Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-45-446/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-10
Bylos Nr.: e2-45-446/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00975-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Atsakovas: M. J., Z. J.
Ieškovas: D. R.
Trečiasis asmuo: S. R.

Kategorijos

2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
2.1.1.3.6Proporcingumo principas
2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-45-446/2023Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00975-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.1.1.3.6; 2.1.1.3.10; 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei V. P.,atsakovui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams M. J., M. J., Z. J. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir atsakovų M. J. ir M. J. priešieškinį ieškovui D. R. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti 0,0613 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo stovinčių pastatų - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinio, tvoros, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką:

1) ieškovui palikti naudotis gyvenamojo namo patalpomis (duomenys neskelbtini), ½ dalimi namo laiptų iš kiemo pusės jam priskirtoje žemės sklypo dalyje, viso 125,66 kv.m, kas sudaro 46/100 dalis viso namo ploto, palikti jo naudojimui namo stogo dalį, esančią jam priskirto naudotis žemės sklypo dalyje;

2) atsakovams palikti naudotis gyvenamojo namo patalpomis (duomenys neskelbtini), viso 147,47 kv.m, kas sudaro 54/100 dalis viso namo ploto, palikti atsakovų naudojimui namo stogo dalį, esančią atsakovams priskirto naudotis žemės sklypo dalyje;

3) suteikti atsakovams teisę, esant būtinybei prižiūrėti ar remontuoti verandą (1-1/12,08 kv.m), leisti laikinai pasinaudoti 1 metro pločio žemės juosta prie verandos ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje;

4) palikti ieškovui naudotis ½ dalimi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kiemo statinių (šulinio, tvoros, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių jam priskirtame naudotis žemės sklypo dalyje;

5) atsakovams palikti naudotis ½ dalimi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalimi kiemo statinių (šulinio, tvoros, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atsakovams priskirtame naudotis žemės sklypo dalyje;

6) ieškovui palikti naudotis 0,0613 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, sudarančioje 286 kv.m, einančia išilgai sklypo faktinės ribos (kiemo pusėje esančios tvoros ir iš (duomenys neskelbtini) pusės palei verandos sieną-geltonos spalvos sklypo dalis) pagal pridedamą turto naudojimosi tvarkos plano projektą;

7) atsakovams palikti naudotis 0,0613 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, sudarančioje 327 kv.m, einančia išilgai sklypo faktinės ribos (kiemo pusėje esančios tvoros ir iš (duomenys neskelbtini) pusės palei verandos sieną - baltos spalvos sklypo dalis) pagal pridedamą turto naudojimosi tvarkos plano projektą;

8) priteisti ieškovui iš atsakovų 3000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), paliktą naudotis atsakovams;

9) pripažinti teisę, kad jis ir atsakovai gali be vieni kitų sutikimo valdyti ir tvarkyti priskirtą nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimu nustatytą turto naudojimosi tvarką;

10) priteisti ieškovui iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus: 143 Eur žyminį mokestį, 100 Eur už antstolio paslaugas, 180 Eur už žemės sklypo naujai atliktus kadastrinius matavimus, 19,80 Eur už VĮ Registrų centro išduotus išrašus, 1200 Eur už advokatės paslaugas.

Šalies argumentai

2. Atsakovai M. J. ir M. J. priešieškiniu prašo:

1) ieškovui priskirti naudotis pastatu-ūkiniu pastatu, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane (duomenys neskelbtini);

2) ieškovui priskirti naudotis 306,5 kv.m namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta langeliais;

3) atsakovams priskirti naudotis pastatu-garažu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis ieškovo pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi plane (duomenys neskelbtini);

4) atsakovams priskirti naudotis 306,5 kv.m namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, tame tarpe atsakovų pateiktame žemės sklypo naudojimo plane pažymėtą įstrižais brūkšniais;

5) pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), priskirti naudotis po ½ ieškovui ir atsakovams taip, kaip tai pažymėta ieškovo pateiktame ūkinių pastatų ir garažų naudojimosi tvarkos plane;

6) kitą statinį/kiemo statinį-šulinį, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti bendram naudojimui;

