Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1911-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-04
Bylos Nr.
2S-1911-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15895-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1911-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15895-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė N. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, BUAB „Domus Rex“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. P. skundu dėl antstolės N. Š. veiksmų prašo:

1) panaikinti antstolės 2015-03-04 pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo;

2) atšaukti neteisėtai paskelbtas pareiškėjos turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomeny neskelbtini), unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), pirmąsias varžytynes;

3) pateikti pareiškėjai turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomeny neskelbtini), unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), rinkos vertės nustatymo visą informaciją (ekspertizės aktus, kitus dokumentus) bei nustatyti nuo šių dokumentų pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems pareiškėjos prieštaravimams pateikti;

4) pirmąsias turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomeny neskelbtini), unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), varžytynes skelbti po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjai susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus, bei sudarant pareiškėjai galimybes pasiūlyti savo pirkėją.

Nurodė, kad 2015-03-04 antstolės pranešimu ji buvo informuota, jog yra skelbiamos varžytynės dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomeny neskelbtini), unikalus Nr. (duomeny neskelbtini), pardavimo. Varžytynių pradžia minėtame pranešime buvo nurodyta 2015-03-04, t. y. ta pati diena, kurią antstolė surašė pranešimą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Pareiškėjos teigimu, antstolė paskelbė pirmąsias pareiškėjos turto varžytynes nepateikusi informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, kokiu pagrindu turtas įvertintas, nepateikusi turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudarius sąlygų pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo. Nurodė, kad antstolė, paskelbdama apie turto varžytynes, nesilaikė imperatyvaus 20 d. termino nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo pareiškėjai iki paskelbimo apie pirmąsias varžytynes dienos, nesuteikė galimybės pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjo.

Antstolė 2015-04-29 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėja iki 2015-03-05 nė karto nebuvo atvykusi į antstolių kontorą susipažinti su vykdomąją byla, neprašė pateiki pažymos apie vykdymo eigą, neprašė pateikti dokumentų kopijų. Apie areštuoto turto įvertinimą pareiškėjai buvo pranešta pasirašytinai registruotu laišku 2014-09-13. Pareiškėja turėjo teisę atliktą turto vertinimą ginčyti, ir šia teise pasinaudojo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-42806-866/2014 skundas dėl antstolės 2014-09-10 patvarkymu atlikto turto įvertinimo buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nutarties nekeitė. Pareiškėja turėjo galimybę nuo 2015-01-21 iki 2015-03-04 pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad nuo turto įvertinimo 2014-09-10 iki varžytynių paskelbimo praėjo daugiau nei 20 dienų. 2015-03-05 atvykusi į antstolių kontorą pareiškėja pasirašytinai gavo prašomus dokumentus, t. y. ekspertizės aktą, vykdomąjį raštą, pranešimą dėl varžytynių. 2015-04-03 įvyko pareiškėjai priklausančio turto pirmosios varžytynės, turtas parduotas pirkėjui J. K. už 39 388 Eur.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų Ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Rex“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė turto (½ dalies žemės sklypo, esančio adresu (duomeny neskelbtini), unikalus Nr. (duomeny neskelbtini)) rinkos vertę nurodė pareiškėjai 2014-09-15 įteiktame 2014-09-10 patvarkyme, patikslinančiame 2014-08-25 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, todėl nuo 2014-09-15 pareiškėjai tapo žinoma tiek apie nustatytą turto vertę, tiek apie tai, kuo remiantis buvo nustatyta būtent tokia turto vertė. Turto rinkos vertė nebuvo nustatinėjama ekspertizės būdu, todėl nebuvo parengtas turto rinkos vertės nustatymo aktas. 2015-03-05 pareiškėjos prašymu buvo pateiktos jos prašomų dokumentų, susijusių su turto varžytynėmis, kopijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja pasinaudojo jai suteikta teise ginčyti antstolės nustatytą turto įvertinimą, kreipdamasi į antstolę su 2014-09-26 skundu, kuriuo prašė panaikinti 2014-09-10 patvarkymą. Skundas nebuvo patenkintas, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nebuvo pateikta informacija apie areštuoto turto įvertinimą, kokiu pagrindu turtas įvertintas, nepagrįstai nepateiktas turto rinkos vertės nustatymo aktas, nesudarytos sąlygos pareiškėjai pateikti motyvuotų prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad 2015-03-04 pranešimas dėl pirmųjų varžytynių ir varžytynių paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt negalėjo būti priimami tą pačia dieną, kadangi vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtinto įpareigojimo antstoliui iš anksto skelbti apie planuojamas vykdyti varžytynes, ar nuostatų, draudžiančių tą pačią dieną surašyti ir pranešimą apie varžytynių paskelbimą, ir apie jas paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama 2015-03-04 Pranešimą dėl varžytynių paskelbimo, 2015-03-04 paskelbdama apie varžytynes specialiame tinklalapyje www.evarzytynes.lt, laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, suteikė galimybę pareiškėjai pasiūlyti jos pasirinktą turto pirkėją. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas atšaukti turto varžytynes negali būti tenkinamas ir dėl to, kad minėto turto varžytynės yra pasibaigę, 2015-04-28 surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais vadovaujantis teismas atmetė pareiškėjos skundą. Pažymėjo, kad informacija apie turto vertę pareiškėjai buvo išsiųsta 2014-09-11, o apie skelbiamas varžytynes pareiškėja sužinojo 2015-03-04, t. y. praėjus 6 mėnesiams po antstolės nustatytos turto vertės. Nesutinka, kad praėjus pusei metų nuo turto vertės nustatymo, vertę nustatant ne ekspertams, tačiau vadovaujantis išieškotojo nuomone, yra tikslinga skelbti turto varžytynes ta pačia turto verte. Teigia, jog ji galėjo pagristai tikėtis, kad turto vertė bus nustatoma iš naujo. Nurodo, kad prieš varžytynių skelbimą negavo nei antstolės patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nei pagrindo, kuriuo vadovaudamasi antstolė nustatė turto vertę, nebuvo suteiktas terminas prieštaravimams dėl turto vertės nustatymo pateikti, 20 dienų terminas turto pirkėjui susirasti. Nesutinka, jog 20 dienų terminas buvo išlaikytas, nes antstolė apie turto vertę pareiškėją informavo 2014-09-11 išsiųsdama patvarkymą, o varžytines paskelbė praėjus 6 mėnesiams. Nurodo, kad antstolė pažeidė imperatyviai nustatytą varžytynių skelbimo tvarką.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Rex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai paskirti 5 792,00 Eur baudą iš kurios 50 proc. paskirti dalyvaujančio byloje asmens BUAB „Domus Rex“ naudai. Nurodo, kad pareiškėja skundžia antstolės veiksmus dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto varžytynių paskelbimo. Pažymėjo, jog toks pareiškėjos skundas jau yra išnagrinėtas ir priimta bei įsiteisėjo teismo nutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17384-534/2015 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Antstolės patvarkymas dėl turto įvertinimo 2014-09-13 buvo įteiktas pareiškėjai, o pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti antstolės veiksmus. Nurodo, kad teismai jau konstatavo, kad antstolis nustatydamas turto vertę, atsižvelgė tiek į išieškotojo, tiek į skolininkės interesus. Teigia, kad skolininkė, kuriai buvo puikiai žinoma apie visą vykdomosios bylos eigą ir priimtus sprendimus, turėjo puikią galimybę ir teisę iki varžytinių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją nekilnojamam turtui įsigyti, tačiau šia galimybe ir teise nepasinaudojo

Taip pat nurodo, kad pareiškėja, nepaisydama to, kad jos skundą dėl antstolės veiksmų (varžytinių paskelbimo teisėtumo) išnagrinėjęs teismas atmetė ir pasisakė dėl skundo nepagrįstumo bei antstolės veiksmų teisėtumo, teikia analogišką pakartotinį skundą ir vėl skundžia antstolės veiksmus dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto varžytynių atšaukimo, kai varžytynės jau yra įvykusios. Tai laikytina skundu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teigia, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: teikia aiškiai nepagrįstus skundus, o šį atskirąjį skundą teikia pakartotinai, kadangi toki skundą jau išnagrinėjo teismai.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, pernelyg formaliai vertindamas antstolės pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė 2014-08-25 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo ir paaiškino kuo remiantis nustatyta turto vertė. Antstolė 2014-09-10 patvarkymu, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2014-09-15, patikslino 2014-08-25 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo. Tokiu būdu kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nuo 2015-09-15 tapo žinoma tiek apie nustatytą turto vertę, tiek apie tai, kuo remiantis buvo nustatyta būtent tokia turto vertė. Pareiškėja pasinaudojo savo teise apskųsti antstolio veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-30 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų įkainojant turtą, o Vilniaus apygardos teismas 2015-01-21 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Akivaizdu, kad teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais jau išsprendė areštuoto turto įvertinimo tinkamumo klausimą.

Pareiškėja nesutinka, kad praėjus pusei metų nuo turto vertės nustatymo, vertę nustatant ne ekspertams, tačiau vadovaujantis išieškotojo nuomone, yra tikslinga skelbti turto varžytynes ta pačia turto verte. Minėta, kad pareiškėjos skundai dėl antstolė veiksmų įkainojant turtą buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų aplinkybių ar naujai atsiradusių faktorių, dėl ko galėjo pasikeisti arba pasikeitė sklypo vertė, praėjus pusei metų nuo turto vertės nustatymo, apeliantė nenurodė, todėl laikytinas nepagrįstu apeliantės argumentas, kad netikslinga skelbti turto varžytynes ta pačia turto verte.

Pareiškėja teigia, kad prieš varžytynių skelbimą negavo nei antstolės patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nei pagrindo, kuriuo vadovaudamasi antstolė nustatė turto vertę, taip pat jai nebuvo suteiktas terminas prieštaravimams dėl turto vertės nustatymo pateikti bei 20 dienų terminas turto pirkėjui susirasti. Atsižvelgiant į tai, kad informaciją apie areštuoto turto įvertinimą antstolė pareiškėjai pateikė priimdama 2014-09-10 patvarkymą, patikslinantį 2014-08-25 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja buvo pilnai informuota apie turto vertę ir pasinaudojo galimybe ginčyti turto įvertinimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. įtvirtinta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolė pranešimą dėl pirmųjų varžytinių surašė 2015-03-04 ir tą pačią dieną paskelbė apie varžytines, t. y. praėjus daugiau negu 20 dienų terminui nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo pareiškėjai dienos (2014-09-11), todėl sprendžiama, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiūlyti savo pasirinktą turto pirkėją, tačiau to nepadarė.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nesudaro pagrindo pagrįstai ir teisėtai priimtos teismo nutarties panaikinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjos atskirasis skundas turi būti atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Domus Rex“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjai paskirti 5 792,00 Eur baudą iš kurios 50 proc. paskirti dalyvaujančio byloje asmens BUAB „Domus Rex“ naudai nurodydamas, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: teikia aiškiai nepagrįstus skundus, o šį atskirąjį skundą teikia pakartotinai, kadangi toki skundą jau išnagrinėjo teismai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). CPK 95 straipsnio nustatytos baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu yra teismo teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir tuo ji įgyvendino teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Apeliantės S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius