Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-11-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-113-875/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-287-948/2024Nutartis · 2024-10-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. eAN2-113-875/2024Nutartis · 2024-11-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
eAN2-113-875/2024
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00037-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Pažeidėjas
D. D.
Advokatai
Andrius Bubulis
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-113-875/2024
Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00037-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.2; 21.9.12; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Eglės Šukienės 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8561-2024 (ROIK Nr. 24251515466) (toliau – nutarimas) D. D. nubaustas 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. 6 d., 10 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 110 km/h greičiu. Įvertinus greičio matavimo prietaiso paklaidą, nustatytą leistiną greitį viršijo 56,7 km/h. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 129 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D., atstovaujamas advokato padėjėjo Andriaus Bubulio, 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašydamas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2024 m. spalio 3 d. nutartimi D. D. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pateikto skundo ir Institucijos atsiliepimo į skundą argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis D. D. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nenustatyta, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, o tokia nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl neteisinga. Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, viršytą greitį, pažeidėjo asmenybę (turtinę, šeiminę padėtį, teigiamą charakteristiką, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes) sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti su bauda paskyrus ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesių terminui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio 2024 m. spalio 3 d. nutartį bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

4.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu pateiktas faktines aplinkybes ir bylos duomenų visetą. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog transporto priemonę jis vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, t. y. paros laiką, kelio reljefą, vietovę ir jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą jis neturėjo, to nesiekė, nusižengimą padarė atsitiktinai ir dėl galimo neapdairumo (neatsargumo), sąžiningai klysdamas, t. y. dėl netyčinio neatsargumo. Nusižengimas padarytas atviroje vietovėje, ne tankiai apgyvendintoje vietoje, kurioje gali būti pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų ar pan., todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nusižengimą jis padarė tyčia.

4.2. Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino ir tai, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. 6 d., apie 10.00 val., vairuodamas transporto priemonę jis važiavo krašto keliu Nr. 144 ((duomenys neskelbtini)), prieš pat (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, lenkti leidžiamoje vietoje, kur lenkė priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį vilkiką, tačiau įpusėjęs lenkimo manevrą pamatė, kad priekyje lenkiamo vilkiko važiuoja dar kitas toks pat vilkikas, o saugaus atstumo grįžti į savo eismo juostą tarp jų nebuvo. Kadangi paskui lenkiamą vilkiką jau buvo priartėjusi kita lengvoji transporto priemonė, jis neturėjo galimybės sugrįžti atgal, todėl buvo priverstas užbaigti lenkimo manevrą aplenkiant du vienas paskui kitą važiuojančius vilkikus. Lenkimo metu tokios didelės transporto priemonės fiziškai užstojo miestelio ribas žymintį kelio ženklą, todėl lenkimo metu pasiektas važiavimo greitis nebuvo sulėtintas kol jis užbaigė lenkimo manevrą ir saugiai sugrįžo į savo eismo juostą. Pažymi, kad būtent tuo momentu ir tokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnas rankiniu greičio matuokliu užfiksavo jo važiavimo greitį. Apeliantas teigia, kad nusižengimas užfiksuotas tuo metu, kai susikoncentravęs į kelią ir saugų lenkimo manevro užbaigimą, jis lengvabūdiškai pasitikėjo savo nuojauta dėl važiavimo greičio ir akimirką nestebėjo automobilio prietaisų skydelyje greičio rodmenų, todėl nepajuto, kad transporto priemonės važiavimo greitis viršija leistiną nustatytą važiavimo greitį. Be to, kelio atkarpa einanti per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę niekuo neišsiskyrė nuo prieš tai važiuotos kelio atkarpos, t. y. arti kelio nebuvo nei namų, nei kitų požymių (pvz. „Miesto vartai“), iš kurių būtų galima numanyti, kad važiuojama gyvenvietės ribose. Teismo posėdžio metu jis nurodė ir tai, kad jo lenkiamos transporto priemonės šioje kelio atkartoje taip pat nesumažino važiavimo greičio iki gyvenvietėje maksimalaus leidžiamo greičio ir tai sudarė regimybę, kad jis važiuoja įprastu krašto keliu, o ne gyvenvietės ribose. Dviejų vilkikų lenkimas, kaip teigia, pareikalavo didesnio važiavimo greičio bei ilgesnio kelio atstumo nei lenkiant įprastą vieną transporto priemonę. Taip pat lenkimo metu susidarė kelio ir kelio ženklų matomumo ribojimas, kuris ir lėmė leistino važiavimo greičio viršijimą.

