- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- e2A-1717-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08344-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Air Help Limited, AirHelp Limited
- Atsakovas
- Finnair OYJ
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Air Help Limited apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AirHelp Limited ieškinį atsakovui Finnair OYJ dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 500 Eur dydžio kompensaciją, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas dėl keleivių V. R. ir V. K., nes skrydis „AY 1101“, vykęs 2018 m. spalio 27 d., maršrutu Helsinkis – Vilnius, buvo atidėtas. Šio skrydžio atstumas yra 609,73 km. Keleiviai dėl vėlavimo patyrė ilgesnį nei 2 valandų vėlavimą pasiekiant kelionės tikslą. Keleiviai reikalavimo teises į kompensaciją yra perleidę ieškovui. Atsakovui buvo pateiktos pretenzijos dėl dviejų po 250 Eur kompensacijų išmokėjimo, bet atsakovas jų nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra Suomijoje įregistruota ir pagrindinę buveinę turinti įmonė, o ieškovas yra Honkonge registruota bendrovė. Ieškovas nėra keleivis ir jo įgaliotas asmuo. Pagal Suomijos teisę pretenziją turėjo pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio. Ieškovas nėra registruotas Suomijoje ir neturi teisės joje veikti. Reikalavimo perleidimo sutarčiai taikytina ne Lietuvos, o Suomijos teisė (keleivių gyvenamoji vieta, vežimo sutarties sudarymo vieta, vežimo pradžios vieta). Ginčas yra susijęs su tarptautiniu elementu, todėl turi būti nustatyta ginčo nagrinėjimo jurisdikcija ir taikytina teisė. Reglamentas pagal kurį reiškiami reikalavimai nereglamentuoja ieškinio senaties ir kitų su kompensacijos mokėjimų susijusių klausimų. Remiantis Roma I reglamentu nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Suomijos teisė, nes ji yra keleivio gyvenamosios valstybės ir vežėjo buveinės, keleivių išvykimo vietos ir sutarties sudarymo valstybės teisė. Pagal Suomijos teisę ieškovas, vykdydamas skolų išieškojimų veiklą, turėjo būti įtrauktas į viešąjį registrą, turėti licenciją, o to jis neturi. Pagal Suomijos teisę pretenzija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 2 mėnesius, o buvo pateikta 2018 m. balandžio 18 d., todėl praleidus šį terminą ieškinys turi būti atmestas. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, o byla yra teisminga Suomijos teismams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AirHelp Limited atsakovui Finnair OYJ 425 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, jog keleiviai V. R. ir V. K. įgijo bilietus atsakovo 2018 m. spalio 27 d. vykdomam skrydžiui Nr. AY1101 iš Suomijos, Helsinkio į Vilnių, Lietuvą. Šio skrydžio atstumas 631 km ir jis vėlavo daugiau kaip 2 valandas. 2018 m. lapkričio 1 d. tarp V. R. ir V. K. bei ieškovo buvo pasirašytos reikalavimų perleidimo sutartys, pagal kurias keleivių reikalavimo teisės į atsakovą dėl anksčiau nurodyto skrydžio buvo perleistos ieškovui. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovas elektroniniu laišku atsakovui pareiškė pretenziją dėl 500 Eur kompensacijos sumokėjimo, o atsakovas nesutiko su pretenzija ir nesumokėjo ieškovui prašomos kompensacijos.
