Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-354-941/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
2-354-941/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-03026-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Ieškovas
B. K.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-354-941/2017Proceso Nr. 2-24-3-03026-2016-1Procesinio sprendimo kategorija(S)1.3.6.3.2.4.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.5.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovei B. K., jos atstovui teisininkui Justui Vytautui Paulioniui, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovei Dovilei Lučinskienei, trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė B. K. 2016-12-19 pateiktu ir 2016-12-29 priimtu bei 2017-04-13 patikslintu ieškiniu atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybei prašo panaikinti jai Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-11-09 potvarkiu Nr. MP-40 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo B. K.“ skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažinti jos atleidimą iš Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorės pareigų pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimą Nr. T11-385 neteisėtu; į darbą negrąžinti ir pripažinti, kad ji atleista šalių susitarimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant po 1068,55 Eur per mėnesį nuo 2016-11-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 6411,30 Eur išeitinę išmoką. Nurodo, kad nuo 1985-02-15 ėjo Gargždų ugdymo centro, vėliau lopšelio darželio „Naminukas“ direktorės pareigas. Nuo 2008 m. buvo sukurta įstaigos internetinė svetainė. Ieškovė rūpinosi bei prižiūrėjo, kad svetainė atitiktų Lietuvos Respublikos nustatytus reikalavimus, neieškojo ir nesamdė atsakingo darbuotojo internetinės svetainės aptarnavimui, pati mokėsi ir internetinėje svetainėje be papildomo atlygio talpino vaikų tėvams bei visuomenei aktualią medžiagą, straipsnius, fotonuotraukų albumus ir kitą informaciją. Įstaigoje buvo nuo 3 iki 8 vaikų gaunančių savivaldybės socialinės paramos skyriaus paramą – nemokamus pietus. Ieškovė nuo 2009 m. iki 2016 m. buvo atsakinga už nemokamo maitinimo apskaitą. Įstaigoje 1993 m. buvo įkurtas globos padalinys. 1994 m. jau buvo dvi globotinių grupės, net iki 27 globotinių. 2015 m. įstaigoje buvo 7 globotiniai. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu globotiniai į įstaigą atvyksta neturėdami tinkamų rūbų, avalynės, dažnai sergantys, su elgesio ir emocijų sutrikimais. Jiems būtina skubi pagalba. Pagal turimas vaiko išmokos lėšas buvo parengtos tvarkos – aprašai. Ieškovė be papildomo priedo prie darbo užmokesčio rūpinosi rėmėjais. Kaip teisėta atstovė dalyvaudavo globotinių mokyklose susirinkimuose, šventėse ir renginiuose, atstovaudavo juos teismuose dėl globėjų parinkimo, gydymo institucijose, krikštijo vaikus, dalyvaudavo jų pirmosios Komunijos apeigose, svečiuodavosi gimtadieniuose, dalyvaudavo tarybos posėdžiuose, kuriuose būdavo aptariami vaikų klausimai. Ieškovė globotiniais rūpinosi kaip savo vaikais, negailėdama asmeninio laiko ir neatsižvelgdama į asmeninius poreikius. Atsižvelgdama į darbų mastą ir krūvį, ieškovė 2010-12-27 įsakymu Nr. V-73 sau pasiskyrė 700 Lt priedą prie darbo užmokesčio, 2011-10-28 įsakymu Nr. V-44 sau pasiskyrė 1000 Lt priedą prie darbo užmokesčio; 2015-04-30 įsakymu Nr. P-40 sau pasiskyrė 6,0 koeficiento – 213 Eur priedą prie tarnybinio atlyginimo nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31, 2016-01-11 įsakymu Nr. V-03 sau pasiskyrė 5 bazinių mėnesinių algų dydžio darbo užmokesčio priedą nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31. Sužinojusi, kad Švietimo skyriaus vedėjas 2016-03-29 parengė raštą merui apie 2016-01-11 įsakymu neteisėtai sau pasiskirtą priedą prie darbo užmokesčio, ir, norėdama ištaisyti klaidą, tą pačią dieną parengė įsakymą Nr. V-24 pripažinti 2016-01-11 įsakymą netekusiu galios, pavesdama įstaigos buhalterei išskaičiuoti jai iš darbo užmokesčio 266,25 Eur kaip grąžinamą priedą prie tarnybinio atlyginimo už 2016 m. sausio, vasario mėnesius. Taip pat 2016-04-14 parengė įsakymą Nr. P-31 pripažinti netekusiu galios 2015-04-30 įsakymą Nr. P-40, pavesdama įstaigos buhalterei nuo 2016-04-01 išskaičiuoti iš darbo užmokesčio po 400 Eur iki bus grąžintas 1828,49 Eur priedas. Ieškovė grąžino visas sau išmokėtas lėšas. Šį faktą patvirtina 2016-10-10 Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir Audito tarnybos atlikto patikrinimo ataskaita. Ieškovė sutiko su padarytais pažeidimais ir gailėjosi. Nepaisant ieškovės pastangų ištaisyti padarytą klaidą bei grąžinus visus sau išmokėtus pinigus, Klaipėdos rajono savivaldybės meras parengė potvarkį, kuriuo ieškovei skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė atleista iš darbo nuo 2016-11-25 pagal LR CK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovė visada dirbo dorai ir sąžiningai, laikėsi darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdė teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, dirbdavo ir ne darbo laiku, negailėdama nei jėgų, nei savo asmeninio laiko. Darbo tvarkai nusižengė tik formaliai, dėl pažeidimų gailėjosi, priedas prie darbo užmokesčio buvo mokamas už papildomą darbą. Nepadarė tokio nusižengimo, kuriuo šiukščiai pažeidžiama darbo tvarka, todėl jai nepagrįstai buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovė, išdirbusi darbovietėje daugiau nei 31 metus ir staiga netekusi darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, nes neteko pagrindinių savo pajamų, o dėl savo amžiaus susirasti kitą darbovietę sudėtinga, patyrė stresą, jai prasidėjo depresija ir nemiga. Dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur (b.l. 2-11, 82).

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko.

Ieškovė B. K. papildomai paaiškino, kad žinojo tarnybinių atlyginimų nustatymo tvarką, kiekvienais metais gaudavo potvarkius dėl atlyginimo koeficientų. Ji gaudavo priedą tik už specialiųjų poreikių vaikus. Žino, kad Lapių direktorei buvo mokamas priedas už globos skyrių. Ne kartą žodžiu prašė Švietimo skyriaus vedėjo pakelti atlyginimą už papildomus darbus - internetinės svetainės tvarkymą bei globos padalinį, tačiau nebuvo išgirsta. 2015 m. ir 2016 m. pasirašė įsakymus, kuriais pasiskyrė sau priedus už šiuos darbus. 2016 m. buvo atrastas 2016 m. įsakymas, už tai paskirtas papeikimas. Šios drausminės nuobaudos neskundė. Aiškinantis dėl šio pažeidimo, neatskleidė, nutylėjo apie anksčiau pasiskirtus priedus, nes bijojo prisipažinti. Po to buvo atliktas auditas, nustatyta, kad ji priedus pasiskyrė 2009 m., 2010 m. ir 2015 m. Raštu prašydama mero padidinti atlyginimą neinformavo apie sau pasiskirtą priedą. Pasiskyrus 6,0 koeficiento priedą, atlyginimas padidėjo 100 Eur per mėnesį. Turi II kategoriją, šią kategoriją turintis vadovas uždirba apie 980 Eur, pridėjus 6,0 koeficientą – 1080 Eur. Grąžino 2015 m. ir 2016 m. išsimokėtus pinigus, negrąžino 2009 m. ir 2010 m. skirtų priedų, nes buvo atleista. Padarė daug gerų darbų įstaigai, todėl jai turėtų būti atleista. Pripažįsta, kad pasiskirdama sau priedus prie atlyginimo padarė šiurkščius pažeidimus. Tačiau mano, kad jie įvertinti per griežtai, neatsižvelgiant į jos nuopelnus ir gerus darbus įstaigai.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad B. K. drausminė nuobauda paskirta ir iš darbo ji atleista teisėtai. Ieškovė, eidama Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktorės pareigas, pagal pareigybės aprašymą būdama įpareigota rūpintis įstaigos materialiniais ir finansiniais ištekliais, disponuodama įstaigos lėšomis, ir būdama įpareigota užtikrinti tikslingą biudžetinių ir kitų lėšų bei turto panaudojimą bei privalėdama rūpintis, kad būtų laikomasi finansų kontrolės taisyklių bei užtikrinti, kad būtų laikomasi LR įstatymų, norminių teisės aktų, Švietimo ir mokslo ministro, Savivaldybės administratoriaus ir Švietimo skyriaus vedėjo įsakymų, Savivaldybės tarybos sprendimų, pasinaudojo savo pareigomis siekdama gauti neteisėtų pajamų sau. Pasirašė 2015-04-30 įsakymą Nr. P-40 dėl 6,0 koeficiento prie tarnybinio atlyginimo priskaičiavimo, savivaldybės biudžetui padarė po 213 Eur kas mėnesį, iš viso 1917 Eur žalą. Tokiu būdu savo veiksmais padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą LR DK 235 str. 2 d. 4 p. Įstaigoje 2015 m. pradžioje buvo atliekamas auditas. Audito metu nuo 2015-01-01 iki 2015-02-28 buvo tikrinamas darbo užmokestis, pažeidimų nebuvo nustatyta. 2015-04-13 pateikus audito išvadą, direktorė 2015-04-30 pasirašė įsakymą, kuriuo padidino sau koeficientą, ir nustatė, kad šis įsakymas galioja atgaline data nuo 2015-04-01. Tai rodo, kad veiksmai tyčiniai, sąmoningai įvertinus, kad po audito įstaiga kurį laiką nebus tikrinama ir pažeidimai nebus užfiksuoti. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-11-09 potvarkiu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu B. K. atleista iš Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorės pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Šis pažeidimas bei 2010 m., paskiriant sau vienkartinę 700 Lt išmoką, ir 2011 m., paskiriant sau vienkartinę 1000 Lt išmoką, pažeidimai nustatyti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-04-28 sprendimu paskyrus bei atlikus įstaigos auditą. Savivaldybėje 2016-10-12 gauta Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016-10-10 patikrinimo ataskaita. Prieš paskiriant auditą ieškovei Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-04-18 potvarkiu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – už tai, kad B. K. savo 2016-01-11 įsakymu leido sau skaičiuoti 5 bazinių mėnesinių algų dydžio darbo užmokesčio priedą nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31. Šios drausminės nuobaudos skyrimo metu nebuvo žinomi faktai dėl 2010-2015 m. padarytų pažeidimų. Aiškinantis šį pažeidimą, ieškovė tikino, kad tai buvo vienkartinis atvejis. Ieškovei, atsižvelgiant į 2015-10-13 Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ raštą, Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2015-10-16 potvarkiu Nr. MP-64 už papildomų darbų vykdymą (globotinių atstovavimą įvairiose institucijose, dalyvavimą renginiuose, posėdžiuose ir darbo grupėse, bendradarbiavimą su šeima siekiant grąžinti vaiką į šeimą) skirta 10 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka nuo 2015-10-15 iki 2015-12-31. Ieškovei, atsižvelgiant į 2016-01-05 Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ raštą, Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-01-08 potvarkiu Nr. MP-3 skirta analogiško dydžio priemoka už tuos pačius papildomus darbus nuo 2016-01-07 iki 2016-12-31. Ieškovė savavališkai, nesilaikydama įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ne tik įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į darbdavį dėl priedų ir priemokų skyrimo, savo įsakymais skyrė sau priedus, veikė ne įstaigos interesais, o išimtinai savo asmeniniais interesais, siekdama materialinės naudos sau. Ieškovė neteisėtai išmokėjo sau 2409,35 Eur. Nuo neteisėtai priskaičiuotos sumos sumokėta 746,42 Eur socialinio draudimo įmokų. Ieškovė negrąžino 2010 m. ir 2011 m. metais sau išmokėtų piniginių išmokų 492,35 Eur (700 Lt ir 1000 Lt), neatlygino darbdavio sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Taip pat padaryta neturtinė žala. Todėl kritiškai vertintinas ieškovės gailestis dėl padaryto pažeidimo. Ieškovės argumentai, kad jos padarytas darbo drausmės pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių ir kad dėl jos veiksmų darbdavys nepatyrė žalos, nepagrįsti. Be to, kad darbo drausmės pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Darbdavys dėl sistemingų audito metu nustatytų pažeidimų pagrįstai tiesiog prarado pasitikėjimą darbuotoju. Klaipėdos rajono savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, drausminė nuobauda ieškovei paskirta ir ji iš darbo atleista teisėtai, todėl pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir priteisti ieškovės prašomas išmokas ir žalą nėra pagrindo. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 18-25).

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutinka atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais. Trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė B. K. nuo 1985-02-15 buvo paskirta eiti Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ (nuo 2016-09-12 Gargždų lopšelis-darželis „Naminukas“) direktorės pareigas.

Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktorei B. K. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T11-1 ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2015-09-01 potvarkiu Nr. MP-30 nustatytas 28,7 tarnybinio atlyginimo koeficientas ir 1,4 koeficientas už darbą su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2015-12-31 potvarkiu Nr. MP-75 nustatytas 28,95 tarnybinio atlyginimo koeficientas ir 1,45 koeficientas už darbą su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais (b.l. 30-31, 32-33, 34-35); Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2015-10-16 potvarkiu Nr. MP-64 ir 2016-01-08 potvarkiu Nr. MP-3 už papildomų darbų vykdymą (globotinių atstovavimą teisme, VSDFV, migracijos tarnyboje, notaro institucijoje; dalyvavimą Vaiko teisių apsaugos skyriaus organizuojamuose posėdžiuose ir darbo grupėse, labdaros akcijose, bendradarbiavimą su šeima siekiant grąžinti vaikus į biologinę šeimą ir kt.) skirtos 10 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priemokos atitinkamai nuo 2015-10-15 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-07 iki 2016-12-31 (b.l. 36, 37).

B. K., būdama Klaipėdos rajono švietimo įstaigos direktore bei šios įstaigos išlaikymui skirtų lėšų (asignavimų) valdytoja (pareigybės aprašymo 5.17 p., b.l. 68-69), kuriai atlyginimą ir priemoką už papildomą darbą nustatė Savivaldybės Meras, prieš tai Savivaldybės taryba, savo įsakymais pasiskyrė sau ir mokėjo:

2010-12-27 įsakymu Nr. V-73 vienkartinę 700 Lt išmoką - priedą prie darbo užmokesčio už internetinės svetainės užpildymą duomenimis, už globotinių teisių atstovavimą įvairiose institucijose bei ugdymo įstaigose, už rūpinimąsi globotinių avalyne, apranga ir kita (b.l. 92);

2011-10-28 įsakymu Nr. V-44 vienkartinę 1000 Lt išmoką - priedą prie darbo užmokesčio už dokumentų rengimą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl leidimo verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, globos padalinio ugdytinių atstovavimą (b.l. 93);

2015-04-30 įsakymu Nr. P-40 papildomą koeficientą 6,0 prie tarnybinio atlyginimo nuo 2015-04-01 už papildomai atliekamą darbą: globotinių atstovavimą, nemokamo maitinimo apskaitą, internetinės svetainės priežiūrą ir atnaujinimą (b.l. 94);

2016-01-11 įsakymu Nr. V-03 papildomą koeficientą 5,0 prie tarnybinio atlyginimo nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 už papildomus darbus: nemokamo maitinimo apskaitą, ugdomosios veiklos, gerosios patirties, viešųjų pirkimų ir kitų duomenų patalpinimą internetinėje svetainėje (b.l. 96).

Be to B. K. 2012-09-27, 2012-11-06, 2014-01-06, 2015-07-01, 2015-11-24, 2015-12-15 įsakymais, nederindama su darbdaviu, skyrėsi sau pavadavimus ir darbo užmokestį už juos (b.l. 97-102).

Pirmiausiai išsiaiškinta dėl 2016-01-11 įsakymu pasiskirto priedo.

Švietimo skyriaus vedėjas 2016-03-29 raštu Nr. 14-80 kreipėsi į merą, informuodamas apie B. K. 2016-01-11 įsakymu neteisėtai sau pasiskirtą priedą prie darbo užmokesčio. Tą pačią dieną B. K. įsakymu pripažino šį įsakymą netekusiu galios ir įpareigojo buhalterę išskaičiuoti pagal jį išmokėtą sumą.

B. K. 2016-04-14 įsakymu Nr. V-24 pripažino 2015-04-29 įsakymą Nr. P-40 netekusiu galios ir įpareigojo buhalterę nuo 2016-04-01 iš jos darbo užmokesčio išskaičuoti po po 400 Eur kiekvieną mėnesį iki bus grąžintas 1828,49 Eur priedas (b.l. 95).

Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-04-18 potvarkiu Nr. MP-17 B. K. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai, kad ji pažeidė Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-08 įsakymu Nr. AP-52, 5.21 p. reikalavimus, pasirašydama 2016-01-11 įsakymą Nr. V-03 (b.l. 44). Tiriant šį darbo drausmės pažeidimą, B. K. pripažino padariusi pažeidimą, nurodė, kad tai buvo vienkartinis pažeidimas (b.l. 63-65, 70 vokas su CD - komisijos posėdžio garso įrašu).

Išaiškinus pažeidimą ir paskyrus drausminę nuobaudą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-04-28 sprendimu Nr. T11-142, Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pavesta atlikti veiklos plane nenumatytą Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ veiklos (darbo užmokesčio) auditą nuo 2005 m. (b.l. 38).

Atlikus auditą, Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2016-10-12 pateiktoje 2016-10-10 patikrinimo ataskaitoje Nr. Ko5-13 pateiktos išvados, kad B. K. 2010-12-27 įsakymu, 2011-10-28 įsakymu, 2015-04-30 įsakymu, 2016-01-11 įsakymu (už tai Mero 2016-04-18 potvarkiu paskirta nuobauda papeikimas) savo pačios įsakymais pasiskyrė sau vienkartines išmokas bei pasididino atlyginimą, pasirašydama šiuos įsakymus pažeidė Klaipėdos r. Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-08 įsakymu Nr. AP-52, 5.21 p. reikalavimus. Savivaldybės biudžetui galimai padaryta 3155,77 Eur žala. Iki patikrinimo ataskaitos pasirašymo dienos B. K. savo pačios 2016-04-14 įsakymu Nr. P-31 grąžino – 1828,49 Eur, t.y. faktiškai pagal atlyginimų žiniaraščius priskaičiuotą sumą. Ši suma mažesnė negu apskaičiuota suma, nes direktorė per laikotarpį, kai buvo paskirtas priedas, sirgo, nepridėti 2010 ir 2011 m. išmokėti vienkartiniai priedai ir neįvertintos darbdavio įmokos Sodrai. B. K. pažeidė LR Vietos savivaldos įstatymo16 str. 3 d. 1 p., vėliau pasikeitus redakcijai 16 str. 2 d. 21 p., LR Vyriausybės nutarimo „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ nuostatų 4 d. (b.l. 39-43).

Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-11-09 potvarkiu Nr. MP-40 B. K. paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - už tai, kad ji pasinaudojo savo pareigomis siekdama gauti neteisėtų pajamų sau, savavaliavo pasirašydama 2015-04-30 įsakymą Nr. P-40 dėl 6,0 koeficiento prie savo tarnybinio atlyginimo priskaičiavimo, kas mėnesį nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31 savivaldybės biudžetui padarė po 213 Eur žalą, tokiais veiksmais pažeidė pareigybės aprašymo reikalavimus rūpintis Ugdymo centro materialiniais ir finansiniais ištekliais, užtikrinti tikslingą biudžetinių ir kitų gautų lėšų ir turto panaudojimą, rūpintis, kad būtų laikomasi finansų kontrolės taisyklių (b.l. 28). Tiriant šį pažeidimą, B. K. pripažino padariusi pažeidimą, paaiškino, kad buvo praradusi saugos jausmą, tiriant anksčiau nustatytą pažeidimą apie kitus pažeidimus nieko nesakė, nes bijojo (b.l. 45-47, 71 vokas su CD - komisijos posėdžio garso įrašu, 73-74, 75-77).

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu Nr. T11-385 B. K. atleista iš Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorės pareigų 2016-11-25 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) (b.l. 29).

Savivaldybės mokymo ir auklėjimo (švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (LR Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p.). Įstaigų ir organizacijų vadovų tarnybinius atlyginimus (koeficientais), priedus prie tarnybinių atlyginimų ir skatinimo sąlygas turi nustatyti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (LR Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo 4 p. (galiojusio iki 2017-05-23)). Funkcijas, susijusias su visų viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų darbo santykiais, LR DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina meras arba mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys (LR Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p.).

Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (LR DK 35 str., 228 str.). Įstaigos vadovui keliami aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui. Vadovas turi veikti išimtinai įstaigos interesais, sąžiningai, atsakingai, atidžiai ir kvalifikuotai, būti lojalus darbdaviui.

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (LR DK 235 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus, kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokią, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (LR DK 238 str.). Ar konkretus pažeidimas kvalifikuotinas šiurkščiu, sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-109/2005, Nr. 3K-3-635/2005, Nr. 3K-3-59/2006, Nr. 3K-3-139/2010, Nr. 3K-3-117/2012, Nr. 3K-3-107/2013).

Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, būdama savivaldybės švietimo įstaigos direktore, įstaigai skirtų lėšų tvarkytoja, sistemingai pati sau skyrėsi ir mokėjo priedus prie tarnybinio atlyginimo, sąmoningai ir gudriai pažeisdama imperatyvias atlyginimų nustatymo ir mokėjimo tvarką reglamentuojančias teisės normas. Paprastai darbuotojas objektyviai negali pats pasididinti sau atlyginimo. Šiuo atveju ieškovė tokią galimybę turėjo tik dėl to, kad buvo įstaigos direktorė ir asignavimų valdytoja. Tokiu būdu ieškovė, pasinaudodama pareigomis bei savivaliaudama, gavo neteisėtų pajamų sau (LR DK 235 str. 2 d. 4 p).

Ieškovės atstovo argumentai, kad tai yra teisėtos pajamos už papildomai dirbtą darbą, tik gautos pažeidžiant nustatytą formalią tvarką, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovė pagal pareigas privalėjo užtikrinti tinkamą įstaigos veiklą ir nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad dirbo daugiau ir papildomai, nei jai priklausė pagal pareigybės aprašymą. Be to, iš neteisės negali atsirasti teisė. Visi darbuotojai nori (t.y. turi interesą) gauti didesnį atlyginimą, tačiau darbdavys neprivalo didinti atlyginimo pagal darbuotojo norą. Darbdaviui ir darbuotojui nesutariant, kyla konfliktas dėl intereso (o ne dėl teisės), kuris nenagrinėtinas teisme.

