- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- e2-2400-986/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00732-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. K.-Č., O. Č., L. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
atsakovų A. K.-Č., O. Č. ir L. Č., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. K.-Č. atstovui Arūnui Šalkauskui,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovams A. K.-Č., O. Č. ir L. Č. dėl nuosavybės teisių pripažinimo į turto dalį, paveldėtos turto dalies pripažinimo ir paveldėjimo dokumentų dalies pakeitimo, trečiasis asmuo Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Č. ieškiniu prašė: 1) pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės V. Č. ir V. Č. (mirusio (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe; 2) pripažinti, kad butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. Č. ir V. Č. (miręs (duomenys neskelbtini) valdė lygiomis dalimis po 1/2 dalį, dalinės nuosavybės teise; 3) pripažinti, kad 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), po V. Č. mirties V. Č. valdo asmeninės nuosavybės teise; 4) pripažinti, kad atsakovai O. Č., L. Č., A. K.-Č. po V. Č. mirties paveldėjo po 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis; 5) pakeisti Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2023 m. liepos 4 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukiant duomenis, kad mirusiam V. Č. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 6) pakeisti Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. R. 2023 m. liepos 4 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukiant duomenis, kad atsakovas O. Č., L. Č., A. K.-Č. paveldėjo po 1/6 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
Nurodė, kad ji su V. Č., mirusiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė ir Kėdainių r. CMS įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė dukros E. Č.-J. ir A. Č.-S. Gyvenant santuokoje ji su sutuoktiniu 1992 m. rugsėjo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-3474, įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre V. Č. vardu, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Jų šeima šiame bute gyveno ir juo rūpinosi. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos ir V. Č. santuoka buvo nutraukta, tačiau klausimas dėl santuokinio turto padalijimo nebuvo spręstas, nes to nereikalavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas. Po skyrybų buvo sutarta, kad ji gyvens bute. Ji ten kurį laiką gyveno su dukromis, jį išlaikė, tvarkė. Vėliau šalių susitarimu į butą gyventi atsikėlė V. Č., o ji persikraustė į kitą gyvenamąją vietą, tačiau rūpinosi butu kartu. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. Č. vedė antrą kartą, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo santuoka buvo nutraukta. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad V. Č. nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apie šį turto padalijimą ji sužinojo tik 2024 m. vasario 13 d., gavus iš VĮ Registrų centro teismo sprendimo kopiją. (duomenys neskelbtini) V. Č. vedė trečią kartą, sudarydamas santuoką su atsakove A. K.-Č., su kuria susilaukė dviejų vaikų, šioje byloje atsakovų O. Č. ir L. Č., kuriems (sutuoktiniui ir vaikams) testamentu atiteko visas mirusiojo turtas. Kadangi V. Č. mirties dieną ginčo butas priklausė jai (V. Č.) ir V. Č. nuosavybės teise lygiomis dalimis, todėl jai iki šiol priklausanti ½ buto dalis negalėjo būti atsakovų paveldėta. Atsakovams neteisėtai paveldėjus nuosavybės teise į jai priklausančią minėtą ½ dalį buto, buvo pažeistos jos nuosavybės teisės.
Ieškovė V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su buvusiu sutuoktiniu V. Č. gavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau privatizavo. Butas buvo privatizuotas investiciniais čekiais, kuriuos davė jos tėvai. (duomenys neskelbtini) jos ir V. Č. santuoka nutrūko. Nuraukus santuoką ji toliau, iki tų pačių metų vėlyvo rudens gyveno šio buto antrame aukšte, o po to išvyko gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvendama ginčo bute iš gaunamos algos už savo gyvenamojo ploto dalį mokėjo mokesčius. Kadangi mokėti mokesčius už šį butą jai buvo sunku, todėl išsikėlė gyventi į kitą, jos įsigytą butą, kurį įsigyti padėjo jos tėvai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas remontuoti tik 2008 m., V. Č. ją konsultavo dėl jo remonto. Jos ir buvusio sutuoktinio santykiai buvo draugiški, buvo bendraujama. Ginčo turto padalijimo klausimas taip ir liko nenagrinėtas, pagal jų žodinį susitarimą butas buvo laikomas bendrąja nuosavybe, ji bute dažnai lankydavosi ir V. Č. būnant antroje santuokoje (duomenys neskelbtini). Buvo žodžiu sutarta, kad jai išsikrausčius už butą moka V. Č., bute yra likusių jos asmeninių daiktų. Jokių išlaidų nuo 1995 m. rudens susijusių su ginčo buto mokesčiais, ji neturėjo. Į teismą ik 2024 m. ji nesikreipė, nesigilino, kaip po V. Č. antros ištuokos buvo dalinamas turtas. Jai 2023 m. paskambino atsakovė ir pasiūlė atsisakyti ginčo turto. Turi aukštąjį išsilavinimą, baigusi Vilniaus universiteto istorijos fakultetą, bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas. Dar sykį patvirtino, kad su V. Č. buvo susitarimas, kad butas išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, ir tik 2024 m. sužinojo, kad butas jai nepriklauso. (duomenys neskelbtini) mėn. jai gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) mėn. V. Č. taip pat gimė vaikas. Jai išsikrausčius, ginčo bute pas V. Č. liko gyventi dukra. Apie trijų metų terminą, per kurį turėjo kreiptis į teismą, ji nežinojo. Asmeninį testamentą surašė po ištuokos (duomenys neskelbtini) m., apie jį dukroms buvo žinoma. Patvirtino, kad garso įraše girdimas jos ir atsakovės pokalbis, tai pirmasis atsakovės skambutis. Atsakovas buto (duomenys neskelbtini), jai nepirko, tik padėjo jį įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti, taip pat ir taikant ieškinio senatį. Ieškovė neteisingai nurodė, kad butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Visuose buto pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodoma, kad dalis buto perkama kaip kūrybinės dirbtuvės tiesioginiam velionio V. Č. darbui atlikti. Pagal 1992 metų rugsėjo mėn. 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį 40,48 kv. m. buvo nupirkta kaip kūrybinės dirbtuvės. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jos ir velionio V. Č. buvo susitarimas visą butą, kartu su kūrybinėmis dirbtuvėmis pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini) m., dalyvavo teismo posėdyje, nurodė, kad kartu su V. Č. negyvena. Duomenų apie tai, kad buvo kažkoks susitarimas dėl ginčo buto pripažinimo bendra daline nuosavybe nutraukus santuoką iš ieškovės pusės byloje iš viso nebuvo. Pažymėjo, kad bendraturtis turi pareigą privalomai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti už šį turtą mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tik šių pareigų vykdymas, kuris įrodomas rašytiniais įrodymais, galėtų patvirtinti kad nuo 1995 metų pradžios ar netgi 1994 metų, kai ieškovė su V. Č. pradėjo gyventi skyriumi, ji vykdė šias bendrasavininko pareigas. Ieškovei nepateikus jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų neįrodyta, kad šis turtas buvo bendra daline nuosavybe. Ginčo turtas buvo pasidalintas kita tvarka - V. Č. ieškovei nupirko ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji iki šiol ir gyvena, jį pilnai atremontavo, užsakė montuojamus baldus bei pasirūpino jų sumontavimu. Būtent dėl šios priežasties ieškovė tokį ilgą laiko tarpą, kol buvo gyvas V. Č., nepareiškė jokių pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus V. Č. ji nusprendė pasinaudoti situacija, pateikdama teismui neteisingus duomenis. Kadangi (duomenys neskelbtini) m. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnis nustatė trejų metų ieškinio senatį dėl turto padalinimo, taip pat prašo ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
Atsakovė A. K. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, ji iki 1993 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), o V. Č. buvo jos darbo vadovas. Diplominį darbą ji piešė pas V. Č. namuose. Vėliau, 1995 m. jai prireikė V. Č. pagalbos. Su antrąja V. Č. sutuoktine ji buvo pažystama, nes lankydavosi pas V. Č. namuose. 2001 m. pradžioje ji su V. Č. pradėjo gyventi jos bute, o vėliau atsikraustė į V. Č. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iki 2007 m. bute taip pat gyveno ieškovės ir V. Č. dukra A. V. Č. jai sakė, kad jis V. Č. yra nupirkęs butą, sumokėjęs grynais. Paveldėjimo procedūrų metu notarė A. R. jai pasakė, kad yra problema, nes V. Č. gali būti ginčo turto bendrasavininkė. Tuo metu 2007 m. teismo sprendimo jai notarė neparodė. Vėliau notarė jai pasakė, kad kliūčių palikimui priimti neegzistuoja. Jos ir antrosios V. Č. sutuoktinės santykiai šiuo metu nėra geri. Jokių reikalavimų dėl ginčo turto nei jai, nei V. Č. ieškovė anksčiau nereiškė. Už butą mokesčius mokėjo tiek ji, tiek V. Č. Iš buto antroji V. Č. sutuoktinė taip pat išsikėlė V. Č. nupirkus jai butą. Ji su V. Č. gyveno ginčo bute nuo 2002 m., jai pardavus savo butą. Iki 2006 m. ginčo bute gyveno ir V. Č. dukra A. Ginčo butas buvo tvarkomas, remontuojamas, dujofikuotas, mokami komunaliniai mokesčiai, per 10 metų tam išleista apie 35 000 Eur.
Liudytoja A. Č.-S., ieškovės dukra, teismo posėdžio metu parodė, kad jos tėvai butą išsipirko. Didelė dalį investicinių čekių tam davė ieškovės motina. Po tėvų skyrybų jos su motina išsikraustė į nedidelį butą, kurį įsigijo mama. Ji trumpai pagyvenusi šiame bute, grįžo gyventi atgal į ginčo butą, ten kartu antrąja ir trečiąja V. Č. šeima gyveno iki 2007 m. Šį butą visada laikė bendru, jos mama po skyrybų jame gyveno apie pusę metų. Mama ir vėliau lankėsi bute, iki mirties bendravo su V. Č. Bute yra likusi motinos biblioteka, asmeninai daiktai. Mama išsikėlė iš buto, nes jis buvo per mažas, toks buvo tėvų sprendimas. Tėtis pinigų buto nupirkimui neturėjo, jokios kalbos apie kompensaciją dėl to nebuvo. Atsakovę ji pažysta mažumės, ji yra buvusi tėčio mokinė.
Liudytoja E. Č.-S., ieškovės dukra, teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo butas, kuriame gyveno tėvai, buvo išpirktas, įskaitant ir močiutės investicinius čekius. Santykiai tarp tėvų buvo puikus iki atsirado atsakovė. Mama su ja ir sese gyveno apačioje. Tarp tėvų buvo kalbos, kad bus sunku išlaikyti butą. Vėliau mama išsikėlė į įsigytą butą. Ieškovė visais būdais siekė tėvo turto, tėvas jai sakė, kad jam buvo daromas spaudimas surašyti testamentą. Mama ir tėtis visada ginčo butą laikė bendru, tėtis nesakė, kad tai tik jo turtas, sakė, kad mamos dalis atiteks joms. Kitas butas buvo įsigytas mamos. Tėtis apie jam daromą spaudimą sakė apie 2016 m., ji apie tai sakė mamai.
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra antroji V. Č. sutuoktinė. Jai V. Č. sakė, kad butą jis gavo kaip menininkas. Jai buvo žinoma, kad butą padėjo išpirkti ieškovės motina. Ieškovė nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir į jį išsikraustė. Ji su V. Č. išsituokė, santuokoje nebegyvenant apie 5 metus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį rengė V. Č., ji su ja susipažino, į ginčo butą nepretendavo. Nežino, kas jai išsikrausčius iš buto, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, jai pirko butą (ieškovės atstovė klausė ar V. Č., ar jo trečioji sutuoktinė) – ji tuo nesidomėjo, norėjo iš ten greičiau išeiti, tą butą jai suremontavo ir padovanojo 25 metų proga.
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad V. Č. jis pažysta nuo 1991-1992 m., juos siejo darbiniai santykiai. Jis yra baldininkas, o V. Č. buvo dizaineris. Jis apie 1995 m. gamino ir montavo virtuvinius baldus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., o V. Č. padėjo juos sunešti. Tada matė ieškovę, 2006 m. su ieškove tikrai nebendravo.
Liudytoja R. F. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu yra buvusi bendradarbė (duomenys neskelbtini). Su V. Č. glaudžiai bendravo, jis jai apie 1995 m. sakė, kad žmonai yra nupirkęs butą ir darys remontą, kad dabar esamos problemos išsispręs. Visi bendradarbiai tuo metu žinojo, kad V. Č. santykiai su ieškove nebuvo geri.