6. Šioje byloje ieškovas, kuris yra Honkongo juridinis asmuo, ieškinį Lietuvos teisme pareiškė atsakovui Suomijos juridiniam asmeniui dėl kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas yra grindžiamas iš keleivių vežimo sutartinių santykių (skrydis iš Suomijos į Lietuvą) ir Reglamento Nr. 1 įtvirtintos keleivių teisės į kompensaciją. Reglamento Nr. 1 normų analizė leidžia teismui spręsti, jog jame nėra nurodyti ginčų dėl šiame Reglamente Nr.1 numatytų teisių nagrinėjimo jurisdikciniai klausimai. Lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, kuri laikytina prievolės įvykdymo vieta reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, todėl teismas darė išvadą, jog byla yra teisminga Lietuvos teismams. Dėl ginčo sprendimui taikytos materialios teisės teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keleivių gyvenamoji vieta yra Suomijoje, išvykimo vieta yra Suomija, todėl remiantis reglamento Nr. 3, 5 straipsnio 2 dalimi byloje kilusio ginčo sprendimui be anksčiau nurodytos Europos Sąjungos teisės turi būti taikoma nacionalinė Suomijos teisė. Pagal galiojančią Suomijos teisę, jeigu keleivis turi pretenzijų vežėjui, keleivis turi pateikti pretenziją nedelsiant po skrydžio, dėl kurio turėjo pretenzijas, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio dienos (Suomijos Vartotojų apsaugos įstatymo 38/1978, 5 skyriaus 16 skirsnis). Nagrinėjamu atveju teismas išskirtinių aplinkybių, trukdžiusių ieškovui pareikšti ieškinį per Suomijos teisės aktuose nustatytą terminą, nenustatė, ypatingai atsižvelgiant į ieškovo teisinį statusą ir galimybes – ieškovas yra bendrovė, padedanti oro linijų keleiviams gauti kompensaciją, kuri jiems tenka po sutrikdyto skrydžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkino atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir ieškovo ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė AirHelp Limited pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės (apeliantės) ieškinį pilna apimtimi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas pilna apimtimi. Teismas skundžiamame sprendime klaidingai rėmėsi Roma I reglamentu, kurio 5 straipsnyje nurodoma, kad tiek, kiek keleivių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasirinkta pagal antrą pastraipą, sutarčiai taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei išvykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai neįvykdyti, taikoma vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Šis straipsnis numato, kad sutarties šalys turi teisę pasirinkti taikytiną teisę pagal paskirties vietą. Taip pat, apeliantas įgijo visas keleivių subjektines teises į kompensaciją už atidėtą skrydį pagal reglamentą 261/2004. Keleivis yra silpnesnė sutarties šalis, todėl jo ir jo teisių perėmėjo atžvilgiu turi būti taikoma Roma I preambulės 23 punkte nustatyta kolizinių taisyklių apsauga – parenkama ta teisės kolizijos taisyklė, kuri yra palankesnė silpnesnei sutarties šaliai. Remiantis tuo turi būti taikoma Roma I 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kolizinė taisyklė ir ginčas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino, kad sudarytai reikalavimo perleidimo sutarties formai ir turiniui yra taikoma Suomijos teisė. Atsakovas yra Europos Sąjungos oro vežėjas, kuriam privalomai taikomi ir Europos Sąjungos teisės aktai, todėl darytina išvada, jog apelianto teisė reikalauti kompensacijos yra kildinama būtent iš Reglamento Nr. 261/2004, o ne iš Suomijos teisės. Taip pat, teismas spręsdamas klausimą dėl senaties termino klaidingai rėmėsi galiojančia Suomijos teise, kadangi senaties terminas turėjo būti apskaičiuojamas remiantis civiliniu kodeksu (CK 1.125 straipsnis 8 dalis).
Atsiliepimas
8. Atsakovas Finnair OYJ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nacionalinės teisės taikymas pats savaime nereiškia, jog turi būti taikoma ginčo nagrinėjimo vietos nacionalinė teisė, nes ginčo jurisdikcija ir taikytina teisė nustatoma pagal skirtingus kriterijus ir jų nustatymą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Tai, jog ginčas pagal jurisdikciją priskirtinas Lietuvos teismams, savaime nereiškia, jog ginčui spręsti turi būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė. Apeliantas netinkamai aiškina reglamento Roma I 5 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad apeliantui nustatomos palankesnes kolizines taisykles, kadangi remiantis minėtais straipsniais taikoma teisė gali būti parinkta pagal šalių sutartos keleivio pristatymo vietos valstybės teisę. Šiuo atžvilgiu ši valstybė – Lietuvos Respublika, todėl turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Suomijos taikytinos teisės nustatymas atitinka ir bendruosius teisės principus, nes Suomijos asmenims – vartotojams, Suomijos bendrovėje įgijus kelionės bilietus iš Suomijos į Lietuvą, Suomijos teisė yra glaudžiausiai susijusi su šalimis ir yra jiems žinoma teisė. Tai, jog Lietuvos nacionalinė teisė lyginant su Suomijos teise yra labiausiai palanki vartotojams nagrinėjamu atveju reiškiant reikalavimus atsakovui, įvertinus tai, jog reikalavimus šioje byloje reiškia ne vartotojai, o juridinis asmuo, nesudaro pagrindo tokiu būdu nustatyti Lietuvos teisę kaip taikytiną teisę. Ieškinio senaties terminai, pretenzijų terminai, verslo veiklai Suomijoje keliami registracijos reikalavimai nelaikytini prieštaraujančiais Reglamentui Nr. 261/2004 38 ar pažeidžiančiais keleivių (apelianto) teises. Taip pat, nurodo, kad teismas, spręsdamas senaties termino klausimą šioje byloje, tinkamai taikė Roma I nuostatas, teisingai vadovavosi ne Lietuvos, o Suomijos teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
10. Iš bylos esančių įrodymų nustatyta, kad keleiviai V. R. ir V. K., įgijo bilietus atsakovo 2018 m. spalio 27 d. vykdomam skrydžiui Nr. AY1101 iš Suomijos, Helsinkio į Vilnių, Lietuvą. Šio skrydžio atstumas 631 km ir jis vėlavo daugiau kaip 2 valandas. 2018 m. lapkričio 1 d. tarp V. R. ir V. K. bei ieškovo buvo pasirašytos reikalavimų perleidimo sutartys, pagal kurias keleivių reikalavimo teisės į atsakovą dėl anksčiau nurodyto skrydžio buvo perleistos ieškovui. 2019 m. balandžio 18 d. ieškovas elektroniniu laišku atsakovui pareiškė pretenziją dėl 500 Eur kompensacijos sumokėjimo, tačiau atsakovas su pretenzija nesutiko ir ieškovui prašomos kompensacijos nesumokėjo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, teismas neteisingai nustatė bylos teismingumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, kuris yra Honkongo juridinis asmuo, ieškinį Lietuvos teisme pareiškė atsakovui, kuris yra Suomijos juridinis asmuo. Byloje esant tarptautiniam elementui bylos jurisdikcija turi būti nustatoma remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1212/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalis numato bendrą jurisdikcijos taisyklę – ieškinių pareiškimą pagal atsakovo nuolatinę buveinę, bet Reglamentas nustato ir kitus jurisdikcijos atvejus. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C?204/08). Nagrinėjamu atveju skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Lietuva Reglamento 1212/2012 7 straipsnio 1 punkto taikymo prasme laikytina prievolės įvykdymo vieta, dėl ko konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019 taip pat nustatė, jog tokia byla yra teisminga Lietuvos teismams.
12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai rėmėsi Roma I reglamentu ir nustatė, kad sudarytai reikalavimo perleidimo sutarties formai ir turiniui yra taikoma Suomijos teisė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje yra tarptautinis elementas, sprendžiant taikytinos nacionalinės teisės klausimą turi būti vadovaujamasi 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) 2009 m. liepos 9 d. sprendime byloje C-204/08, P. R. prieš Air Baltic Corporation išaiškino jurisdikcijos taisykles, taikytinas byloms, reiškiamoms keleivių vežėjams pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Šioje byloje ESTT išaiškino, kad tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro transporto sutarties dalyku, teikimo vietomis, t. y. asmenų pervežimo oro transportu iš vienos valstybės narės į kitą pagal sutartį, sudarytą su viena oro bendrove, kuri yra skrydį vykdanti oro vežėja, atveju nagrinėti šia pervežimo sutartimi ir Reglamentu Nr. 261/2004 grindžiamą ieškinį dėl kompensacijos jurisdikciją turi, ieškovo nuožiūra, tas teismas, kurio teritorijoje yra lėktuvo išvykimo ar atvykimo vieta, kaip jos apibrėžtos toje sutartyje. Tačiau jurisdikcijos klausimai negali būti sutapatinti su taikytinos teisės klausimais, todėl Lietuvos teismai ex officio turi nustatyti taikytiną materialią teisę, kai byla turi užsienio elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2017). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis Reglamento 5 straipsniu, keleivių vežimo sutarčiai, jeigu šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės, kaip ir nagrinėjamoje byloje, turi būti taikoma keleivio įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jeigu išvykimo vieta arba paskirties vieta yra toje valstybėje, o priešingu atveju – vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. Šiuo atveju keleivių gyvenamoji vieta yra Suomijoje, išvykimo vieta yra Suomija, todėl remiantis Reglamento Nr. 3, 5 straipsnio 2 dalimi byloje kilusio ginčo sprendimui turi būti taikoma nacionalinė Suomijos teisė. Byloje nėra duomenų, jog vežimo sutarties šalys būtų sutarusios, kad vežimo sutarčiai būtų taikoma pristatymo vietos valstybės teisė, kas paneigia apelianto apeliacinio skundo argumentus.
13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad byloje turi būti taikytina Suomijos teisė, tuo pačiu pagrįstai sprendė, kad ieškovui priklauso kompensacija už skrydžio vėlavimą. Tačiau Suomijos Vartotojų apsaugos įstatymo 38/1978, 5 skyriaus 16 skirsnis nustato, kad jeigu keleivis turi pretenzijų vežėjui, jis turi pateikti pretenziją nedelsiant po skrydžio, dėl kurio turėjo pretenzijas, per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skrydžio dienos. Šiuo atveju ieškovas į atsakovą su pretenzija dėl kompensacijos už 2018 m. spalio 27 d. skrydžio Suomija – Lietuva vėlavimą kreipėsi 2019 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams po skrydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
15. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovo Finnair OYJ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo Air Help Limited apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Air Help Limited atsakovo Finnair OYJ naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.