4.3. Akcentuoja tai, kad minėtame kelio ruože, prieš gyvenvietę nebuvo įrengtos saugiam eismui organizuoti gyvenviečių gatvėse taikomos inžinerinės priemonės, iš kurių būtų galima suprasti, jog yra įvažiuojama į gyvenvietę ir turi būti mažinamas važiavimo greitis. Toliau skunde detalizuojamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus Įsakyme Nr. V-146 numatytos tokios priemonės.

4.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nors ANK 416 straipsnio 6 dalies sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, tačiau visgi, sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą svarbu įvertinti tai, kad savo veiksmais jokios žalos apeliantas nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Be to, pats pažeidimas padarytas tik susiklosčius aukščiau nurodytoms aplinkybėms, o ne veikiant tyčia ir/ar norint padaryti nusižengimą.

4.5. Nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas krašto kelyje šviesiu paros metu, kai eismas nebuvo intensyvus (šioje atkarpoje jis saugiai galėjo aplenkti dvi transporto priemones), todėl tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičio sau ar kitiems asmenims buvo minimali arba iš viso nebuvo. Dėl jo padaryto administracinio nusižengimo jokių neigiamų pasekmių nekilo, kiti asmenys nenukentėjo, kiti KET reikalavimai nebuvo pažeisti. Pažymima ir tai, kad apeliantas turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, per visą vairavimo laikotarpį šiukščių nusižengimų nėra padaręs, niekuomet nėra sukėlęs jokio eismo įvykio. Nors praeityje yra baustas už analogiškus nusižengimus, tačiau, įvertinus vairavimo intensyvumą atliekant darbines funkcijas, t. y. jis kiekvieną savaitę nuvažiuoja ne vieną tūkstantį kilometrų, todėl natūralu, kad retkarčiais tenka minimaliai viršyti nustatytą leistiną greitį. Tačiau šie greičio viršijimo atvejai būna labai neženklūs ir minimaliai viršija nustatytą leistiną greitį. Visi greičio viršijimo atvejai buvo užfiksuoti ne gyvenvietėse, o užmiestyje, magistraliniuose ar krašto keliuose. Net ir minimaliai viršydamas nustatytą leistiną greitį apeliantas visuomet atsižvelgia į kelio reljefą, eismo intensyvumą, paros metą, kelio dangą bei galimybę saugiai sustoti esant būtinybei. Pažymi, kad vykdydamas savo darbines funkcijas per dieną jis nuvažiuoja ne vieną šimtą kilometrų tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse, todėl vien anksčiau jo padaryti KET pažeidimai nepatvirtina jo nihilistinio požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

4.6. Specialiosios teisės būtinumą apeliantas grindžia ir asmeninėmis bei su darbine veikla susijusiomis aplinkybėmis: gyvena santuokoje, yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, moka mokesčius, sąžiningai dirba, šeimoje augina tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, kurie lanko ugdymo įstaigas Kėdainių mieste, todėl jam tenka juos vežioti iš gyvenamosios vietos ir atgal. Atlikdamas savo darbines funkcijas apeliantas kiekvieną dieną betarpiškai naudojasi transporto priemonėmis, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti. Pažymi, kad darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės jis prarastų pajamas ir tai sukeltų ypač sunkias pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Apeliantas yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir pagrindinis jos vykdomų funkcijų atlikėjas. Jo veikla yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, kadangi tenka diagnozuoti ir remontuoti aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio traktorius, jų valdymo modulius ir jų programinę įrangą savininko kieme ar dirbamuose laukuose. Todėl jo teikiamoms paslaugoms užtikrinti neišvengiamai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Įmonė, kurios savininkas ir pagrindinis vykdomų darbų/funkcijų atlikėjas yra jis pats, įkurta 2014 m. vasario mėn., o savo paslaugas bendrovė teikia ne tik visoje Lietuvoje, bet užsienyje ir pas klientus vyksta išimtinai tik apeliantas. Jis turi reikiamą ir ilgametę kompetenciją, šioje srityje specializuojasi 18 metų. Darbinėje veikloje užsakovų atsiliepimai apie jį yra teigiami, jis apibūdinamas kaip kruopštus, atsakingas, pareigingas. Dirbdamas įmonėje niekada nebuvo nusižengęs, laikėsi visų įmonėje nustatytų vidinių taisyklių. Pasižymi paslaugumu, malonus ir draugiškas, komunikabilus. Atlikdamas darbą ne tik siekia iškeltų asmeninių profesinių tikslų, bet savo energingumu ir ryžtu padeda tai daryti ir kitiems darbuotojams. Šiuo metu jo pareigoms užimti vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kadangi atlikdamas savo darbines funkcijas jis turi vairuoti įvairias transporto priemones, gabenti ir pristatyti krovinius ir įrangą įvairiuose Lietuvos miestuose. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sutrikdytų jo valdomos įmonės darbo veiklą, kadangi mažiausiai 3 mėnesių laikotarpiui įmonė netektų kvalifikuoto darbuotojo, atsakingo už įmonėje vystomus projektus. Kitų darbų, kuriuos apeliantas galėtų dirbti įmonėje, nėra, tad dėl specialiosios teisės atėmimo jis negalėtų vykdyti savo profesinės veiklos. Kitos profesijos apeliantas neturi, o persikvalifikuoti ir dirbti kitą darbą būtų pakankamai sudėtinga ir užtruktų ilgą laiko tarpą. Todėl mano, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, paskirtoji nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui ir sukelia ypač sunkias pasekmes ne tik jam, bet ir įmonei, kurioje jis dirba. Apeliantas sutinka, kad neigiamų pasekmių kilimas teisės pažeidėjui yra savaime suprantamas, o aplinkybės, susijusios su šeimos interesais ar darbinėmis funkcijomis, negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo, tačiau akcentuoja, kad jo padaryto administracinio nusižengimo akivaizdžiai mažesnis pavojingumas suponuoja išvadą, jog net ir trims mėnesiams pritaikyto draudimo vairuoti transporto priemones sukelti neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam nusižengimui ir bus pasiektas tik vienas nuobaudos tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

4.7. Be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemones apeliantas susiduria ir su dideliais susisiekimo sunkumais, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jam, jo artimiesiems, mamai, kurią jis prižiūri ir ja rūpinasi, todėl apeliantas nebegali tinkamai pasirūpinti artimaisiais. Apelianto mamai B. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Dėl visų šių diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir senyvo amžiaus B. D. neišvengiamai reikalinga individuali priežiūra, o apeliantas yra vienintelis šeimos narys, galintis rūpintis mama, nuolat turi vykti automobiliu pas ją, kad suteiktų visokeriopą pagalbą. Ši aplinkybė yra kur kas sudėtingesnė kasdieniniame jo gyvenime, nei atrodo įprastai ir sukuria papildomus įpareigojimus bei sunkumus, todėl atimta galimybė ilgą laiką vairuoti automobilį ar nustatyti tam tikri vairavimo apribojimai sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius sunkumus kasdieniniame gyvenime.

4.8. Analizuojant teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose akcentuojama, kad asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliamą naštą jam arba jo artimiesiems, o ir už gerokai pavojingesnius nusižengimus aukštesnės instancijos teismai skiria trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jo visai neskiria (Kauno apygardos teismo 2022-02-22 nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-348/2022; 2023 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215- 526/2023). Atkreipia dėmesį ir į kitą ANK straipsnį – 417 straipsnio 4 dalį, kuris, apelianto vertinimu, tiesiogiai susijęs su realiu pavojumi kitiems eismo dalyviams (važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles), už kurio padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių numatytas kaip galimas ir paliktas pareigūno (teismo) diskrecijai. Tuo tarpu šiuo atveju nusižengimas padarytas kelio atkarpoje, kur transporto eismas nėra didelis, kelio ženklą, žymintį gyvenvietės pradžią, užstojo lenkiamos transporto priemonės, o greitis viršytas 56,7 km/h, t. y. važiuojant minimaliai viršijamu greičiu, kurį pasiekus jau taikoma papildoma sankcija – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, sąžiningai suklydus, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Apeliantas suvokia padaryto nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo sąžiningai suklystą ir neatidų poelgį bei jo pasekmes, o ir pats šio įvykio procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį.

4.9. Cituojant kasacinio teismo jurisprudenciją teisės pažeidėjui skiriamos nuobaudos individualizavimo klausimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimus apie teisingumo ir teisinės valstybės principus, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei teismų praktiką jas taikant, ANK 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų nuobaudų paskirtį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo apeliantui skirtiną administracinio poveikio priemonę. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, nustatytą greičio viršijimo faktą, aplinkybę, dėl kurios šis nusižengimas buvo padarytas bei kitus skunde išdėstytus argumentus, apelianto vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, t. y. jos iš viso neskiriant.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įvertinus pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas įstatyme numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti be pakeitimų, pagrįstumo klausimai. Apeliaciniu skundu prašoma skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, kuri užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 eurų iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 eurų iki 700 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

8. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu D. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad skunde išdėstyti teiginiai, jog D. D. skirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek padarytam nusižengimui, prieštarauja teisingumo bei protingumo principams ir paskirta iš esmės neatsižvelgiant į nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimui svarbias aplinkybes bei siekiant vienintelio tikslo – nubaudimo, taip neva nukrypus nuo aktualios teismų praktikos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ir keisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

9. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, taip pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, kokių šiuo atveju nenustatyta.

10. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad administracinį nusižengimą D. D. padarė krašto kelyje, šviesiu paros metu, kai eismas nebuvo intensyvus, todėl tikimybė sukelti neigiamas pasekmes dėl viršyto greičiau tiek sau, tiek ir kitiems asmenims buvo minimali arba iš viso nebuvo, jokių neigiamų pasekmių nekilo, kiti asmenys nenukentėjo, jokie kiti KET reikalavimai nebuvo pažeisti, neleidžia D. D. veiksmus vertinti kaip nepavojingus ir dėl to neskirti jam administracinio poveikio priemonės. Tokios išvados neleidžia daryti ir akcentuojamos aplinkybės, jog toks vairavimas nesukėlė žalos, o greičio viršijimas, už kurį imperatyviai taikoma ši administracinio poveikio priemonė, buvo minimalus, taip pat niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar apelianto kaltės. Nors dėl tokių D. D. veiksmų šiuo atveju nebuvo sužaloti pėstieji, o eismo sąlygos, kaip teigia apeliantas, nebuvo apsunkintos, vis tik tai nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė jokio pavojaus kitiems tuo pačiu keliu ir kryptimi važiavusiems vairuotojams, kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, kelyje buvo. Pastebėtina, kad nors minėtas krašto kelias Nr. 144 ((duomenys neskelbtini)) ir neturi magistralinio kelio statuso, tačiau šiuo maršrutu per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eina pagrindinis eismas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų, taigi pasižymi didesniu eismo intensyvumu, todėl net ir esant geram matomumui bei palankioms meteorologinėms sąlygoms, kelyje gali netikėtai atsirasti kliūčių, kurių išvengti ženkliai viršijant nustatytą leistiną greitį gali tapti neįmanoma. O dėl apeliacinio skundo argumentų, kad šiame kelio ruože, kur užfiksuotas padarytas nusižengimas, nėra įrengtos inžinerinės priemonės, kurios yra įrengtos prieš kitas gyvenvietes, iš kurių galima suprasti, jog įvažiuojama į gyvenvietę ir važiavimo greitis turi būti mažinamas, pažymėtina, kad vienokių ar kitokių kelio ženklų, inžinerinių sprendinių įrengimo priežasčių ir teisėtumo klausimai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nespręstinas.

11. Kaip vieną iš aplinkybių paskirtai administracinio poveikio priemonei panaikinti apeliantas nurodo ir tai, kad transporto priemonę jis vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, t. y. paros laiką, kelio reljefą, vietovę, nusižengimas padarytas atviroje vietovėje, ne tankiai apgyvendintoje vietoje, kurioje gali būti pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų ir jokios kryptingos tyčios ar noro pažeisti įstatymą jis neturėjo, to nesiekė, nusižengimą padarė atsitiktinai, dėl galimo neapdairumo, sąžiningai klysdamas, t. y. dėl netyčinio neatsargumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu situacijos vertinimu negali sutikti. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 129 punktas vairuotoją besąlygiškai įpareigoja gyvenvietėse važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Vairuotojai kelio ženklais yra aiškiai įspėjami apie besikeičiantį leistiną važiavimo greitį. D. D., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, be abejo žinojo Kelių eismo taisyklių XV skyriaus (važiavimo greitis) ir jam kaip vairuotojui keliamus reikalavimus. Taigi, vairuodamas transporto priemonę krašto kelyje, net ir nepastebėjęs, kaip pats teigia, gyvenvietės teritorijos pradžią žyminčio kelio ženklo, apeliantas visgi važiavo 110 km/val. greičiu, kai toks greitis net 56,7 km/val. viršija ne tik gyvenvietėje leistiną važiavimo greitį, tačiau 20 km/val. viršija ir leistiną važiavimo greitį krašto kelyje. Nors ir suvokė pavojingą tokį savo veikos pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais pažeidžia KET, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Toks D. D. padarytas administracinis nusižengimas yra tyčinis, padarytas netiesiogine tyčia, todėl nelaikytinas padarytu dėl neatsargumo ar sąžiningai suklydus (ANK 8 straipsnio 3 dalis).

12. Apelianto nurodytos vien išimtinai teigiamai jį charakterizuojančios ar jo šeiminės aplinkybės (gyvena santuokoje, moka mokesčius, sąžiningai dirba, šeimoje augina tris vaikus, yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir pagrindinis jos vykdomų funkcijų atlikėjas, darbinėje veikloje užsakovų apibūdinamas kaip kruopštus, atsakingas, pareigingas, darbe niekada nebuvo nusižengęs, laikėsi visų įmonėje nustatytų vidinių taisyklių pasižymi paslaugumu, malonus ir draugiškas, komunikabilus, be to, yra vienintelis, kuris gali ir rūpinasi senyvo amžiaus mama, kuriai diagnozuotos įvairios ligos, jai neišvengiamai reikalinga individuali priežiūra) taip pat nesudaro pagrindo jo asmenybę vertinti kaip itin pavyzdingą. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi analizuojant galimybes pasiekti paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip darbuotojo ir šeimos nario vertinimas, tačiau ir praeityje jo padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie D. D. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nėra pirmasis. Iš viso apeliantas per šį laikotarpį už KET pažeidimus nubaustas 15 kartų, iš kurių už leistino greičio viršijimą – net 11 kartų. Vien per pastaruosius – 2024 metus administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnį apeliantui taikyta 6 kartus ir dažniausiai greičio viršijimo faktai, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nustatyti būtent gyvenvietėse ir kaskart gana ženkliai viršijant leistiną 50 km/val. važiavimo greitį (pavyzdžiui 35, 13, 31, 26, 21, 27 km/val.). Nors paskirtas baudas apeliantas sumokėjo, tačiau ir šioje byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Aptarti duomenys apie pažeidėjo baustumus neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir atitinkamai leidžia spręsti, jog nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, nėra atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio, o dažnai pasikartojantis elgesys.

13. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad apeliantui taikant tik finansinio pobūdžio priemones (visais ankstesniais atvejais jam buvo skirtos baudos, kurias jis sumokėjo), jis nepasimoko iš savo klaidų ir KAT pažeidimus daro toliau, todėl nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti paskyrus tik piniginę sankciją. Tai, kad apelianto daromi pažeidimai sunkėja (ankstesniais atvejais leistinas greitis buvo viršytas mažiau nei 50 km/h), tik įrodo, kad siekiant realiai paveikti jį nebedaryti KET pažeidimų, šiuo atveju griežtesnės priemonės yra būtinos. Nors byloje ir nėra duomenų, kad po šioje byloje aptariamo pažeidimo, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., D. D. būtų įvykdęs naują administracinį nusižengimą, tačiau vien tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad toks jo elgesys išliks ir ateityje ar dėl to ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra būtinas. Juolab, įvertinus ir tai, kad apeliantas savo elgesio nevertina kritiškai ir bando jį teisinti neįrengtais inžineriniais įrenginiais, jo lenkiamų vilkikų vairuotojų taip pat galimai viršytu važiavimo greičiu, nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, kai tuo tarpu iš jo paties rašytinio paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad pažeidimą jis padarė tiesiog skubėdamas pas klientą darbo reikalais.

14. Savo skunduose tiek dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek ir dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymi, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o jos neturėdamas jis negalės jų vykdyti, kadangi atlikdamas savo darbines funkcijas jis turi vairuoti įvairias transporto priemones, gabenti ir pristatyti krovinius ir įrangą įvairiuose Lietuvos miestuose. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad tokioms darbinėms funkcijoms atlikti apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, tačiau iš jo paties paaiškinimų žemesnės instancijos teisme akivaizdu, kad bendrovėje be paties apelianto dirba ir jo sūnus, o viešųjų registrų duomenimis be direktoriaus įmonėje iš viso dirba du apdraustieji asmenys. Todėl tikėtina, kad tas pačias darbines funkcijas vos 3 mėnesių laikotarpiu galės atlikti apelianto sūnus, o reikiamas vietoves apeliantas galės pasiekti ir kitomis priemonėmis – pasinaudodamas kitų asmenų teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis, viešuoju transportu, ir tokiu būdu išsaugoti įmonės užsakovus bei gaunamas pajamas.

15. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį ir nebuvo aptartos skundžiamoje nutartyje, apeliantas nenurodė nei skunde dėl institucijos nutarimo, nei skunde apygardos teismui, tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones vos 3 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Be to, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su darbinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens funkcijomis (pavyzdžiui, toks asmuo dirba vairuotoju). Akivaizdu, kad D. D. ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad atlikti darbines funkcijas jam pačiam naudojantis šia specialiąja teise yra kur kas patogiau, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo. Asmeniniai jo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Apygardos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios D. D. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

16. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog net už gerokai pavojingesnius nusižengimus – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, aukštesnės instancijos teismai skiria trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei buvo nustatytas jam institucijos nutarimu, arba jo visai neskiria, teismas pastebi, kad skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartyje Nr. AN2-39-348/2022, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui vis tik buvo nustatytas ne trumpesnis, o 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Kitoje cituojamoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje Nr. AN2-215-526/2023 matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš tiesų neskyrė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia administracinio poveikio priemonė negali būti taikoma ir apeliantui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023 nustatytos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra analogiškos nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai. Byloje Nr. AN2-215-526/2023, priešingai nei nagrinėjamu atveju, asmuo niekada nebuvo baustas už analogiškų nusižengimų padarymą, t. y. už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tuo tarpu apeliantas daug kartų buvo baustas už nustatyto leistino greičio viršijimą. Paminėtina ir tai, kad aptariamu atveju asmeniui nustatytas 0,413 promilių neblaivumas nedaug viršijo leistiną (0,4 promilių) normą ir negali būti vertinamas kaip kur kas gerokai pavojingesnis nusižengimas už D. D. padarytą nusižengimą. O vien tai, kad už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus įstatymo leidėjas nenumatė imperatyvo ir paliko administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančioms institucijoms suteikė teisę, bet ne pareigą skirti ANK 28 straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonę, niekaip nepaneigia šioje byloje priimto sprendimo skirti D. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo apelianto asmenybės charakterizavimo bei kitų ypatingų aplinkybių, nėra jokio pagrindo apeliantui neskirti administracinio poveikio priemonės, nes tokiu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

18. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs D. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepanaikinęs jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis