- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-19-337/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02444-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Ingrida Kirsnytė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-19-337/2014
2014 m. sausio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2013-09-25 Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjo 2013-09-25 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. 800 Lt bauda su spec. teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2013-09-04, 12.40 val. Kėdainių r. sav., Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir nesustojo prieš ‘‘STOP“ ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 p.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartimi A. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir 2013-09-25 Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-09-25 nutarimas pakeistas - A. M. už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
A. M. nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. nuostatas, pagal kurias administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas pripažįstamas teisėtu bei pagrįstu tik tuomet, kada teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškina ir įvertina visas reikšmingas bylai aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad teismas nepilnai ištyrė bylos įrodymus, iškraipė liudytojų parodymus, neobjektyviai vertino įrodymus, ignoravo ir neaptarė liudytojų parodymų, iš kurių matyti, kad negalėjo tiksliai patvirtinti svarbių bylai faktinių aplinkybių. Nurodo, kad teismo išvados grindžiamos tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja jo, apelianto, nuosekliems parodymams. Teismo išvada, jog padarytas pažeidimas yra pilnai įrodytas, yra nepagrįsta.
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino policijos pareigūnų parodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo. Liudytojas D. Š. parodė, kad jis galėjo važiuoti priekyje apelianto ir matyt užsuko į keliuką. Liudytoja E. S. parodė, kad jei būtų nematę apelianto, tai protokolo nebūtų rašę. Apeliantas akcentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas iškart nebuvo surašytas ir įteiktas, jis buvo įteiktas tik atvykus į policijos komisariatą. Taip pat teigia, kad policijos pareigūnų parodymai turėjo sukelti pagrįstas abejones. Policijos pareigūnai teigia matę kaip jis nesustojo prie „STOP“ ženklo tuo metu sukdami į dešinę pusę. Be to, policijos pareigūnai neneigė, jog matė, kaip jis pristabdė vairuojamą automobilį. Teigia, kad tai patvirtina, kad policijos pareigūnai matė, kaip jis, visiškai sustojęs prie „STOP“ ženklo vėl pradėjo važiuoti. Policijos pareigūnai teigdami, kad jis tik stabtelėjo prie „STOP“ ženklo klaidingai įvertino situaciją. Atstumas tarp pareigūnų ir jo automobilių buvo tik 10 metrų, todėl pareigūnams darant dešinį posūkį, jis tuo metu jau buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo ir vėl pradėjęs važiuoti. Todėl policijos pareigūnai nepagrįstai teigia, kad jis prie „STOP“ ženklo tik pristabdė, o ne sustojo.
Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnai automobiliu važiavo priekyje jo vairuojamos transporto priemonės, nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymais, nes pažeidimas buvo užfiksuotas šviesios paros metu, judėjimas per pervažą reikalavo sumažinto greičio, pareigūnų automobilis nuo jo automobilio buvo nutolęs nedideliu apie 10 metrų atstumu. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai per pervažą nevažiavo, jie prieš pervažą nusuko į dešinę, tuo metu jis važiavo iš paskos policijos automobilio nutolęs maždaug 10 metrų atstumu, o policijos pareigūnams nusukus į dešinę, jis sustojo prie „STOP“ ženklo. Pažymi, kad policijos pareigūnai matė, kaip jis pajudėjo iš vietos, tačiau nematė, kaip visiškai sustojo prie „STOP“ ženklo. Apeliantas nurodo, kad teismui paaiškino pareigūnų ir jo automobilių judėjimo schemą, tačiau teismas ją klaidingai įvertino. Teigia, kad teismas vertindamas tik policijos tik pareigūnų duotus parodymus, neteisingai įvertino situaciją. Nurodo, kad teismui nekėlė abejonių ir tai, kad pareigūnai duodami parodymus tiksliai neprisiminė, kur važiavo ir teigė, kad galėjo važiuoti priekyje, nurodė, kad mano, jog jis, apeliantas, nuvažiavo, nes jie užsuko į keliuką.
Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog jo padarytas pažeidimas yra pilnai įrodytas (duomenys neskelbtini) D. Š. ir E. S. parodymais teisme, kur jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nenurodė jokių aplinkybių, kokioms esant buvo padarytas teisės pažeidimas, o tik konstatavo faktą, kad jis nesustojo prie „STOP“ ženklo.
Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog vienas policijos pareigūnų vairavo transporto priemonę, o kitas netrukdomai galėjo stebėti aplinką. Tačiau, toks teismo vertinimas nurodant, kad policijos pareigūnai galėjo stebėti ir matyti, negali būti vertinamas jo nenaudai, kadangi nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Apeliantas mano, kad abu pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose būdami susitarę nurodė, jog matė, kaip jis, apeliantas nesustojo prie „STOP“ ženklo, nes pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip jis sustojo prie „STOP“ ženklo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras nesutinka su A. M. apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti 2013-11-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus reikšmingas aplinkybes byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimas, nesutinkama su teismo išvadomis dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 125 str. pažeidimą. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. M. 2013-09-04 12.40 val. Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas transporto priemonę nesustojo prieš ‘‘STOP“ ženklą, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 p. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Apeliantas skundu teigia, kad policijos pareigūnai, kurie važiavo priekyje jo vairuojamo automobilio dešimties metrų atstumu, sukdami į dešinėje kelio pusėje esantį keliuką negalėjo matyti, kad jis sustojo prie „STOP“ ženklo. Be to apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nurodo esą jis nebuvo sustojęs prie „STOP“ ženklo ir tik pristabdė vairuojamą automobilį, nes policijos pareigūnai matė pajudėjusį jo automobilį iš vietos, t.y. po to, kai jis jau buvo sustojęs.
Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai važiavo priekyje A. M. vairuojamo automobilio ir po to įsuko į dešinėje pusėje buvusį keliuką, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais dėl pažeidimo aplinkybių. Byloje apklausti liudytojai D. Š. ir E. S. nurodė betarpiškai matę pažeidėjo automobilį, patvirtino aiškiai matę, kad A. M. vairuojamas automobilis nesustojo prie „STOP“ ženklo. Liudytojas D. Š. nurodė, kad matė, jog A. M. automobilį tik pristabdė. Pažymėtina, kad iš bylos įrodymų matyti, jog iš karto po įvykio A. M. nesutiko su pažeidimu nurodydamas, jog sustabdyti transporto priemonę prie „STOP“ ženklo nereikia ir aplinkybių, dėstomų apeliaciniame skunde nenurodė. Todėl apygardos teismas apeliaciniame skunde apelianto atpasakojamą įvykio situaciją vertintina, kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti liudytojų D. Š. ir E. S. parodymų objektyvumu. Jų parodymai bei tarnybiniai pranešimai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Tuo trapu apelianto teiginiai, kad abu policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose susitarę nurodė matę jį padarius pažeidimą, yra niekuo nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.