- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-47-817/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 1punktą, 83 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.
2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir jam paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės G. S. subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bei Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame įkalinime nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2010 m. liepos 29 d.
5. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, 263 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta, kuri subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į paskirtą bausmę įskaitant bausmes, atliktas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendį, ir sulaikyme bei kardomajame įkalinime išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. vasario 29 d. ir nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Kardomoji priemonė – suėmimas, nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
6. Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. rugpjūčio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2019 m. balandžio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gruodžio 28 d. – 7 mėnesiai ir 30 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S.“.
II. Skundo prašymai ir argumentai
9. Nuteistojo G. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S.“ ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą, paskiriant teismo parinktus įpareigojimus.
9.1. Nagrinėjamu atveju G. S. atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas: yra atlikęs privalomą bausmės dalį, intensyviai vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs bausmės atlikimo metu paskirtas nuobaudas, atliko ankstesnių Komisijų pateiktas rekomendacijas. Šiuo konkrečiu atveju galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir laisvėje. Pabrėžiama, kad bausmė yra atliekama paprastosiomis sąlygomis, pataisos namuose nuteistasis dalyvavo įvairiuose renginiuose ir užsiėmimuose, įgijo vidurinį išsilavinimą bei dvi kvalifikacijas, palaiko nuolatinius socialinius ryšius su artimaisiais, su jais bendrauja, yra susituokęs ir turi mažą vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po paleidimo iš pataisos įstaigos ketina įsidarbinti, yra teigiamai įvertintas po dalyvavimo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje. Šiuo atveju nuteistasis atitinka visas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, manytina, kad savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra toks, jog būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotai nuo kitų žmonių. Nuteistasis gali tinkamai integruotis visuomenėje, jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir už savo ateitį. Iš Vilniaus pataisos namų Komisijos nutarimo yra matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui.
9.2. Skunde nurodoma, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, be to, beveik pažodžiui atkartojo ankstesnių Komisijų išvadas, t. y. vertino nuteistojo prašymą tik formaliai. Pabrėžiama, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Skunde pabrėžiama, kad teismas iš esmės atlieka pakartotinį baudimą, kadangi sutapatina padarytos veikos pavojingumą bei sunkumą su asmens pavojingumu. Teismas nepagrįstai akcentuoja retrospektyvias aplinkybes, o toks požiūris savaime yra neteisingas. Praeities nuteistasis pakeisti negali, tačiau savo elgesiu paskutiniu metu parodo, kad jis yra pasiryžęs keisti savo asmenybę bei gyvenimą į teigiamą pusę. Jei G. S. nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tai nereiškia, kad jam neturėtų būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, priešingai, taikius jam lygtinio paleidimo institutą, jis greičiau pakeistų savo aplinką į teigiamą, būtų kartu su savo šeima, kas įtakotų teigiamus pokyčius, be to, jam galėtų būti taikyta intensyvi priežiūra, tikslu įsitikinti, jog G. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
9.4. Skunde akcentuojama, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys į tai, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 1S-767-238/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 1S-784-508/2013). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. S. atlieka bausmę jau virš 10 metų, jo bausmės pabaiga yra po apytiksliai 7 mėnesių, taigi G. S. atveju lygtinio paleidimo taikymas būtų tikslingas bei logiškas – po ilgo įkalinimo termino nuteistasis turi adaptuotis, resocializuotis ir tai padaryti būtų tikslinga kuo greičiau, tuo labiau, kad asmenims, kuriems taikomas lygtinis paleidimas, gali būti taikoma intensyvi priežiūra, taigi lygtinai paleistas asmuo gali būti lengviau prižiūrimas ir kontroliuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Manoma, jog teismas netinkamai vertino G. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžiama, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama ir įvertinus Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors teismas lyg ir sutinka, kad G. S. paskutiniu metu elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau kartu mano, kad vien to nepakanka konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl to nėra suprantama, kokie reikalavimai tokiu atveju yra taikomi nuteistajam, kad jam būtų galima konstatuoti pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skundu sutinkama, jog vertinant G. S. elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, negalima daryti išvados dėl nuteistojo elgesio pavyzdingumo, tačiau G. S. elgesys per paskutinius metus akivaizdžiai keitėsi į geresnę pusę. Matyti, kad paskutiniu metu nuteistasis savo teigiamu ir kryptingu elgesiu stengiasi sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti kriminogeninius veiksnius, kad jis deda tam pakankamai pastangų. Nėra suprantama, kodėl nuteistasis negalėtų savo teigiamu ir kryptingu elgesiu mažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būdamas ne pataisos namuose, tarp kitų asmenų, padariusių įvarius nusikaltimus, o būdamas kartu su savo šeima, vaiku, būdamas pozityvioje aplinkoje bei dirbdamas ir tuo pačiu prižiūrimas probacijos tarnybų, kas, manytina, žymiai paspartintų nuteistojo resocializaciją, be to, atsižvelgiant ir į likusią mažą neatliktos bausmės dalį.
9.6. Skunde pažymima, jog nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę yra savaime suprantamas, natūralus, prigimtinis kiekvieno žmogaus siekis būti laisvu, toks siekis negali būti vertinamas neigiamai. Nuteistojo atsisakymas 2019 metais dirbti valgykloje neturėtų nulemti nei Komisijos, nei teismo įsitikinimo, jog nuteistasis nenusipelnė probacijos, nes tai neteisinga ir visiškai nepagrįsta. Paties nuteistojo vertinimu, kiekvienas asmuo turi turėti galimybę laisvai pasirinkti, kokį darbą jis nori dirbti, kaip paprastai ir yra visuomenėje, kur kiekvienas asmuo pats laisvai savo valia pasirenka, kokį darbą nori dirbti. Nuteistasis sutiktų dirbti pagal savo turimas specialybes ar sugebėjimus, tačiau tokio pobūdžio darbo jam pasiūlyti negalėjo. Nuteistasis yra motyvuotas dirbti, būdamas lygtinai paleistas, pateikė ir tai patvirtinančią pažymą. G. S. ketina įsidarbinti MB „B.“ (duomenys neskelbtini), o jo motyvaciją darbui pagrindžia ir jo bausmės atlikimo metu įgyta kvalifikacija, be to, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, pozityvaus užimtumo programose. Nuteistasis nori turėti legalų pajamų šaltinį, taip pat supranta savo pareigą pilnai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, be to, nuteistojo žmona D. S. yra priversta viena auginti jų vaiką, todėl nuteistasis norėtų kuo greičiau įsidarbinti, tokiu būdu atlikti savo pareigas – tinkamai išlaikyti savo vaiką, šeimą bei atlyginti finansinius įsipareigojimus.
9.7. Skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis jau nuo 2019 metų buvo ypač aktyvus ir savo iniciatyva: pavyzdžiui, 2019 m. dalyvavo įvairiuose laisvės atėmimo įstaigoje organizuojamuose renginiuose ir užsiėmimuose (pvz., projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, spalvų terapijoje „Nuo taško iki taško“, kryžiažodžių sprendime „Sudaryk ir įrašyk“, futbolo varžybose, viktorinoje apie futbolininkus, renginyje „Mokykimės įveikti stresus“ ir kt.) – iš viso ne mažiau kaip 20 užsiėmimų, už dalyvavimą daugelyje užsiėmimų jam buvo įteiktos padėkos. Nors G. S. pirmą kartą Komisijai buvo pristatytas tik 2020 m. liepos 23 d., tačiau jis aktyviai dalyvavo įvairiose renginiuose ir užsiėmimuose jau nuo 2019 metų.
9.8. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visumą materialiųjų pagrindų, leidžiančių konstatuoti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tokiu būdu nepagrįstai sprendė, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas yra negalimas. Teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnę kriminalinę praeitį, anksčiau paskirtas nuobaudas, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl resocializacijos toliau gali siekti ir būdamas neizoliuotas nuo kitų žmonių.
9.9. Skunde akcentuojama, jog Komisija vertino nuteistojo prašymą formaliai, kadangi tinkamai neatsižvelgė į nuteistąjį pozityviai charakterizuojančias aplinkybes ir vėl pateikė nuteistajam formalią rekomendaciją (nors nuteistasis jokių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi), nevertino anksčiau paminėtas Komisijų rekomendacijas, kurias nuteistasis jau įvykdė, nevertino nei to, kad nuteistasis vykdė ir rekomendaciją atlikti nemokamus darbus, kas prieštarauja Komisijos pasisakymui dėl priešingo nusistatymo prieš darbą, ir rekomendaciją dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, kas prieštarauja Komisijos pasisakymui dėl nestebimos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Papildomai akcentuojama, jog nuteistasis dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos priemonėje, tikslingai nukreiptoje į problemų identifikavimą, sprendimą bei nusikalstamos rizikos ir pasekmių analizę, 2021 m. liepos 22 d. baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“, kurią lankė nuo 2021 m. kovo 2 d., 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesį atliko nemokamus darbus, be to, nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pastoviai keičia savo elgesį į teigiamą pusę.
9.10. Skunde pažymima, jog nors nuteistajam paskirtų drausminio poveikio priemonių skaičius iš tikrųjų nerodo pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, tačiau nuteistasis jau nemažą laiko tarpą stengiasi koreguoti savo elgesį, ką patvirtina ir vykdomos Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės, ir (duomenys neskelbtini) psichologo V. A. vertinimas. Nuteistojo pavojingumas visuomenei yra mažas, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, nusikalstama veika buvo atlikta jau prieš labai ilgą laiką, o nuteistasis per šį laiką dėjo daug pastangų tam, kad pasitaisytų – mokėsi, įgijo profesines kvalifikacijas, sudarė šeimą, vykdė reabilitacijos planą. Nors teismas įžvelgė nuteistojo asmenybės teigiamus požymius, tačiau padarė išvadą, jog jie yra nepakankami manyti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pabrėžiama, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
9.11. Skunde papildomai nurodama, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis sutinka su intensyvi priežiūra. Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis atliko didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, patyrė pakankamai suvaržymų ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog, lygtinai paleidus iš pataisos namų, laisvėje nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmestinas.
11. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš esmės tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte Komisijai priimant nutarimą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).
13. Taigi, BVK nustatytas vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad galima būtų padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Nagrinėjamu atveju G. S. atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2019 m. balandžio 27 d., vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis viršija žemą, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., vadovaujantis OASYys metodika, nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar bausmės atlikimo metu G. S. padarė reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.
15. Skundo argumentai, pažymint nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, akcentuojami skatinimai už gerą elgesį, Individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, bausmės atlikimo metu paskirtų nuobaudų atlikimas, bausmės atlikimas paprastosiomis sąlygomis, aktyvus dalyvavimas įvairiuose pataisos namų renginiuose ir užsiėmimuose, vidurinio išsilavinimo bei dviejų kvalifikacijų įgijimas, ryšiai su šeima, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, ketinimas įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos yra reikšmingi, rodo teigiamas nuteistojo galimybes integruotis į visuomenę ir tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla ir koreguoti savo elgesį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
16. Nors skunde nurodma, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, be to, beveik pažodžiui atkartojo ankstesnių Komisijų išvadas, t. y. vertino nuteistojo prašymą tik formaliai, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų bei argumentų, priimdamas procesinį sprendimą, kuris netenkina nuteistojo ir jo gynėjo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atmesti nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Komisijos nutarimo „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S.“. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
17. Nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas iš esmės atlieka pakartotinį baudimą, kadangi sutapatina padarytos veikos pavojingumą bei sunkumą su asmens pavojingumu. Teismas nepagrįstai akcentuoja retrospektyvias aplinkybes, o toks požiūris savaime yra neteisingas. Praeities nuteistasis pakeisti negali, tačiau savo elgesiu paskutiniu metu parodo, kad jis yra pasiryžęs keisti savo asmenybę bei gyvenimą į teigiamą pusę. Sutiktina su nuteistojo gynėju, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau – prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau prognozės negali būti padaromos neatsižvelgus į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, tai, jog Komisija ir teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertino ir nusikalstamų veikų, už kurias G. S. buvo nuteistas, pavojingumą ir bausmių griežtumą, nereiškia, kad buvo pažeistas dvigubo baudžiamumo draudimas.
18. Nors skunde pateikiami teismų sprendimų pavyzdžiai, kai lygtinio paleidimo institutas buvo taikomas, pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-767-238/2013, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-784-508/2013 negali būti laikomi precedentais šioje byloje, kadangi skiriasi nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-767-238/2013 nurodyta, kad nors nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, tačiau jis anksčiau neteistas, atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pakartotinio nusikaltimo rizika laisvėje žema, bausmės atlikimo metu skatintas 17 kartų, mokosi, palaiko ryšius su tėvu ir broliu, vedęs, bendrauja su žmona, išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tinkamai ir nenukrypstamai koreguoja savo elgesį, ugdo bendravimo įgūdžius, pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, jog tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Taigi psichologinės tarnybos išvada nepateikia neigiamų duomenų apie nuteistąjį ir nepatvirtina, kad jis ateityje gali nusikalsti, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-784-508/2013 konstatuota, kad iš socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo pataisos namuose metu jis drausmine tvarka nei karto nebaustas, dvi nuobaudos jam buvo paskirtos (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje už nurodymų nevykdymą, šiuo metu jos negaliojančios, atlikdamas bausmę, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose du kartus skatintas, nėra duomenų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, nuteistasis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau dėl darbo vietų trūkumo neįdarbintas, nuteistasis yra nekonfliktiškas, mandagus, taktiškas, sugeba tikslingai koreguoti savo elgesį, jis dalyvauja projekte „Asmenų, paleistų iš įkalinimo įstaigų, socialinė bei profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrityje“, jis yra vienas iš aktyviausių šiuo metu dalyvaujančių projekte asmenų, stebima aukšta motyvacija įgyti naujų įgūdžių bei lavinti jau turimus, nuteistojo socialiniai ryšiai nenutrūkę, vedęs, turi vaiką, po paleidimo turės gyvenamąją vietą, darbą, remiantis OASys metodika nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys yra žema (7 balai), anksčiau neteistas, pažymima, jog dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos visi Komisijos nariai balsavo vienbalsiai, taip pat prokurorė neprieštaravo jo lygtiniam paleidimui).
19. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. S. atlieka bausmę jau virš 10 metų, jo bausmės pabaiga yra po apytiksliai 7 mėnesių, taigi G. S. atveju lygtinio paleidimo taikymas būtų tikslingas bei logiškas – po ilgo įkalinimo termino nuteistasis turi adaptuotis, resocializuotis ir tai padaryti būtų tikslinga kuo greičiau, tuo labiau, kad asmenims, kuriems taikomas lygtinis paleidimas, gali būti taikoma intensyvi priežiūra, taigi lygtinai paleistas asmuo gali būti lengviau prižiūrimas ir kontroliuojamas. Šių skundo teiginių aukštesnės instancijos teismas neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių G. S. pilnai neatitinka. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti G. S. lygtinio paleidimo. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
20. Nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas netinkamai vertino G. S. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti, nuteistas G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas penktą kartą, tačiau 2022 m. gruodžio 13 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta nepakitusi vidutinė G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė nuo pirmojo atlikto tyrimo 2015 m. balandžio 8 d., t. y. išliko nepakitusi nuo pat atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis G. S. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju G. S. bausmės atlikimo pabaiga yra 2023 m. rugpjūčio 27 d., tačiau 2022 m. vis tiek nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Be to, 2020 m. liepos 8 d. nuteistajam buvo atliktas ir smurto rizikos įvertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, kurio metu konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali didėti. Taip pat pastebėtina, kad ir socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pastaruoju metu nestebimas G. S. taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų identifikavimo, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas, todėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai mažinti svarbus yra tęstinis nuteistojo dalyvavimas rekomenduojamose socialinės reabilitacijos prevencinėse bei intervencinėse priemonėse, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. teigiami santykiai su žmona (šeimą sukūrė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu); turima nuolatinė gyvenamoji vieta; galimybė dirbti laisvėje. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria nustatytų keturių statinių ir net dešimties dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tiek būdamas laisvėje nuteistasis nedirbo, todėl šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta MB „B.“ direktoriaus D. B. pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims (duomenys neskelbtini) pareigoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis G. S. tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys nuostatų į darbinę veiklą, lėšų įgijimo ir tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli. G. S. neįvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. S. šiuo metu nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
22. Skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis jau nuo 2019 metų buvo ypač aktyvus ir savo iniciatyva dalyvavo iš viso ne mažiau kaip 20 užsiėmimų, už dalyvavimą daugelyje užsiėmimų jam buvo įteiktos padėkos. Iš tiesų, kaip akcentuoja nuteistojo gynėjas ir patvirtina nuteistojo asmens bylos medžiaga, G. S. bausmės atlikimo metu daro tam tikrą pažangą keisdamas savo asmenybę teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog G. S. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Kitoks“ (duomenų apie pasiektus rezultatus byloje nėra); 2020 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dalyvavo intervencinėje elgesio pataisos programoje, parinktoje įstaigos psichologo, tikslingai nukreiptą į problemų identifikavimą, sprendimą bei nusikalstamos rizikos ir pasekmių analizę; nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. liepos 22 d. dalyvavo ir baigė individualią intervencinę priemonę „Smurto prevencija“; 2021 m. spalio 14 d. vykdant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, integracijos į visuomenę programą, su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes; 2021 m. lapkričio 11 d. dalyvavo paskaitoje apie kriminalinę subkultūrą; laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gegužės19 d. atliko gerbūvio darbus. Sutiktina, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui kitų aplinkybių kontekste. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
23. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d., turėjo tam tikrų adaptacijos sunkumų, sistemingai pažeidinėjo režimo reikalavimus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas tik 2 kartus, tačiau net 45 kartus baustas drausmine tvarka, kas, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Pažymėtina, kad paskutinį kartą skatintas 2016 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose už dalyvavimą dvikovės varžybose skirtas 1 (vienas) papildomas pasimatymas per vienerius metus, o baustas – 2021 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu už draudžiamus daiktus (mobilaus ryšio telefonas) paskirta vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu už turto gadinimą uždrausta 1 mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje; 2019 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus nutarimu baustas už tai, kad grasino fiziniu susidorojimu kitam nuteistajam, perkeltas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Minėtų pažeidimų pobūdis, be kita ko, rodo tam tikrą nuteistojo polinkį į smurtinį elgesį. Taigi, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Nuteistojo gynėjas skunde teisingai nurodė, kad paskirtos nuobaudos atliktos, tačiau nuobaudų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams, kas neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią nuteistojo elgesio pažangą ir realias pastangas resocializuotis.
24. Skunde pažymima, jog nuteistojo atsisakymas 2019 metais dirbti valgykloje neturėtų nulemti nei Komisijos, nei teismo įsitikinimo, jog nuteistasis nenusipelnė probacijos, nes tai neteisinga ir visiškai nepagrįsta. Nuteistasis sutiktų dirbti pagal savo turimas specialybes ar sugebėjimus, tačiau tokio pobūdžio darbo jam pasiūlyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu iš esmės nedirbo, duomenų, kad kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimo įdarbinimo, nėra, nors 2017 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, o 2021 metais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos ir toliau išlieka problemine sritimi, turinčia poveikį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.
25. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis G. S. nedaro esminės pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo G. S. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo gynėjo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.