7) kitą statinį/kiemo statinį-tvorą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirti naudotis ieškovui ir atsakovams pagal atsakovų žemės sklypo naudojimosi plane nustatytas priskirtinas ieškovui ir atsakovams žemės sklypo dalių ribas;

8) įpareigoti ieškovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos savo lėšomis atstatyti nugriautus laiptus prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, adresu (duomenys neskelbtini) patalpos, pažymėtos ieškovo pateiktame namo naudojimosi tvarkos plane 1-1, iš (duomenys neskelbtini), taip, kaip tai nurodyta ieškovo pateiktoje gyvenamojo namo naudojimosi tvarkoje, atstatyti taką nuo tvoros iki laiptų ir atstatyti vartelius;

9) priteisti iš ieškovo atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad patikslintu ieškiniu ieškovas prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kad būtų išlaikyta faktinė nusistovėjusi, daug metų trunkanti naudojimosi tvarka. Ieškovas dalį žemės sklypo ir pastatų įsigijo 2013 metais, iš buvusių savininkų gavo namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo planą, parengtą 1995 m., nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto bylą, parengtą 2005 m., kuriuose aiškiai buvo pažymėta, kuria sklypo dalimi ir kokiomis patalpomis naudojosi buvę savininkai, iš kurių ieškovas įsigijo nekilnojamąją turtą. Ieškovas nuo įsigijimo momento iki šiol naudojasi ta nekilnojamojo turto dalimi (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio pastatų), kurią faktiškai gavo iš buvusių savininkų G. M. ir M. M.. Savo turto dalį ieškovas tinkamai naudojo, prižiūrėjo, atliko namo remontą, pakeitė stogą ir t. t. ½ dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausė A. J., mirusiam (duomenys neskelbtini) metais, tačiau nei įstatyminiai įpėdiniai, nei buvusi sutuoktinė nuosavybės teisių į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) nėra įteisinę. Ieškovas atliko žemės sklypo geodezinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad ieškovas faktiškai naudojasi 286 kv.m žemės sklypo, atsakovai - 327 kv.m, atsakovams taip pat tenka didesnė gyvenamojo namo dalis, t. y. ieškovui 46/100, atsakovams 54/100. Ieškovas nusistovėjusios, faktiškai nuo 1995 m. (tokia tvarka naudojosi visi buvę savininkai), naudojimosi tvarkos keisti neprašo, tačiau prašo priteisti iš atsakovų 3000 Eur dydžio kompensaciją už jiems atitenkančia naudotis didesne turto dalimi. Jokiais skaičiavimais kompensacijos dydžio pagrįsti negali, remiasi tuo, kad pirkėjai, kurie ruošiasi įsigyti ieškovo dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), po atliktų kadastrinių matavimų sumažino kainą 3000 Eur. Kadangi atsakovai name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena, juo nesinaudoja, su jais susisiekti faktiškai neįmanoma, gauti bet kokį jų sutikimą dėl bendro turto naudojimo ar pagerinimo darbų, yra neįmanoma, atsakovai nesirūpina savo gyvenamojo namo dalimi, todėl siekiant ateityje išvengti kliūčių valdant nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką bei leisti tvarkyti savo gyvenamojo namo dalį be kitų bendraturčių sutikimo. Priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais iš esmės yra tapatūs ieškinio reikalavimams, naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nėra susietas su atliktais geodeziniais matavimais, todėl priešieškinį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo prašo atmesti. Laiptais, buvusiais prie verandos durų, ieškovo valdomam žemės sklype, atsakovai niekada nesinaudojo, jų netvarkė, buvo toje sklypo dalyje, kuria naudojosi tik ieškovas, jie nebeatliko savo paskirties, todėl apgriuvusių laiptų likučius ieškovas nuvalė, sutvarkė žemės sklypo dalį, atsakovai į verandą gali patekti iš gyvenamojo namo patalpų, todėl priešieškinio reikalavimą dėl laiptų, takelio ir vartelių atstatymo, prašo atmesti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas M. J. paaiškino, kad A. J. – jo tėvas, po kurio mirties nėra galimybių priimti ir susitvarkyti palikimo, nes nesusitaria su mama Z. J., kuri atsisako vykti pas notarą ir atlikti veiksmus, būtinus mirusiojo sutuoktinei atlikti. Kol kas namu ir žemės sklypu nei jis, nei kiti atsakovai faktiškai nesinaudoja, nes jis ir jo brolis gyvena Anglijoje, mama turi kitą gyvenamąją vietą. Pripažįsta, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), atitinka faktinę naudojimosi tvarką, tačiau prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškinti, kodėl negalėjo pateikti savo siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos po atliktų naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų, negali. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovo pateiktą planą, sudarytą 2023 m. liepos 27 d. Dėl ieškovo nugriautų laiptų jam apribota galimybė patekti į verandą iš lauko pusės, todėl jis reikalauja, kad laiptai, varteliai ir takelis, vedantis prie verandos būtų atstatyti. Atsakovas neginčija geodezinių matavimų, sutinka kad jie naudojasi didesne žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimi, tačiau piniginės kompensacijos nesutinka mokėti. Pripažįsta, kad atstačius laiptus ir takelį, kuriais naudotųsi atsakovai norėdami patekti iš lauko pusės į verandą, dar labiau sumažėtų ieškovui tenkanti naudotis žemės sklypo dalis, tačiau kaip tai turėtų būti kompensuojama ieškovui, negali nurodyti.

5. Atsakovas M. J. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime ir ankstesnių posėdžių metu ieškinį prašė atmesti, atsakovų priešieškinį tenkinti.

6. Atsakovė Z. J. nuomonės dėl ieškinio ir priešieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai, priešieškinys atmestinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,0613 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams –3065/6130 dalys ieškovui D. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) ir 3065/6130 dalys A. J. (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu). Tuo pačiu adresu D. R. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių-šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. nuosavybės teise priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų kiemo statinių-šulinio, tvoros, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio A. J. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovai M. J. ir M. J.. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro pateikti duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), mirusiojo A. J. įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, mirusiojo sutuoktinė Z. J. į notaro biurą dėl jai priklausančios dalies nesikreipė, todėl nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. 2023 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu ieškovui D. R. pripažinta teisė be atsakovų M. J., M. J., Z. J. sutikimo įregistruoti A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), ir D. R. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeistus nustatytus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Remiantis minėtu sprendimu, nauji kadastriniai matavimai įregistruoti viešame registre.

Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

10. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

11. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras turto dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

13. Šalys geruoju nesutaria dėl naudojimosi turtu tvarkos, naudojimosi nekilnojamojo turtu, esančiu bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, tvarka parduodant turtą būtina, todėl pagrįstai ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas naudojasi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis (duomenys neskelbtini), nurodytomis 2005 m. parengtame nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto byloje. Ginčo taip pat nėra dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso garažas (duomenys neskelbtini), jis naudojasi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalimi, esančia prie jam priklausančio garažo, ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, A. J. nuosavybės teise priklauso garažas (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ½ dalimi, esančia prie jiems priklausančio garažo, jų naudojamoje sklypo dalyje. Šalys pripažįsta, kad kiemo statiniu-šuliniu, tvora naudojasi bendrai, kiekviena šalis - šio turto dalimi, esančia toje žemės sklypo dalyje, kuria kiekviena iš šalių naudojasi.

15. Ieškovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką prašo nustatyti pagal matininko A. T. 2023 m. liepos 27 d. parengtą naudojimosi planą, kuris parengtas remiantis atliktais naujais kadastriniais žemės sklypo matavimais.

16. Byloje yra pateiktas 1993 m. namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris buvo neatskiriama valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios dalį įsigijo G. M., pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Ieškovas būtent iš G. M. pirko ½ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). 1993 metų žemės sklypo plano matyti, kad bendrame 613 kv.m žemės sklypo plote A. J. priklauso 306,5 kv.m (su pastatų užstatymu), plane žymima įstrižais brūkšneliais, kitam bendrasavininkui (Kelmės valstybinei sėklinimo įmonei, vėliau – G. M.) priklauso taip pat 306,5 kv.m (su pastatų užstatymu), plane žymima balta spalva.

17. Iš 2023 m. matininko A. T. parengto žemės sklypo naudojimosi plano matyti, kad bendras ginčo žemės sklypo plotas, kaip ir 1993 m. žemės sklypo ribų plane, 613 kv.m, ieškovo ir atsakovo faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas yra tas pats, tačiau atlikus tikslius geodezinius matavimus nustatyta, kad ieškovo faktiškai valdoma žemės sklypo dalis yra 286 kv.m, atsakovų – 327 kv.m, kai abiejų savininkų A. J. ir D. R. dalys yra lygios – po ½ dalį, kiekvienam turėtų tekti po 306,5 kv.m. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas nors ir įsigijo ½ dalį žemės sklypo, tačiau jis faktiškai gavo ir realiai naudojasi nuo pat įsigijimo momento 20,5 kv.m mažesniu žemės sklypu nei jam priklausytų. Tačiau po šių aplinkybių paaiškėjimo, po atliktų kadastrinių matavimų ieškovas apsisprendė nekeisti nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neieškojo galimybių naudojimosi tvarką nustatyti taip, kad jam būtų paskirta naudotis tokia žemės sklypo dalimi, kuri atitiktų jo nuosavybės dalį, turimą bendrame turte, todėl laikytina, kad ieškovo pasirinkta tvarka labiausiai atitinka jo interesus. Atsakovas M. J. pripažino, kad 2023 m. liepos 27 d. matininko A. T. parengtas planas atitinka faktiškai šalių valdomus žemės sklypo plotus, ribas, todėl akivaizdu, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesukels neigiamų pasekmių, nepatogumų kitai šaliai, ko pasekoje nekils ginčų.

18. Aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tiek pastatais, tiek žemės sklypu, atitinka abiejų šalių interesus, realiai susiklosčiusią naudojimosi tvarką, teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti, nes kiekvieno bendraturčio patalpos yra izoliuotos, naudojama žemės sklypo dalis yra atskirta aiškia riba - tvora, kiekvienas iš bendraturčių turi atskirus įvažiavimus į sklypą. Pagrįstas ieškovo reikalavimas paskirti jam naudotis ta stogo dalimi, kuri yra virš jo naudojamų patalpų, jo naudojamo žemės sklypo dalyje, šulinio dalimi, kuri yra jam priskirtame naudotis žemės sklype, atsakovams atitinkamai – namo, statinių dalimis, esančiomis jų naudojamame žemės sklype. Ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimo planas atitinka naujus kadastrinius matavimus, jame atvaizduoti visi žemės sklype esantys pastatai, statiniai, žemės sklypo plotai po pastatais, aiškiai pažymėta linija, skirianti bendrasavininkių naudojamus žemės sklypo plotus, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal ieškovo užsakymu matininko A. T. parengtą planą, kuris laikytinas šio teismo sprendimo sudėtine dalimi.

19. Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis ir ūkiniais pastatais analogišką ieškovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai. Garažai nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, garažas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo nuosavybė, garažas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), – A. J. nuosavybė, todėl naudojimosi tvarkos šiais pastatais nustatinėti nereikia. Atsakovai priešieškiniu, pareikštu 2020 m. lapkričio 23 d., prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 1993 metų sudarytą žemės sklypo ribų nustatymo planą, kursi neatitinka naujai įregistruotų naujų kadastrinių žemės sklypo matavimų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų priešieškinys dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo atmestinas.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo, priešieškinio reikalavimo atstatyti nugriautus laiptus, takelį, vartelius

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 2018 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

21. Ieškovo reikalavimas priteisti 3000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovų naudojimui atitenkančią didesnę bendro turto dalį, visų pirma, neparemtas jokias skaičiavimais. Antra, ieškovas turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo momentu nepareikalavo iš pardavėjų tikslių turto matavimų, žinodamas, kad perka ½ dalį, nesidomėjo, ar jam faktiškai perduota turto dalis sudaro ½ dalį viso turto, esančio tuo adresu, dėl ko galėtų reikšti pretenzijas pardavėjams. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjus, kad jo valdoma žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ½, neieškojo variantų nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad atitiktų abiejų bendraturčių turimas dalis bendrame turte. Gyvenamojo namo inventorinę bylą ieškovas taip pat turėjo, patalpų plotai, kuriuos valdė bendraturčiai, buvo aiškūs ir žinomi kiekvienam, patalpų perdalinimas yra realiai įmanomas, tačiau ieškovas nusistovėjusios naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nekeitė, neieškojo galimų variantų naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos pakeitimui. Įrodymų, kad nėra galimybių nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri atitiktų kiekvieno bendraturčio turimas nuosavybės dalis, ieškovas teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas nepagrįstai reikalauja piniginės kompensacijos iš atsakovų už jo paties prašymu pagal jo pateiktus pasiūlymus nustatytą naudojimosi tvarką, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

22. Kaip matyti iš namų valdybos techninės apskaitos bylos, nekilnojamojo turto objekto padalinimo projekto bylos, atsakovų pateiktų nuotraukų, laiptai į atsakovams priklausančią verandą iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo įrengti dar esant ankstesniems gyvenamojo namo savininkams, byloje nėra duomenų, kad tarp ankstesnių bendrasavininkų būtų buvę prieštaravimų dėl naudojimosi laiptais, ar priešingai, kas būtų prieštaravęs jų išardymui. Šiai dienai susiklostė tokia padėtis, kad ieškovui atiteko mažesnė sklypo ir gyvenamojo namo patalpų dalis, nei atsakovams, nors jų dalys bendrame turte yra lygios. Panaikinus laiptus į verandą iš lauko pusės, patekimas į verandą nebuvo užkirstas, nes į ją galima patekti per gyvenamojo namo kitas patalpas, kurios priskirtos naudotis atsakovams. Ieškovas pretenzijų į dalį verandos nereiškė, nors tokią galimybę realiai turėjo, nes veranda, kaip ir visas kitas turtas, abiem savininkams priklausė lygiomis dalimis. Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl laiptų atstatymo, turėtų būti nustatyta ir kitokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes laiptai stovėtų ant ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies, jie reikalingi patekimui į verandą, kuri priskirta naudotis tik atsakovams. Atsakovai plano, pagal kurį turėtų būti nustatyta jiems priimtina naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri nepažeistų bendraturčių lygių dalių principo, nepateikė. Akivaizdu, kad atstačius laiptus, takelį, vartelius, kuriais naudotųsi atsakovai patekimui į verandą, dar labiau sumažėtų ieškovo naudojama žemės sklypo dalis. Teismo vertinimu, patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl laiptų, takelio ir vartelių atstatymo, būtų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra, atsakovų intereso (turėti laiptus į verandą iš lauko pusės) prioriteto pripažinimas sukeltų esminį kito bendraturčio, ieškovo, nuosavybės teisės pažeidimą.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

23. Ieškinio reikalavimas pripažinti teisę, kad ieškovas ir atsakovai gali be vieni kitų sutikimo valdyti ir tvarkyti priskirtą nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimu nustatytą turto naudojimosi tvarką, nekonkretus, neiškus, neparemtas įstatymu, todėl negali būti tenkinamas. Teismas konstatuoti, kad nereikalingas kito bendraturčio sutikimas arba leisti be bendraturčio sutikimo atlikti kokį nors turto valdymo ar disponavimo juo veiksmą gali tik žinodamas kokį veiksmą ketina atlikti bendraturtis. Nenurodžius konkrečių valdymo veiksmų ar tvarkymo darbų, nėra galimybių nustatyti, kad veikimas, neveikimas, atliekamas darbas ar panašūs veiksmai atitinka įstatymų nuostatas, normatyvinių aktų nurodymus ar visų bendraturčių interesus.

24. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, tik esant ginčui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka. Ieškovo reikalavimas suteikti atsakovams teisę, esant būtinybei prižiūrėti ar remontuoti verandą (1-1/12,08 kv.m), leisti laikinai pasinaudoti 1 metro pločio žemės juosta prie verandos ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje parodo, kad ieškovas leis atsakovams, esant reikalui, patekti į jo naudojamą žemės sklypą, todėl nesant ginčo tarp bendrasavininkų, teismui nėra pagrindo priimti sprendimo tuo klausimu. Ieškovas, norėdamas, kad būtų nustatyta konkreti žemės sklypo dalis, kuria atsakovai gali naudotis, ribos, kurių atsakovai negali peržengti, konkretūs atstumai, turėjo pateikti teismui planą, kuriame būtų tokios ribos sužymėtos. Kadangi ginčo tarp šalių dėl atsakovų laikino pasinaudojimo ieškovui priskirtos žemės sklypo dalies nėra, ieškovas tinkamai parengto žemės sklypo plano su pažymėtomis sklypo dalimis, kuriomis leidžia atsakovams laikinai naudotis, nepateikė, todėl jo reikalavimas suteikti atsakovams teisę laikinai pasinaudoti ieškovo valdoma žemės sklypo dalimi netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją.

26. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 143 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 100 Eur antstolio suteiktos paslaugos, įteikiant procesinius dokumentus, 180 Eur naujai atlikti kadastriniai matavimai, 19,80 Eur sumokėta už Valstybės įmonės Registrų centro išduotus išrašus, 1200 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas.

27. Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos, su šios bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, t. y. už ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis); 100 Eur antstoliui sumokėtas atlygis už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Z. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 19,80 Eur už nekilnojamojo turto registro išduotus išrašus, kurie šioje byloje būtini (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, šių paslaugų apmokėjimo dokumentų matyti, kad ieškovas patyrė 1200 Eur išlaidų jį byloje atstovavusios advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamų reikalavimų aktualumą, į tai, kad byla tęsėsi ilgą laiką dėl atsakovų neveikimo, ieškovė atstovė rengė būtinus procesinius dokumentus (ieškinius, atsiliepimus į priešieškinio reikalavimus), dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl ieškovo turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau ieškovas nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidomis pripažinti 180 Eur, kuriuos jis sumokėjo už naujai atliktus žemės sklypo matavimus, kadangi geodeziniai žemės sklypo matavimai yra būtini sklypo perleidimo atveju, ką ir ketina ieškovas padaryti, nepriklausomai nuo atsakovų elgsenos, ieškovas, norėdamas parduoti žemės sklypo dalį, geodezinius matavimus turėtų atlikti. Ieškovo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteistinų iš atsakovų, šioje byloje susidarė 1394,80 Eur (75+100+19,80+1200), kurios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. po 464,93 Eur iš kiekvieno.

28. Kadangi teismo sprendimu ieškovo esminiai reikalavimai patenkinti, atsakovų priešieškinys atmestas, todėl atsakovai, kurių nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje dalyje sudaro 75,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš visų atsakovų, t. y. po 25,10 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti 0,0613 ha namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. T. parengtą 2023 m. liepos 27 d. žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovui D. R. paskiriant naudotis 286 kv.m, ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva, A. J. turto paveldėtojams ar bendrasavininkams, atsakovams M. J., M. J., Z. J. paskiriant naudotis 327 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta balta spalva.

Matininko A. T. 2023 m. liepos 27 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi planą lakyti sudėti šio sprendimo dalimi.

Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, statiniai, esančiais (duomenys neskelbtini):

1) ieškovui paskirti naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis (duomenys neskelbtini) kas sudaro 46/100 dalis viso namo ploto, ½ dalimi namo laiptų iš kiemo pusės, namo stogo dalį, esančias ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių (šulinio, tvoros, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje;

2) atsakovams paskirti naudotis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis (duomenys neskelbtini) kas sudaro 54/100 dalis viso namo ploto, ½ dalimi laiptų iš kiemo pusės, namo stogo dalį, esančias atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių (šulinio, tvoros, stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.

Atmesti ieškinį dalyje dėl 3000 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo, dėl pripažinimo teisės, kad ieškovas ir atsakovai gali be vieni kitų sutikimo valdyti ir tvarkyti priskirtą nekilnojamojo turto dalį pagal teismo sprendimu nustatytą turto naudojimosi tvarką, dėl leidimo atsakovams, esant būtinybei prižiūrėti ar remontuoti verandą 1-1 12,08 kv.m, laikinai pasinaudoti l metro pločio žemės juosta prie verandos ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje.

Atsakovų M. J. ir M. J. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. J. ieškovui D. R. 464,93 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Z. J. ieškovui D. R. 464,93 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties keturių eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 25,10 Eur (dvidešimt penkių eurų 10 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės Z. J. valstybei 25,10 Eur (dvidešimt penkių eurų 10 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė