Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) įgaliotiems atstovams J. O., R. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini), 12.20 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini), atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad minėtame statybos objekte gerbūvio sutvarkymo darbus atlieka UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)). Patikrinimo metu objekte plytelių klojimo darbus atliko E. V.. Nustatyta, kad bendrovės direktorius L. V. susitarė su E. V. dėl pagalbinio darbininko darbo minėtame statybos objekte, darbo laiko, darbo užmokesčio (642 Eur/mėn), tačiau mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. L. V., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, leidęs E. V. dirbti nelegalų darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

L. V., apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pažeidimo esmę kaip ir supranta, bet kaip ir nelabai. Supranta, už ką buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, sutinka, kad E. V. buvo objekte, bet jis nedirbo, jis buvo objekte su tikslu apsižiūrėti. Jis atvažiavo pasižiūrėti, ar jį tenkins darbo sąlygos, jie susitarė, penktadienį buvo susitikę (duomenys neskelbtini), nepamena, kur konkrečiai. E. V. ketino pas jį dirbti, jo tikslas buvo atvažiuoti pažiūrėti darbo sąlygų. Jie aptarė darbo užmokestį, kad jis (L. V.) gali mokėti 640 eurų per mėnesį, E. V. su juo iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į objektą, jie pažiūrėjo objektą ir tada jis išvažiavo į parduotuvę. E. V. tiesiog pabuvo objekte, ką jis tuo metu veikė, negali pasakyti. Kaip ir kalbėjosi su juo, bet nelabai žino, ką E. V. nurodė. Jie kalbėjo, kad E. V. ten kažką išvarinėjo. Nežino, kaip E. V. gali atvažiuoti pirmą dieną ir nurodyti, kad klijavo plyteles. Daugiau neturi ką paaiškinti.

VMI Vyriausiojo specialisto 2021 m. birželio 10 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VMI-ANR_P-294-2021 užfiksuotos esminės L. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1)

VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuota, kad VMI pareigūnai patikrino UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius L. V.. Statybos objekte – prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 12.20 val., atliktas bendrovės operatyvus patikrinimas. Jo metu statybos objekte plytelių klojimo darbus atliko 3 darbuotojai – A. G., I. S. ir E. V., kuris (duomenys neskelbtini) duomenimis Bendrovėje nebuvo įdarbintas. Dėl darbo bendrovėje E. V. pateikė paaiškinimą. Pateiktame paaiškinime nurodė, kad minėtame statybos objekte dirba pirmą dieną, nuo 9 val. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi L. V.. Buvo susitarta dėl pagalbinio plytelių klojėjo darbo statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), už darbą bus mokamas minimalus darbo užmokestis. E. V. nurodė, kad darbo sutarties neturi, yra parašęs tik prašymą priimti į darbą. Patikrinimo metu 2021 m. gegužės 28 d. el. paštu bendrovė pateikė E. V. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl priėmimo į darbą nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta direktoriaus L. V. ir E. V. parašais. Sutartyje nurodyta, kad E. V. įdarbinamas pagalbiniu darbininku, darbo laikas 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę, atlyginimas (duomenys neskelbtini), sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) Direktorius L. V. el. paštu pateiktame 2021 m. gegužės 26 d. paaiškinime nurodė, kad E. V. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Jis dokumentus dėl įdarbinimo buhalterei R. S. perdavė (duomenys neskelbtini) ryte, nes savaitgalį buhalterė buvo išvykusi, penktadienį jis nespėjo. Dėl šių aplinkybių buhalterė pranešimą apie įdarbinimą pateikė (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini), 13.45 val. pateikė elektroniniu parašu pasirašytą 1-SD pranešimą apie E. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad darbus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bendrovė atliko pagal (duomenys neskelbtini) statybos subrangos sutartį, sudarytą tarp bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė įsipareigojo atlikti gerbūvio sutvarkymo darbus. Nustatyta, kad bendrovės direktorius L. V., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki E. V. darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. L. V., leidęs E. V. (duomenys neskelbtini) dirbti nelegalų darbą, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą (b. l. 4-5).