Liudytojas L. F. teismo posėdžio metu parodė, kad su V. Č. bendrauti pradėjo apie 1993 m., dažnai pas jį užeidavo, vakarais leisdavo laiką. V. Č. gyveno ir dirbo savo dirbtuvėse. Apie 1995 m. V. Č. jam paminėjo, kad savo žmonai nupirko butą.
Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad V. Č. pažysta labai seniai, pagal užimamas pareigas, su juo bendraudavo. Įsikalbėjus V. Č. jai pasakė, kad jis skiriasi, kad ieško kito buto. Vėliau taip pat pasakė, kad įsigijo butą (duomenys neskelbtini) g., kad lieka padaryti jo remontą. Įvardijo, kad butą nupirko jis. Sakė, kad ieškovė turi kitą draugą, reikia atsiskirti.
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis V. Č. pažįsta nuo labai seniai, labai gerai su juo sutarė. Žinomas faktas, kad V. Č. pirmoji santuoka nenusisekė. Jis tuo metu matęs, kaip V. Č. nešdavo pas savo motiną skalbti skalbinius. Apie 1995 m. jam V. Č. sakė, kad jis V. Č. nupirko butą, padarė remontą. V. Č. visada turėjo idėjų, o pinigų jam niekada netrūko. Remontą darė R. P. su broliu. Minėjo kad remontas daromas būtent V.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kartu su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad V. Č. vardu 1992 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu buvo įregistruotas butas su kūrybinių dirbtuvių patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), un Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 107,27 kv. m. (toliau Butas) (1 t., b. l. 19-20). Tai, kad V. Č. su ieškove šiame Bute gyveno bent nuo 1983 m. (2 t., b. l. 34-39), kad Buto įsigijimo metu ieškovė su V. Č. buvo santuokoje ir palaikė šeiminius ryšius, tarp šalių nekilo. Taip pat šalys neginčija fakto, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), 66,79 kv. m. ploto buvo įsigytas kartu su mansardoje buvusiomis 40,48 kv. m. kūrybinėmis dirbtuvėmis (bendras plotas 107,27 kv. m.) (1 t. b. l. 11-13).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės ir V. Č. santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. CMS, akto įrašas (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu (1 t., b. l. 15). Teismo sprendimu nutraukiant šią santuoką, turto, įskaitant ir Buto, padalijimo klausimai nebuvo nagrinėti ir spręsti. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu taip pat buvo nutraukta V. Č. ir J. Č. (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka (ginčo, kad ji yra antroji V. Č. sutuoktinė, tarp šalių nekilo), patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatant, kad Butas nuosavybės teise atitenka V. Č. (1 t., b. l. 17-18, 4.2 punktas).
V. Č. sudaryto ir 2021 m. gruodžio 23 d. Kėdainių rajono pirmojo notarų biuro notarės A. R. patvirtinto testamento pagrindu Butą, lygiomis dalis, po 1/3, paveldėjo ieškovė ir V. Č. vaikai, atsakovai šioje byloje L. Č. ir O. Č. (1 t., b. l. 39-44). Nuosavybės teisės į ginčo Butą yra įregistruotos šių asmenų vardu (1 t., b. l. 19-20). Ieškovė nuo 1995 m. spalio 3 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21), kuris jai priklauso nuosavybės teise 1995 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (3 t., b. l. 20-22, 31-). Į bylą ieškovė taip pat pateikė 1995 m. kovo 31 d. sudarytą asmeninį testamentą (2 t., b. l. 56). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė didelės apimties mokėjimus už ginčo Butą patvirtinančius dokumentus, sutartis (2 t., b. l. 114-190).
Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Kadangi ieškovės ir V. Č. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo po 20 dienų), todėl sprendžiant dėl ieškinio senaties, kiek tai susiję su ginčo turto, Buto padalijimo taikymo, taikytinas tuo metu (iki 2001 m. liepos 1 d.) galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (pvz. 2015 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-378-248/2015), ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant pareikštam šiam reikalavimui toliau būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius jo pradžią. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kada prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl išsituokusių sutuoktinių turto padalijimo, tačiau šio kodekso 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas kaip pagal SŠK, taip ir pagal CK nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimčių iš šios ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklės minėtas SŠK 23 straipsnio 4 dalis nenustatė. Ši teisės norma teisės į ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo atsiradimo momento nesiejo su konkrečiu įvykiu – santuokos nutraukimu (pvz. 2015 m. liepos 15 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-3-407-969/2015).
Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis ir įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 1, 3 dalys). Be to vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir SŠK 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (2002 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Kadangi ginčo turtas – Butas, buvo įsigytas ieškovei ir V. Č. būnant santuokoje, todėl preziumuojama, kad ieškovės ir V. Č. santuokos nutraukimo metu buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė. Kadangi ši prezumpcija nenuneigta, todėl ieškinio teisena gali būti reikalavimas savarankiškas reikalavimas dėl jo padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Visgi numatytas ribojimas – reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis), o šio termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai gali būti taikomi tik tada, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui (nuo 2001 m. liepos 1 d.), taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo.
Pasisakant dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo pagal SŠK nuostatas, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, ją valdyti arba ja disponuoti. Taigi šios teisės pažeidimas su santuokos nutraukimu gali sutapti, bet gali ir nesutapti, nes santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Santuokos nutraukimu yra konstatuojamas santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar ja disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą (žr., pvz., 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).
Nustatyta, kad ieškovės ir V. Č. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo Buto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas (1 t. l. 15). Ieškovė nurodė ir atsakovai neneigė, kad nutraukus santuoką ji gyveno Bute ir su V. Č. sutarė, kad toliau jame gyvens; ji ten kurį laiką gyveno, tačiau vėliau taip pat šalių susitarimu (ieškovė nurodė, kad jai ginčo buto išlaikymas buvo per sunkus (per brangus)) į butą gyventi atsikėlė V. Č., o ji persikraustė į kitą gyvenamąją vietą. Spaudas namų knygoje patvirtina, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė išvyko 1995 m. spalio 3 d. (2 t., b. l. 37), o su ieškove išvyko ir abi jos dukros (2 t., b. l. 37-39). Nustatyta, kad tuo metu ieškovė persikraustė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai nuosavybės teise priklauso 1995 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ten nuo 1995 m. spalio 3 d. yra deklaruota jos gyvenamoji vieta (3 t., b. l. 20-22, 1 t., b. l. 21). Taigi ieškovė po jos santuokos nutraukimo iki 1995 m. spalio 3 d., jos ir V. Č. susitarimo pagrindu gyveno ginčo Bute (viename aukšte), jį (jo dalį) netrukdomai naudojo ir valdė, mokėjo mokesčius (šios aplinkybės neneigiamos) ir jokių ginčų dėl to tarp buvusių sutuoktinių nekilo, dėl ko nėra pagrindo spręsti apie jos teisių pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą iki 1995 m. spalio 3 d. Taigi senaties termino eiga nesutapo su ieškovės ir V. Č. santuokos nutraukimu.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai išsikėlus iš Buto, ji su V. Č. ir toliau kartu rūpinosi Butu. Šiam faktui patvirtinti į bylą jokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismo posėdžiu metu ji paaiškino, kad jokių išlaidų nuo 1995 m. rudens, susijusių su ginčo buto mokesčiais, ji nebeturėjo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Aplinkybes apie tai, kad ginčo Butą toliau prižiūrėjo ir mokesčius mokėjo tik V. Č. bei vėliau ir atsakovė A. K.-Č., t. y. tik jie atliko veiksmus, numatytus CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, patvirtina didelės apimties į bylą atsakovės pateikti įrodymai (2 t., b. l. 114-190). Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė išsikėlusi iš Buto 1995 m. spalio 3 d., ir toliau kokia nors apimtimi būtų vykdžiusi savininkės pareigas, t. y. mokėjusi už jį mokesčius, rinkliavas, jį remontavusi, būtų patyrusi kokių nors kitų su tuo susijusių išlaidų, byloje nėra. Todėl ieškovei objektyviais įrodymais neįrodžius paminėtų išlaidų ar bet kokio kito rūpinimosi ginčo Butu fakto, laikytinos neįrodytos ir ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad ginčo Butas, jai po santuokos nutraukimo išsikėlus gyventi kitur ir Butu nesinaudojant, jos ir atsakovo sprendimu ir toliau galėjo būti laikomas bendru turtu. Tai kad ieškovei jau negyvenant Bute, į jį sugrįžo gyventi ieškovės ir V. Č. dukra A. Č.-S., savaime niekaip nepatvirtina ieškovės rūpinimosi ir priežiūros ginčo turtu fakto. Buto naudojimosi ir valdymo fakto taip pat nepatvirtina ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė, Bute gyvenant jos ir V. Č. dukrai A. Č.-S., lankydavosi Bute. Teismas šiame kontekste taip pat kaip nepakankamais ir esmės kaip subjektyvią nuomonę laiko ir liudytojomis ieškovės prašymu apklaustų jos dukrų A. Č.-S. ir E. Č.-S. parodymus apie tai, kad ginčo Butą tėvai visada laikė esant bendru, nes kaip minėta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių bet kokios apimties V. Č. rūpinimosi ginčo Butu faktą, byloje nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad šių liudytojų ir atsakovės A. K.-Č. santykiai akivaizdžiai yra blogi – atsakovė pastarųjų buvo kaltinama tiek jų tėvų šeimos sugriovimu, tiek ir ilgalaikiu siekiu užvaldyti jo turtą.
Šioje byloje atsakovė 2024 m. birželio 21 d. teismui pateikė telefoninio pokalbio garso įrašą, darytą tarp A. K.-Č. (skambinęs asmuo) ir V. Č., kurio autentiškumo ieškovė neginčijo. Šalys neginčijo ir iš jo turinio teismui nekyla abejonių, kad jis buvo padarytas laikotarpiu nuo V. Č. mirties ir jo palikimo priėmimo, taigi dar iki ieškovei kreipiantis į teismą Telefoninio pokalbio turinys patvirtina, kad tuo metu tarp ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri ir ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad be jos toliau negali tvarkytis pavedėjimo dokumentų. Atsakovė ieškovei pokalbio metu taip pat paaiškino, kad notarė jai nurodė, kad anksčiau teismas nutraukdamas santuoką nerašydavo, kaip dalinamas turtas. Kadangi Butas įsigytas santuokoje gaunasi, kad V. Č. priklauso Buto dalis. Atsakovė paprašė ieškovės nuvykti pas notarą ir atsisakyti palikimo. Ieškovė atsakydama nurodė, kad ji turi pasitarti su vaikais, nes jie turi daugiau sąsajų nei ji. Tęsiant pokalbį ieškovė papildomai nurodė, kad butas buvo išpirktas jos tėvų investiciniais čekiais. Atsakovei nurodžius, kad V. Č. po skyrybų nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., ir nebuvo taip, kad žmona nelieka be nieko ir išeina į gatvę (05.01-05.13 pokalbio minutė), ieškovė atsakė, kad taip, taip nebuvo iš tiesų, jis (V. Č.) siūlė netgi geresnį variantą. Buvo pažadėta jį remontuoti, bet pradėjo ir nebaigė, taip ir liko. Tai senesni laikai, kai su J. gyveno. Paskui, kai ji (atsakovė) laukėsi O., pradėjo remontuotis. Prieš tai jis siūlė jai nupirkti 3 kambarių gerą suremontuotą butą „Gorodoke“, kuris šildomas elektra. Jai dėl gaunamo atlyginimo buvo per brangu likti senamiestyje. Ji dėl didelių mokesčių atsisakė ir buto „Gorodoke“ ir pasiėmė šitą (iki 05.39 pokalbio minutė) su sąlyga, kad parems dukras kai jos mokysis (07.00 pokalbio minutė). Pripažino, kad tas butas tikrai buvo nupirktas jai ir vaikams, kadangi ji sutiko išsikelti (iki 07.36 min.). Jokių didelių pretenzijų (V. Č.) ji neturėjo.
Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-701/2024, 46 punktas ir jame nurodyta praktika). Teismas sprendžia, kad atsakovai šioje byloje paneigė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į ginčo Butą tarp ieškovės ir V. Č. prezumpciją. Byloje anksčiau aptarti įrodymai, atsakovės veiksmai (neveikimas) patvirtina buvus ieškovės ir V. Č. susitarimą dėl to, kad ieškovė nė vėliau kaip po buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir į jį išsikėlimo (1995 m. spalio 3 d.), taip pat susitarė ir dėl jų santuokos metu įgyto, jungtinės nuosavybės teise priklaususio Buto, kuris nebuvo padalintas jų ištuokos metu, padalijimo, jį pripažįstant tik V. Č. nuosavybe. Šias aplinkybes tai pat patvirtina ieškovės ir V. Č. bendro gyvenimo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybes žinančių asmenų, liudytojais apklaustų R. P., R. F., L. F., E. P. ir E. J. parodymai. Pažymėtina, kad ieškovė neneigė, kad ginčo Buto dalis, kūrybinės dirbtuvės, buvo naudojamos išimtinai V. Č. poreikių tenkinimui, t. y. po santuokos nutraukimo jis turėjo akivaizdų interesą Butą išlaikyti savo nuosavybėje. Buto išlaikymas, ieškovės parodymais, jai buvo per brangus, tai ji motyvavo kaip pagrindinę išsikėlimo iš Buto į kitą butą, priežastį. Todėl nagrinėjimu atveju laikytinas įrodytas juridinis pagrindas, t. y. esant buvusį ieškovės ir V. Č. susitarimą, kurio pagrindu bendrosios nuosavybės teisę į Butą buvę sutuoktiniai laikė pasibaigusią, pagal kurį Butą šalys toliau laikė tik vieno iš buvusių sutuoktinių, šiuo atveju V. Č., nuosavybe. Taigi ieškovė vėliausiai nuo 1995 m. spalio 3 d., ginčo turto – Buto nebelaikė esančia bendra jos ir V. Č. nuosavybe, ir šį faktą aiškiai suvokdama, juo valingai toliau nei naudojosi, ne valdė. Tai nustačius kaip nepagrįsti atmestini ieškovės reikalavimai pripažinti Butą jos ir V. Č. bendrąja daline nuosavybe ir valdymą lygiomis dalis (po ½ dalį Buto), taip pat kad po V. Č. mirties ½ dalį Buto ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise (1-3 ieškinio reikalavimai), kurių visuma iš esmės yra siekiama įgyti nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo Buto (CK 4.47 straipsnis). Kadangi visas ginčo turtas – Butas, (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklausė tik V. Č., todėl spręstina kad Butas paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu buvo teisėtai paveldėtas atsakovų šioje byloje, todėl išvestiniai ieškovės 4-6 ieškinio reikalavimai (dėl pripažinimo, kad atsakovai paveldėjo po 1/6 buto dalį ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalių pakeitimo), taip pat nepagrįsti ir atmestini. Be to esant įrodytam ieškovės ir V. Č. susitarimui dėl Buto, teismas konstatuoja, kad ieškovė ne vėliau kaip iki jos išvykimo gyventi iš ginčo Buto dienos (1995 m. spalio 3 d.) turėjo sužinoti apie galimą jos teisių į bendrąją nuosavybę pažeidimą, kas reiškia, kad ieškovė į teismą su ieškinio reikalavimais dėl teisminės gynybos turėjo kreiptis ne vėliau kaip 1998 m. spalio 3 d. (SŠK 10 straipsnis, 23 straipsnio 4 dalis). Taigi akivaizdu, kad ieškovė taip yra praleidusi ir ieškinio senaties terminą. Teismas ex officio sprendžia, kad priežasčių šio termino atnaujinimui nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012) – byloje kaip minėta yra nustatytas buvęs ieškovės ir V. Č. susitarimas dėl ginčo Buto pasidalijimo, todėl šio termino atnaujinimas jokių pasekmių ieškovei nesukeltų, juo būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principai, akivaizdžiai nebūtų užtikrintas esamos teisinės padėties stabilumas. Todėl nustačius ieškovės ir V. Č. susitarimo, patvirtinančio Buto tarp jų pasidalijimo faktą, taip pat pritaikius ieškinio senatį, kas taip pat yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), ieškinys atmestinas.
2024 m. balandžio 19 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl Buto perleidimo draudimo, kuris paliktinas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovei šioje byloje buvo suteikta advokato pagalba, bendrai už 2 000 Eur sumai (3 t., b. l. 119-120). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės priteistinos šios atsakovės turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, 2000 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškinį atmetus visos ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti), lieka ieškovei.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. K.-Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
2024 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams A. K.-Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą, turintį įtakos registruotinam nekilnojamajam turtui, išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.