Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos R. D. prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje vykdymo procese, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-1835-666/2016 pagal pareiškėjos R. D., atstovaujamos advokato R. L., pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., J. Š., antstolių A. S. ir S. S. kontorai dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Išieškotoja R. D. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje nustatyta, kad antstolių A. S. ir S. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/16/02617 dėl 1100,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š., pareiškėjos R. D. naudai, pagal 2016-07-28 Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-04 nutarties pagrindu). Iš antstolio padėjėjos K. S. 2016-09-13 Turto arešto akto Nr. S1a-62789 nustatyta, kad antstolis areštavo skolininkei L. Š. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui J. Š. ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino išieškotojos prašymą iš dalies – nustatė, kad L. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. Š. visų gaunamų pajamų iš jo darbinės veiklos. Atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos R. D.; pripažinti, kad L. Š. ir J. Š. daugiau nei penkeri metai kartu negyvena, bendro ūkio neveda; pripažinti, jog J. Š. ir L. Š. teisėtai vadovaujasi visiško turto atskirumo principu. Nurodo, kad sutuoktiniai yra pasirinkę visiško turto atskyrimo režimą pagal LRCK 3.100 straipsnį, taip pat jau penkeri metai gyvena atskirai, ką patvirtina į bylą pateiktos sutuoktinių deklaruojamos vietos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti prašymo nustatyti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra pačių sutuoktinių prašymo dėl turto padalijimo.Nesutiktina su šiais apelianto atskirojo skundo argumentais. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; taip pat žr. 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). LRCK 3.112 str. 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). LRCPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. LRCPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d.). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėm nuosavybėn (LR CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.1 d. 7 p., 2 d.). Taip yra ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato LR CK 123 str. nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad jau penkerius metus su sutuoktine L. Š. gyvena skyrium ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – pažymas apie sutuoktinių skirtingai deklaruojamas gyvenamąsias vietas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tokie įrodymai nėra pakankami nustatyti, jog sutuoktiniai gyvena skyrium bei neveda bendro šeimos ūkio kartu. Asmenys, gyvenantys santuokoje, siekiantys įrodyti, jog sutuoktinių gaunamos pajamos yra naudojamos tik kiekvieno sutuoktinio asmeniniams interesams tenkinti, turėtų pateikti arba prašymą teismui dėl gyvenimo skyrium (LRCK 3.73, 3.75 str.), tada būtų išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (LRCK 3.77 str.). Sutuoktiniai, siekdami pakeisti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, gali kreiptis į teismą LRCK 3.100 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog J. Š. ir L. Š. po santuokos įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl ko negalėtų būti nustatoma sutuoktinio dalis joje.Nesutiktina su apelianto argumentu, jog teismas negalėjo spręsti klausimo dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kadangi pareiškimas buvo pateiktos išieškotojos, o ne pačių sutuoktinių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LRCPK 667 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi byloje nustačius, kad antstolis areštavo skolininkei L. Š. bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui J. Š. ir pasiūlius pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, teismas, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai ir teisėtai išsprendė klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliantas taip pat nurodo, kad apeliantui nežinant Kretingos rajono apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti ši civilinė byla, todėl teismas už akių priėmė nutartį be apelianto žinios. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu argumentu. CPK 593 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo procese antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į tai, kad CPK 667 straipsnis, nustatantis skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo taisykles, nereglamentuoja kitokios pareiškimo nagrinėjimo tvarkos, konstatuotina, jog teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos R. D. pareiškimą nepranešęs suinteresuotiems asmenims. Apie vykdymo veiksmus skolininkei L. Š. yra žinoma, o jos sutuoktinis J. Š. į bylą yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos suinteresuotų asmenų procesinės teisės.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išieškotoja pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas rengias atsiliepimą į atskirąjį skundą.Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje reglamentuota tvarka, pagal kurią vykdymo procese nustatoma skolininkui priklausanti dalis turte, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė. Šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinė situacija, kai išieškotoja, siekdama visiško savo reikalavimų patenkinimo, reiškia prašymą pripažinti skolininkės asmenine nuosavybe pagal įstatymą bendrąja sutuoktinių nuosavybe preziumuojamą turtą, atitinka CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo – netiesioginio ieškinio – požymius. Išieškotojos prašymas buvo sprendžiamas pagal materialines teisės normas, reglamentuojančias įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, bylos nagrinėjime dalyvavo asmenys, turintys teisinį interesą į ginčo turtą, t. y. bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisės dalyviai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).Procesinės teisės normose nustatyti bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjamo ypatumai, tarp jų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio bylą asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju apeliantas, dalyvaudamas suinteresuotu asmeniu byloje, reiškė priešingą išieškotojos reikalavimui atskirąjį skundą, jo reikalavimas buvo atmestas, todėl yra pagrindas iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas (LRCPK 93 str. 1 d.). Taigi pareiškėjai R. D. priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktą advokato teisinę pagalbą, kadangi patirtas išlaidas patvirtinantys įrodymai – detalizuotas pažymą ir pinigų priėmimo kvitas, yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LRCPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.