Išaiškinus ir tiriant pažeidimą dėl 2016-01-11 įsakymo, kuris kvalifikuotas šiurkščiu ir už kurį paskirta nuobauda – papeikimas, ieškovė nuslėpė anksčiau padarytus analogiškus 2010 m. ir 2011 m. vienkartinius bei 2015 m. 9 mėnesius tunkantį pažeidimą. Anksčiau padaryti pažeidimai išaiškinti 2016-10-12 - atlikus auditą ir gavus patikrinimo ataskaitą. Už 2010 m. ir 2011 m. padarytus pažeidimus drausminės nuobaudos neskirtos.

Ieškovė pasirašydama 2015-04-30 įsakymą dėl 6,0 koeficiento prie savo tarnybinio atlyginimo priskaičiavimo kas mėnesį nuo 2015-04-01 pasinaudojo savo pareigomis siekdama gauti neteisėtų pajamų sau, savavaliavo, dėl to buvo padaryta turtinė žala savivaldybės biudžetui, taip pat labai tikėtina neturtinė žala rajono savivaldos institucijoms bei švietimo sistemai. Įsakymas buvo pasirašytas po įstaigoje atlikto patikrinimo, nustatant atgalinę jo galiojimo datą. Tai rodo, kad pažeidimas padarytas tyčia, sąmoningai, gerai apgalvojus, kad nebūtų užfiksuotas. Ieškovė 2015-10-13 ir 2016-01-05 raštais kreipdamasi į Merą bei Merui 2015-10-16 ir 2016-01-08 potvarkiais paskyrus priemokas prie tarnybinio atlyginimo už papildomus darbus, neatskleidė, kad pati jau yra pasiskyrusi ir mokasi sau priemokas. Priemokų mokėti nenustojo ir savo įsakymo galiojimo nesustabdė. Priešingai, po 2016-01-08 mero potvarkio dėl priedo prie atlyginimo 2016-01-11 įsakymu pasiskyrė dar papildomą koeficientą 5,0 prie tarnybinio atlyginimo nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31. Tik išaiškinus šį pažeidimą (už kurį vėliau Mero 2016-04-18 potvarkiu paskirtas papeikimas), 2016-04-14 priėmė įsakymą dėl 2015-04-30 įsakymo galiojimo sustabdymo ir neteisėtai sau išsimokėtų lėšų išskaitymo iš atlyginimo. Tačiau tą pačią 2016-04-14 dieną komisiją, tiriančią jos tarnybinę veiklą, patikino, kad tai buvo vienintelis atvejis ir apie 2015 m. padarytą trunkantį pažeidimą neinformavo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, natūralu, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju.

Pažeidimas, atsižvelgiant į jo padarymo bei išaiškinimo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes, ieškovės elgesį prieš šį ir po šio pažeidimo padarymo, pagrįstai kvalifikuotas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2016-11-09 potvarkiu paskiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu atleidžiant B. K. iš Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ direktorės pareigų 2016-11-25 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., drausminės nuobaudos skyrimo tvarka ir procedūros nepažeistos.

Ieškovė pripažįsta padariusi darbo drausmės pažeidimus ir jų padarymo fakto neginčija. Teikdama paaiškinimus teismo posėdyje pripažino, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus. Mano, kad už tai, kad ji per išdirbtus 31 metus padarė daug gero įstaigai, turėjo būti jos pasigailėta ir paskirta švelnesnė nuobauda.

Tai, kad ieškovė daug metų išdirbo įstaigoje ir ieškovės subjektyvus savęs bei savo nuopelnų vertinimas, jos padaryto darbo drausmės pažeidimo nešvelnina ir nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu. Tai, kad ieškovė išaiškinus 2016 m. pažeidimą ėmėsi priemonių 2015 m. padarytu pažeidimu, kuris buvo išaiškintas vėliau atlikus auditą, padarytai žalai sumažinti, taip pat jos padaryto darbo drausmės pažeidimo nešvelnina ir nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą neteisėtu.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo atmestinas. Taip pat atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieškovės nurodyta patirta neturtinė žala yra jos pačios neteisėtų veiksmų – darbo drausmės pažeidimų rezultatas.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Rimkienė