VMI faktų fiksavimo pažymoje Nr. (21.222)FR1050-213 užfiksuota, kad, patikrinus UAB (duomenys neskelbtini), statybos objekte (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 12.20 val. atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad prie namo plytelių klojimo darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti A. G., I. S. ir bendrovėje neįdarbintas E. V., kuris dėl darbo bendrovėje pateikė paaiškinimą. Kiti objekte dirbę darbuotojai teikti paaiškinimų raštu nesutiko (b. l. 7).

L. V. 2021 m. gegužės 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad E. V. pateikė rašytinį prašymą (duomenys neskelbtini) įdarbinimui jo vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi jo vadovaujama įmonė samdo buhalterę R. S., o pats šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir grįžta vėlai į (duomenys neskelbtini), dėl pagal žmogiškas aplinkybes dokumentus perdavė tik (duomenys neskelbtini) ryte, nes buhalterė savaitgalį buvo išvykusi. Dėl šių aplinkybių jo buhalterė pranešimą apie įdarbinimą pateikė tik (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

(duomenys neskelbtini) darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, darbuotojas E. V. yra priimamas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte dėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo E. V. įdarbinimo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021 m. gegužės 28 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo E. V. valstybino socialinio draudimo pradžią. Duomenys pateikti 13.45 val. ir programiniu būdu įrašyti Registre 13.46 val. Prie rašto pridėtas Pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią patvirtintas elektroninio dokumento nuorašas (b. l. 16-17).

Liudytoja VMI vyr. specialistė O. T., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad jie turėjo teritorinį pavedimą, buvo užduotis patikrinti šalia esantį statybos objektą (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai negali pasakyti. Važiuojant į priekį, jie pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g., prie gyvenamojo namo dirbo 3 vyrukai, klojo plyteles. Kol nuvažiavo patikrinti savo kontroliuojamo objekto, grįžtant matė, kad vienas dar dirba ir nusprendė patikrinti. Prisistačius, tie trys vyrukai pateikė savo duomenis ir jie patikrino juos Sodroje. Du buvo įdarbinti, o vienas, E. V., Sodros duomenimis buvo neįdarbinta. Pareigūnė Ž. P. pradėjo imti iš to asmens paaiškinimus, kiek ji girdėjo, asmuo prieš tai šnekėjo, kad dirbo pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su direktoriumi V. ir kad dėl darbo yra rašęs prašymą. Ji su kolega M. Š. bandė kitus du vyrukus pakalbinti, bet jie nelabai norėjo bendradarbiauti, paaiškinimų nepateikė. Net nepasirašė faktų fiksavimo pažymos. Ji pažymą patvirtino. Jeigu įmonės darbuotojai nepasirašo, kad perskaitė ir susipažino su dokumentu, jie tai pažymi ir uždeda savo parašus. Paaiškinimą asmuo rašo pats savo ranka, turi nurodyti, kad paaiškinimą parašė pats ir uždėti parašą. Važiuojant į priekį jie matė, kad dirbo trys asmenys. Jiems sugrįžus, kažkur 1,5 valandos laikotarpyje, asmenys dar dirbo. Ji gali patvirtinti, kad E. V. plyteles dėjo ir kai jie važiavo į priekį, ir atgal, šalia gyvenamojo namo, kieme. Ji tikrai negali pasakyti, kad jis rankose laikė plyteles, bet jie visi buvo pasilenkę šalia plytelių, ar ten siūles pildė, ar ką darė, ji negali pasakyti, nėra to dariusi, bet darbai buvo atliekami, buvo su darbo drabužiai. Kad su plytelėmis buvo atliekami veiksmai, ji negali pasakyti. Ji negali nurodyti, kokia buvo plytelių būsena, ar viskas buvo sudėta, ar dalies trūko. Ji bijo sumeluoti, jos akyse stovi, kad viskas iki galo nebuvo padaryta, bet tiksliai pasakyti negali, nes nemažai laiko praėjo ir jie važiuoja į nemažai statybų objektų.

Liudytojas VMI vyr. specialistas M. Š., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad jų darbo principas yra toks, kad jie atvažiuoja, mato dirbančius žmones, prieina prie jų ir žiūri, ar jie legaliai ar nelegaliai dirba darbą. Į tą objektą jie buvo atvažiavę, pamatė ten dirbančius žmones, kurie iš pažiūros klojo trinkeles, bet šalimais pagal konkrečią užduotį turėjo patikrinti kitą objektą, po kurio grįžo į šitą, kur tie patys trys vyrai dirbo, tada jie prisistatė, parodė pažymėjimus ir paprašė, kad jie paaiškintų, kokiu pagrindu dirba. Paaiškėjo, kad du asmenys įdarbinti, o vienas ne, iš jo paėmė paaiškinimą, atlikus tyrimą kolegė nustatė, kad tas asmuo dirba nelegaliai. Jeigu gerai prisimena, kai yra sudėtis plytelės, būna užtaisomi tarpai ir šepečiu nušluojama, tai buvo atliekami šie darbai. Visi trys asmenys darė tą veiksmą. Jis mano, kad tai darė ir E. V., o kiti du pjaustė plyteles ir jas klojo. Jis gali patvirtinti, kad E. V. dirbo darbus. Jis užtaisinėjo plytelių tarpą, pabertas žvyras, kurį reikėjo taip sušluoti, kad ant plytelių neliktų, o viskas būtų tarpuose. Jis ten buvo ir prieš tai, kai jie atvažiavo, ir po to, kai jie atvažiavo. Jų darbo principas yra jeigu valgo pašaliniai asmenys, rūko, tai jie žiūri tik tuos asmenis, kur akivaizdžiai matosi, kad asmuo atlieka statybos darbus. Principas toks – jie užduoda klausimus, žmonės atsakinėja, bet jie uždavinėja tuos klausimus, kurie yra susiję su jų atliekamu darbu, jeigu mato, kad tai yra nelegalus darbas, apie tai ir užduoda klausimus, susijusius su tuo darbu. Spaudimo nedaro, žmogus paaiškinimą rašo pats. Šiuo atveju kiti du asmenys pasinaudojo teise atsisakyti teikti paaiškinimus, tai tikrai nebuvo jokio spaudimo.

Liudytojas E. V., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad jis dirba statybose, įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), nuo tos dienos, kai įvyko tas įvykis – (duomenys neskelbtini). Jie su direktoriumi susitiko (duomenys neskelbtini), yra pažįstami, teko anksčiau dirbti kartu, žino, kad jis yra L. V.. L. V. jam pasiūlė darbą, jie bendrauja, susiskambina. Negali pasakyti, kada pasirašė patį priėmimą, tai buvo seniai. Sutartyje nurodyta darbo pradžia (duomenys neskelbtini), nes tada jis dar turėjo savų reikalų. Jie bendrai kalbėjo, direktorius turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), tai jis pasisiūlė kartu važiuoti, nes norėjo pamatyti, kas per darbas, niekad nebuvo dirbęs tokio darbo, sakė, kad apsižiūrės ir viskas. Jis nebuvo surašęs prašymo dėl priėmimo į darbą, jie atvažiavo, pasirašė, bet L. V. išvažiavo, jie nebaigė pokalbio ir tiesiog teko laukti, kada grįš. L. V. sakė „palauk manęs lauke“, jis laukė ir priėjo prie tų, kurie dirbo, tada atvažiavo inspekcija. Negali pasakyti, kada tiksliai pasirašė prašymą, praėjo daug laiko. Gali būti, kad yra prašymas priimti į darbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis nedirbo. Prieš posėdį su direktoriumi nekalbėjo, jie yra iš (duomenys neskelbtini), o jis iš (duomenys neskelbtini). Paaiškinimą jis surašė savo ranka, bet ta moteris jam aiškino, ką rašyti, jis nežinojo, ką rašyti, surašė tą, ką jam sakė. Neneigia, kad paaiškinimas surašytas jo ranka.

Teismo posėdyje buvo pagarsintas liudytojo E. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad statybų objekte (duomenys neskelbtini) atlieka pagalbinius darbus, plytelių klojimą. Šitame objekte dirba pirmą dieną nuo 9, dėl darbo tarėsi su L. V.. Kad dirbo trinkelių klojime, pasibandymui, darbo užmokestis sutartas minimalus. Darbo sutarties šiuo metu neturi, yra parašęs prašymą priimti į darbovietę. Darbo įrankius suteikė firma. Paaiškinimą parašė pats (b. l. 8).

Pagarsinus minėtą paaiškinimą, E. V. nurodė, kad rašė tą, kas jam buvo sakyta. Ką pats rašė, teisinga, bet viską tą sudėlioti jam pasakė. Paaiškinime gerai, viskas buvo kaip parašyta, bet kol nebuvo sutarties, jis nedirbo, negalėjo dirbti. Kai jam aiškino, kad reikia turėti darbo sutartį su savimi, tą dieną jis stovėjo ir laukė L.. Jo klausė, kokios jo pareigos bus ten, tai paaiškino, kad trinkelių klojimas. Tą dieną jis nedirbo, jeigu turima filmuota medžiaga, tegu parodo, kad jis dirbo, tuo metu žmonės, kurie dirbo, išvis stovėjo nuo jo per 6 metrus. Į objektą jie atvyko gal po 9 val., su kolegomis, su transportu, tai buvo lengvasis automobilis Opel. L. V. vairavo. Atvyko gal 8-9 val. Jam tuo momentu niekas įrankių nesuteikė, tiesiog parodė, kurie įrankiai bus jo. Parodė plaktuką, kaip trinkelių klojime, gulsčiukai, jie buvo padėti vagonėlyje, ten, kur pildė paaiškinimą. Jie atvažiavo, atsigėrė kavos, nuėjo, apsižiūrėjo. L. V. turėjo parodyti, koks bus darbas, bet jam paskambino ir jis išvažiavo, sakė jo palaukti, tai jis, kad prastumtų laiką, vaikščiojo po tą objektą. Tą dieną išbuvo objekte kol žmonės baigė darbą. Negali pasakyti, kelintą valandą išvažiavo direktorius, bet tikrai anksčiau, nei per pietus. Nuo 9 val. iki 12.20 val. jis slampinėjo, laukė, kol grįš direktorius, o kolegos dirbo. Kodėl jis buvo su darbiniais rūbais, buvo išeiginiai drabužiai, tik batų nenorėjo purvinti, todėl atsivežė savo, nes nežinojo, duos ar ne. Ten pjausto, dulkių daug, šiaip nešvaru, o jis nuėjo pažiūrėti, kaip ten darbai vyksta, jam atrodo tai nėra draudžiama. Anksčiau jis dirbo šioje įmonėje, atlikdavo fasado darbus. Visą laiką dirbo pagalbiniu darbuotoju, į šią darbovietę irgi buvo įdarbintas kaip pagalbinis darbuotojas.

Liudytojas A. G., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad direktorius jį pakvietė į teismo posėdį. E. V. tą dieną nedirbo, atvažiavo tik apsižiūrėti, kokia tai buvo diena, neprisimena tiksliai. Jis tik vieną dieną tada jį ir matė, bet jis E. V. žino iš anksčiau, jie gyveno viename mieste, (duomenys neskelbtini). Kalba apie tą dieną, kai atvažiavo mokesčių inspekcijos pareigūnai, tada E. V. ir matė pirmą kartą. Tą dieną į darbą jis atvyko automobiliu su direktoriumi, E. V. važiavo kartu apsižiūrėti, atvykus jis tiesiog apsižiūrėjo, kas per darbai, ką jis (A. G.) tiksliai tuo metu darė, neprisimena. E. V. tą dieną tiesiog stovėjo, vaikščiojo ir žiūrėjo darbus. Direktorius buvo, kai atvežė juos į darbą, nežino, kelintą valandą direktorius išvažiavo. Neturėjo, ką pasakyti VMI, todėl neteikė paaiškinimo.

Liudytojas I. S., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad jis atpažįsta asmenį salėje, jis yra jo direktorius L. V.. UAB (duomenys neskelbtini), ten jis dirba 5 metus, iš matymo pažįsta E. V., jis dabar dirba toje pačioje įmonėje. Kai atvažiavo pareigūnai, jis dirbo savo darbą, su juo buvo kolega A. ir E. V., bet nedirbti, apsižiūrėti. Jis (I. S.) objekte dėjo trinkeles, kadangi jis (duomenys neskelbtini), jį 8 val. pasiėmė nuo stoties direktorius ir jie važiavo į objektą. Kai jį paėmė, kiti jau buvo automobilyje. Jis nežino, ką objekte darė E. V., jis dirbo savo darbą, pjaustė trinkeles, kai atvažiavo inspekcija. Nuo ryto, kaip atėjo pjaustyti, taip ir pjaustė, kiti darbuotojai, jei turi laiko, padeda, jei ne, jis turi pats. Nežino, ar tuo metu E. V. dirbo, to nematė, E. V. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Jį pakvietė direktorius į šį posėdį kaip liudytoją. Jis neprivalo duoti paaiškinimų VMI, jei nenori, neduoda. Jis tų žmonių nepažįsta ir nenorėjo jiems aiškinti. Jie jam prisistatė, bet jis tiesiog nenorėjo jiems duoti paaiškinimų.

Liudytoja VMI vyriausia specialistė Ž. P., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad ji atpažįsta salėje esantį žmogų, įmonė (duomenys neskelbtini). Šiame rajone jie turi statybų objektą, kurį stebi ir dažnai į jį važinėja, ir su tuo pačiu pavedimu jie gali tikrinti kitus. Bevažiuojant į minėtą objektą, jie matė tris dirbančius vyrus, viską pasitikrinę, pravažiavo vėl, matė tuos tris vyrus, tai sustojo paklausti. Tie vyrai pasakė, kad dirba įmonėje, pasakė įmonę, jie ją surado, patikrino sistemoje ir vieno iš vyrų Sodros sistemoje nematė, tai pakvietė apsiklausti. Paaiškinimą paėmė tokiame vagonėlyje, asmuo nurodė, kad jis esą atvažiavo pasibandyti, jis toje įmonėje dirbo ir anksčiau ir atvažiavo tik pasibandyti, sutarties dar neturi, tik yra pateikęs pažymą priimti į darbą. Kiti darbuotojai kategoriškai atsisakė teikti paaiškinimus, paskui kitą dieną ar kada ji skambino direktoriui ir iš jo ėmė paaiškinimus. Asmuo tai E. V., paaiškinimai yra rašomi savo ranka, užduodami standartiniai klausimai, kai jau jie mato, kad nėra duomenų bazėje žmogaus, bando išsiaiškinti, kodėl jo ten nėra. Vagonėlyje buvo dviese su E. V.. Jie asmeniui niekada nesako, ką rašyti, yra klausimai ir pagal juos asmenys atsakinėja. Ką konkrečiai asmuo dirbo, ji negali pasakyti. Asmenys tikrai dirbo, priešingu atveju jie nebūtų sustoję, jei jie ten stoviniuotų, rūkytų. Tačiau ką konkrečiai asmenys dirbo, ji negali pasakyti, kažką su plytelėmis, nes ten jas klojo. Nebuvo taip, kad E. V. sakytų, kad nedirbo, jis sakė, kad atvyko pasibandyti pirmą dieną, nes plytelių nėra klojęs, nebandė išsiginti, kad nedirbo. E. V. spaudimo ji nedarė, jis vienintelis iš tos kompanijos gražiai bendravo, kiti tiesiog atsisakė kažką teikti. Jis nesakė, kad atvažiavo pasižiūrėti, sakė, kad atvažiavo pasibandyti. E. V. nežiūrėjo, ką kiti du tuo metu veikė, bet ką tiksliai jis veikė, ji neprisimena.

Teismo posėdyje pagarsinus VMI operatyvaus patikrinimo pažymą (b. l. 7), liudytoja Ž. P. patvirtino, kad plytelių klojimo darbus atliko pažymoje nurodyti trys asmenys.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Kaip nustatyta VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje, taip pat iš teisme duotų VMI darbuotojų bei patikrinimo metu duotų E. V. paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog statybos objekte (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 12.20 val . plytelių klojimo darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) neįdarbintas E. V..

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai asmenų paaiškinimai (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-206-327/2018). E. V. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Be to, jis prieš rašant pirminį paaiškinimą, buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau E. V. pats savo ranka surašė ir savo parašu patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą. Nors teisme apklausiamas E. V. teigė, kad tokio turinio paaiškinimą jis surašė todėl, kad jam taip rašyti nurodė VMI inspektorė, tačiau dėl galimai netinkamo VMI inspektorės elgesio į jos vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui ar grasinimams užfiksuoti. Tai įvertinus, sprendžiant L. V. kaltės klausimą bei vertinant visų surinktų įrodymų visumą, E. V. pirminis paaiškinimas pripažįstamas patikimu įrodymu.

VMI inspektorių O. T., M. Š., Ž. P. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad visi jie neabejotinai patvirtino, jog matė, kad (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, dirbo 3 vyrukai, klojo plyteles, nes tik tokiu atveju yra daromas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad du asmenys įdarbinti, o vienas ne, iš jo ( E. V.) buvo paimtas paaiškinimas. M. Š. teisme patvirtino, kad E. V. dirbo darbus: jis užtaisinėjo plytelių tarpą, buvo pabertas žvyras, kurį reikėjo taip sušluoti, kad ant plytelių neliktų, o viskas būtų tarpuose.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje, VMI faktų fiksavimo pažymoje užfiksuotomis aplinkybėmis, jas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: E. V. rašytiniai paaiškinimai, paties L. V. 2021 m. gegužės 26 d. rašytinis paaiškinimas , VMI specialistų teisme duoti parodymai, (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad darbuotojas E. V. yra priimamas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prašymas priimti į darbą, kuriuo E. V. prašė UAB (duomenys neskelbtini) priimti jį dirbti pagalbinio darbininko pareigybėje nuo 2(duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (duomenys neskelbtini) 13.45 val. ( programiniu būdu įrašyti Registre 13.46 val.) VSDFV Kauno skyriui pateikė pasirašytą saugiu elektroniniu parašu pranešimą apie apdraustojo E. V. valstybino socialinio draudimo pradžią – (duomenys neskelbtini) Šie duomenys pateikti, po VMI atlikto patikrinimo, nurodant socialinio draudimo pradžią – (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog patikrinimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) E. V. nelegaliai dirbo kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog (duomenys neskelbtini) 12.20 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini) E. V.nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku.

Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015)

Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad L. V., būdamas darbdavys, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini) 12.20 val. leido statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), E. V., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios., t. y. vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais savo veiksmais jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokie L. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas nuobaudą L. V., teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nagrinėjamu atveju dėl L. V. veiksmų nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, iš jo paties paaiškinimo tik pirmą dieną, apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tą pačią dieną, t.y. po atlikto VMI patikrinimo. Taip pat atsižvelgtina į L. V. asmenybę – baustas administracine tvarka, tačiau nebaustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, gyvena nesusituokęs ir augina vieną nepilnametį vaiką, yra dirbantis, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus L. V. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21135559785.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.