Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai, atsakovo atstovei advokatei Jūratei Rusteikaitei - Bakšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AirHelp Limited ieškinį atsakovui Finnair OYJ dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 500,00 Eur dydžio kompensaciją, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas vykdydamas oro pervežimo paslaugas pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas dėl keleivių V. R. ir V. K., nes skrydis „AY 1101“, vykęs 2018-10-27, maršrutu Helsinkis – Vilnius, buvo atidėtas. Šio skrydžio atstumas yra 609,73 km. Keleiviai dėl vėlavimo patyrė ilgesnį nei 2 valandų vėlavimą pasiekiant kelionės tikslą. Keleiviai reikalavimo teises į kompensaciją yra perleidę ieškovui. Atsakovui buvo pateiktos pretenzijos dėl dviejų po 250,00 Eur kompensacijų išmokėjimo, bet atsakovas jų nesumokėjo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog atsakovas yra Suomijoje įregistruota ir pagrindinę buveinę turinti įmonė, o ieškovas yra Honkonge registruota bendrovė. Ieškovas nėra keleiviu ir jo įgaliotu asmeniu. Pagal Suomijos teisę pretenziją turėjo pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio. Ieškovas nėra registruotas Suomijoje ir neturi teisės joje veikti. Reikalavimo perleidimo sutarčiai netaikytina Lietuvos teisė, o Suomijos teisė (keleivių gyvenamoji vieta, vežimo sutarties sudarymo vieta, vežimo pradžios vieta). Ginčas yra susijęs su tarptautiniu elementu, todėl turi būti nustatyta ginčo nagrinėjimo jurisdikcija ir taikytina teisė. Reglamentas pagal kurį reiškiami reikalavimai nereglamentuoja ieškinio senaties ir kitų su kompensacijos mokėjimų susijusių klausimų. Remiantis Roma I reglamentu nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Suomijos teisė, nes ji yra keleivio gyvenamosios valstybės ir vežėjo buveinės, keleivių išvykimo vietos ir sutarties sudarymo valstybės teisė. Pagal Suomijos teisę ieškovas, vykdydamas skolų išieškojimų veiklą, turėjo būti įtrauktas į viešąjį registrą, turėti licenciją, o to jis neturi. Pagal Suomijos teisę pretenzija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o buvo pateikta 2018-04-18, todėl praleidus šį terminą, ieškinys atmestinas. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, o byla yra teisminga Suomijos teismams.

Dublike ieškovas nurodė, jog palaiko ieškinį ir nesutinka su atsakovo atsiliepimu į ieškinį. Reglamentas Roma I numato galimybę pasirinkti taikytiną teisę pagal paskirties vietą. Keleivio vežimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl keleivis laikomas silpnesne šalimi ir todėl ieškovui perėmusiam šią teisę ir Suomijos teisei ribojant galimybes reikšti reikalavimus (registracija skolų išieškojimų registre), turi būti taikoma palankesnė kolizinių taisyklių taikymo apsauga.

Triplike atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir dubliku. Atsakovo numatyti motyvai dėl Reglamente Roma I pasirinktos paskirties vietos teisės yra taikomi kai šalys sutartyje tai pasirenka, o nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo ir turi būti taikoma Suomijos teisė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog vėlavo skrydis keleiviams, todėl atsakovui kilo pareiga sumokėti 500,00 Eur kompensaciją. Ieškovas gali reikšti ieškinius Lietuvos teisme, jo reikalavimo teisė nėra nuginčyta. Ieškinio senačiai taikytina Lietuvos teisė. Reglamentas Roma I netaikytinas, nes konvencija numatė nacionalinės teisės taikymą kaip tai nurodė Kauno apygardos teismas byloje e2A-80-601/2021.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog byla yra neteisminga Lietuvai, o Suomijos teismams, nes prievolės vykdomo vieta yra Suomija. Reglamentas nustatantis kompensacijas nereglamentuoja visų klausimų ir taikytinos teisės, todėl taikytina teisė turi būti nustatoma pagal Reglamentą Roma I, kuri nurodo taikyti Suomijos teisę, nes vežėjas ir keleiviai yra Suomijos asmenys.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių nurodytos bei neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog keleiviai V. R. ir V. K., įgijo bilietus atsakovo 2018-10-27 vykdomam skrydžiui Nr. AY1101 iš Suomijos, Helsinkio į Vilnių, Lietuvą. Šio skrydžio atstumas 631 km ir jis vėlavimo daugiau kaip 2 valandas. 2018 m. lapkričio 1 d. tarp V. R. ir V. K. bei ieškovo buvo pasirašytos reikalavimų perleidimo sutartys, pagal kurias keleivių reikalavimo teisės į atsakovą dėl anksčiau nurodyto skrydžio buvo perleistos ieškovui.

2019-04-18 ieškovas elektroniniu laišku atsakovui pareiškė pretenziją dėl 500,00 Eur kompensacijos sumokėjimo, o atsakovas nesutiko su pretenzija ir nesumokėjo ieškovui prašomos kompensacijos.

Šioje byloje ieškinys yra pareikštas ir grindžiamas 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004 nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas Nr. 1) įtvirtintomis keleivių teisėmis gauti kompensacijas, t. y. reiškiamas reikalavimas grindžiamas ne nacionalinėje teisėje numatyta teise, o teise numatyta Europos Sąjungos teisės akte.

Tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl bylos jurisdikcijos ir ginčui spręsti taikytinos nacionalinės teisės (Lietuvos ar Suomijos). Bylos nagrinėjimo nekilo ginčo dėl anksčiau nurodytų ginčui spręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir Reglamente Nr. 1 įtvirtintos keleivių teisės gauti kompensaciją dėl anksčiau nurodyto skrydžio vėlavimo.

Dėl bylos jurisdikcijos.

Šioje byloje ieškovas, kuris yra Honkongo juridinis asmuo, ieškinį Lietuvos teisme pareiškė atsakovui Suomijos juridiniam asmeniui dėl kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas yra grindžiamas iš keleivių vežimo sutartinių santykių (skrydis iš Suomijos į Lietuvą) ir Reglamento Nr. 1 įtvirtintos keleivių teisės į kompensaciją. Reglamento Nr. 1 normų analizė leidžia teismui spręsti, jog jame nėra nurodyti ginčų dėl šiame Reglamente Nr.1 numatytų teisių nagrinėjimo jurisdikciniai klausimai. Tokiu atveju, byloje esant tarptautiniam elementui, bylos jurisdikcija turi būti nustatoma remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1212/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 2).

Reglamento Nr. 2 4 straipsnio 1 dalis numato bendrą jurisdikcijos taisyklę – ieškinių pareiškimą pagal atsakovo nuolatinę buveinę, bet Reglamentas Nr. 2 nustato ir kitus jurisdikcijos atvejus. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, kuri laikytina prievolės įvykdymo vieta Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, todėl darytina išvada, jog byla yra teisminga Lietuvos teismams. Pažymėtina ir tai, jog iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019, taip pat nustatė, jog byla yra teisminga Lietuvos teismams.

Dėl ginčo sprendimui taikytinos materialios teisės.

Anksčiau teismas nustatė, jog ieškovas pareikštą reikalavimą grindė Europos Sąjungos teisėje, t. y. Reglamente Nr. 1 įtvirtinta keleivio teise gauti kompensaciją. Reglamento Nr. 1 normų analizė leidžia teismui spręsti, jog jame nėra detaliau reglamentuoti kiti materialiosios teisės reikalavimai, susiję su šios teisės įgyvendinimu, tarp kurių ir ieškinio senaties terminai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) 2012 m. lapkričio 22 d. prejudiciniame sprendime byloje C-139/11 nusprendė, kad Reglamentas Nr. 1 aiškintinas taip, jog terminas ieškiniams dėl šio reglamento 5 ir 7 straipsniuose numatytos kompensacijos priteisimo reikšti nustatomas pagal kiekvienos valstybės narės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Toks ESTT išaiškinamas teismo vertinimu reiškia, jog reiškiant reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo pagal Reglamentą Nr. 1, ieškinio senačiai turi būti taikoma ne Europos Sąjungos teisė, o nacionalinė teisė, bet ESTT nenurodė, kaip turi būti nustatoma taikytina nacionalinė teisė. Nacionalinės teisės taikymas pats savaime nereiškia, jog turi būti taikoma ginčo nagrinėjimo vietos nacionalinė teisė, nes ginčo jurisdikcija ir taikytina teisė nustatomo pagal skirtingus kriterijus, ir jų nustatymą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Tai, jog ginčas pagal jurisdikciją priskirtinas Lietuvos teismams, savaime nereiškia, jog ginčui spręsti turi būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.

Nagrinėjamoje byloje, kurioje yra tarptautinis elementas, sprendžiant taikytinos nacionalinės teisės klausimą turi būti vadovaujamasi 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (toliau – Reglamentas Nr. 3).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog tarp ieškovo ir atsakovo, bei tarp V. R. ir V. K. bei atsakovo nebuvo sudarytų susitarimų dėl taikytinos teisės, todėl Reglamente Nr. 3 numatytos taisyklės, susijusios su taikytinos teisės parinkimu nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Reglamento 5 straipsnio analizė leidžia teismui spręsti, jog keleivių vežimo sutarčiai, jeigu šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės, kaip ir nagrinėjamoje byloje, turi būti taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jeigu išvykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje, o priešingu atveju – vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Nagrinėjamoje byloje keleivių gyvenamoji vieta yra Suomijoje, išvykimo vieta yra Suomija, todėl remiantis Reglamento Nr. 3, 5 straipsnio 2 dalimi byloje kilusio ginčo sprendimui be anksčiau nurodytos Europos Sąjungos teisės turi būti taikoma nacionalinė Suomijos teisė. Toks taikytinos teisės nustatymas teismo vertinimu atitinka ir bendruosius teisės principus, nes Suomijos asmenims – vartotojams, Suomijos bendrovėje įgijus kelionės bilietus iš Suomijos į Lietuvą, Suomijos teisė yra glaudžiausiai susijusi su šalimis ir yra jiems žinoma teisė. Tai, jog Lietuvos nacionalinė teisė lyginant su Suomijos teise yra labiausiai palanki vartotojams nagrinėjamu atveju reiškiant reikalavimus atsakovui, įvertinus tai, jog reikalavimus šioje byloje reiškia ne vartotojai, o juridinis asmuo, nesudaro pagrindo tokiu būdu nustatyti Lietuvos teisę kaip taikytiną teisę.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog V. R. ir V. K. įgijo bilietus į atsakovo 2018-10-27 vykdomą skrydį Nr. AY1101 iš Suomijos, Helsinkio į Vilnių, Lietuvą, kurio atstumas 631 km ir kuris vėlavo daugiau kaip 2 valandas, todėl remiantis Reglamento Nr. 1 7 straipsnio 1 dalies a punktu įgijo teisę gauti iš atsakovo po 250,00 Eur kompensaciją už skrydžio vėlavimą.

Nagrinėjant šalių ginčą ir sprendžiant Reglamente Nr. 1 nereglamentuotus klausimus, susijusius su senaties termino taikymu, turi būti taikoma Suomijos teisė. Atsakovas prašydamas taikyti Suomijos teisę pateikė rašytinius įrodymus apie Suomijos teisę, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo tokio jos turinio, o tik nesutiko su jos taikymu, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovas pateikė netinkamą užsienio Suomijos teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje.

Pagal galiojančią Suomijos teisę, jeigu keleivis turi pretenzijų vežėjui, keleivis turi pateikti pretenziją nedelsiant po skrydžio, dėl kurio turėjo pretenzijas, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio dienos (Suomijos Vartotojų apsaugos įstatymo 38/1978, 5 skyriaus 16 skirsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas į atsakovą su pretenzija dėl kompensacijos už 2018 m. spalio 27 d. skrydžio Suomija – Lietuva vėlavimą kreipėsi 2019 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po skrydžio, kas prieštarauja Suomijos nacionalinės teisės nuostatoms ir nelaikytinas protingu terminu (tai patvirtina į bylą atsakovo pateiktas Helsinkio apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 278, registracijos Nr. S18-/2575).

Nagrinėjamu atveju teismas išskirtinių aplinkybių, trukdžiusių ieškovui pareikšti ieškinį per Suomijos teisės aktuose nustatytą terminą, nenustatė, ypatingai atsižvelgiant į ieškovo teisinį statusą ir galimybes – ieškovas yra bendrovė, padedanti oro linijų keleiviams gauti kompensaciją, kuri jiems tenka po sutrikdyto skrydžio.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškinį atmeta ieškovo ieškinį.

Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako, nes jos neturi įtakos šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 425,00 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovo advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, tai teismas priteisia iš ieškovo atsakovo patirtas 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AirHelp Limited, j.a.k. 1926223 atsakovui Finnair OYJ, j.a.k. 0108023-3 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.