas nenukentėjo, nesuteikė jam teisės atlikti veiksmus, draudžiamus KET 170 punkte.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad tokia J. V. veikos kvalifikacija ir Institucijos priimto nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties pozicija neprieštarauja teismų praktikai analogiškose situacijose. Pavyzdžiui, teismas netenkino pažeidėjo skundo analogiškoje byloje ir paliko galioti nuobaudą paskyrusios institucijos nutarimą, kuomet asmuo nesustojo prieš ‘‘STOP“ ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, kas įvertinta kaip ATPK 125 str. numatytas pažeidimas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-807-327/2013; Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. atp-19-337/2014 ir kt.).

Kitoje dalyje skundo J. V. nesutinka su jam paskirta nuobauda. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo tinkamam išsprendimui aplinkybes, tai, kad J. V. nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nėra padaręs KET pažeidimų, yra studentas, gauna mažas pajamas, todėl tiriamoje byloje jam taikytas ATPK 30¹ str. ir paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda, kuri, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nėra per griežta. Apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau ši nuobauda imperatyviai numatyta straipsnio sankcijoje kartu su bauda, o, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones atimta trumpesniam laikui, nei numatyta ATPK 125 str. sankcijoje, dar labiau švelninti pažeidėjui skirtą nuobaudą, nei tai padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. J. V. nurodytos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas atliekant praktiką, nepripažintinos išskirtinėmis minėto straipsnio prasme ir duodančiomis pagrindą iš vis neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinės nuobaudos tikslas (ATPK 20 str.) ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi ne tik nubausti pažeidėją ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimama teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai. J. V. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jo skundas atmetamas ir dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad keisti ar naikinti Radviliškio apylinkės teismo 2016-02-25 nutartį, kuri priimta dėl J. V. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK pareigūno nutarimo pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.