- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- BIK-80/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00192-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas (pirm.), Eligijus Gladutis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- M. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymą, baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jį išteisinti; arba pakeisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašoma sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei nustatė teismai, byloje surinkti įrodymai rodo, kad M. M. nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, o nuteistojo kaltė tiesiog preziumuota remiantis selektyviais, jo kaltę grindžiančiais įrodymais, neatsižvelgiant į jo kaltę paneigiančius įrodymus bei pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas išteisinti M. M., ir iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius. Anot nuteistojo, teismai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nepašalino byloje esančių abejonių dėl jo kaltės, šias abejones vertino nuteistojo nenaudai ir skundžiamus sprendimus grindė prielaidomis. Skunde taip pat pažymima, kad spręsdami dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo teismai pažeidė esmines BPK normas dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo, kadangi policijos pareigūnų veiksmai kasatoriaus atžvilgiu turėjo būti įvertinti kaip provokacija, o pats kasatorius išteisintas.