Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Naviteksa“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., ieškinį atsakovei N. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 33 771,36 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-06 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskirta S. G.. Bankroto administratorė nustatė faktines aplinkybes, kad V. S. nuo 2003-12-04 ėjo ieškovės vadovo pareigas, mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė N. P. nuo 2002-07-17 buvo vienintelė ieškovės akcininkė. Bankroto administratorė nustatė aplinkybes, kad 2006 metais ieškovė buvo nemoki, kadangi uždelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau ieškovės vadovas bei vienintelė akcininkė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nesikreipė. Kadangi ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui neteikia nuo 2007 metų, toks atsakovės, kaip akcininkės elgesys gali būti vertinamas sąmoningu įmonės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimu. Dėl išstatyme nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, nuo 2007-05-01 iki 2008-02-29 įsiskolinimas kreditorei UAB “Baltijos grupė” išaugo – 67 542,72 EUR. Kadangi įmonės vadovas V. S. mirė ir nėra galimas meterialinių subjektinių teisių perėmimas, prašo priteisti 33 771,36 EUR iš vienintelės akcininkės – atsakovės. Ieškinys su priedais, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo, jog atsakovei nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų, būtų priimtas sprendimas už akių. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė, ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, pripažįstama, kad yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2017-04-12 imtinai, terminas sprendimui už akių priimti baigėsi 2017-04-19 imtinai, tačiau teisėja Erinija Kazlauskienė dėl pateisinamų priežasčių nebuvo darbe laikotarpiu nuo 2017-04-11 iki 2017-04-21 imtinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikus formalų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-06 nutartimi UAB „Naviteksa“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016-04-19. Bankroto administratorė nustatė faktines aplinkybes, jog ieškovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2007 metų. Remiantis ieškovės balanso duomenimis už 2006 metus, ieškovės turtas sudarė 491 084 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 843 042 Lt, iš jų mokėtini per vienerius metus – 843 042, vien kreditorei UAB „Baltijos grupė“ pradelstas įsipareigojimas sudarė 698 651,69 Lt. Bankroto administratorės vertinimu, 2006 metais ieškovė buvo nemoki, kadangi jos įsipareigojimai viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, todėl nuo 2007-05-01 turėtų būti skaičiuojamas terminas, nuo kurio skaičiuojami ieškovei padaryti nuostoliai. Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-06 įsakymu priteista iš ieškovės kreditorei UAB „Baltijos grupė“ naudai 669 303,88 Lt skola, 1 666 733,50 Lt delspinigiai, 6 841 LT žyminis mokestis. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-16 nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Baltijos grupė“ kreditorinį reikalavimą – 678 544,48 EUR, iš jos – 482 718,39 EUR delspinigių. Bankroto administratorės vertinimu, dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nevykdymo, laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2008-02-29 susidarė naujo skolos – 67 542,72 EUR. Kadangi ieškovės vadovas mirė (duomenys neskelbtini), iš atsakovės – vienintelės ieškovės akcininkės (nuo 2002-07-17) priteistina 33 771,36 EUR žala ieškovei.Ieškovė ieškinį reiškia tuo pagrindu, jog ieškovė jau 2006 metais buvo nemoki, todėl jos vienintelė akcininkė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstami tokie akcininkų atsakomybės pagrindai - CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) už bankroto bylos neinicijavimą laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2017).Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus.Kaip jau minėta anksčiau, bankroto administratorė nustatė, jog ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo 2007 metų. Iš byloje pateikto 2006 metų ieškovės balanso nustatyta, kad ieškovės turtas sudarė 491 084 Lt (142 227,75 EUR), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 843 042 Lt (244 161,83 EUR), iš jų mokėtini per vienerius metus – 843 042 Lt (244 161,83 EUR), nuostoliai sudarė 43 060 Lt (12 471,04 EUR). Esant šioms aplinkybėms, jog ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2006 metais viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, darytina išvada, jog ieškovė jau 2006 metais buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės vadovu nuo 2001-08-16 buvo V. S., mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės vienintelė akcininkė nuo 2002-07-17 atsakovė N. P.. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalimi, įmonės savininkas yra dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Įmonės dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad juridinių asmenų registrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2006 metus, darytina išvada, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovės finansinę padėtį. Be to, įvertinus tai, kad atsakovė buvo vienintelė įmonės akcininkė, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo nežinoti, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemoki, todėl nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė veikė nerūpestingai ir prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina kad finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2006 metus, laikytina, jog atsakovė apie ieškovės nemokumą sužinojo 2007-05-01, tai yra, kai baigėsi terminas pateikti juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus.Kadangi pažeidimo padarymo metu pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus.Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nustačius atsakovės kaip akcininkės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Formuojama teismų praktika, kad įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-06 įsakymu priteista iš ieškovės kreditorei UAB „Baltijos grupė“ naudai 669 303,88 Lt skola, 1 666 733,50 Lt delspinigiai, 6 841 LT žyminis mokestis. Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-16 nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Baltijos grupė“ kreditorinį reikalavimą – 678 544,48 EUR, iš jos – 482 718,39 EUR delspinigių. Bankroto administratorės vertinimu, dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nevykdymo, laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2008-02-29 (data, kai kreditorė UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo) susidarė naujos skolos – 67 542,72 EUR delspinigiai. Byloje pateikta žalos (delspinigių) paskaičiavimo lentelė, patvirtina žalos dydį. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, prieštaravimų, įrodymų, paneigiančių bankroto administratorės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismui nepateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė 67 542,72 EUR žalos dydį. Esant visų aplinkybių visumai, pripažįstama, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo kaip akcininkės (įmonės savininkės) įstatymu nustatytas pareigas, tai yra esant ieškovei nemokiai, būtų nedelsiant kreipusis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nurodoma 67 542,72 EUR žala nebūtų atsiradusi, ši žala ieškovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Esant byloje įrodymams, jog ieškovės vadovas yra miręs, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pusę patirtos žalos, tai yra, 33 771,36 EUR. Kadangi, teismo nuomone, yra įrodytos visos atsakovės būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės 33 771,36 EUR žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys).Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. P. 33 771,36 EUR žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33 771,36 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Naviteksa“, atstovaujamos bankroto administratorės S. G., naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.