Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-480-921/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: e2A-480-921/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15601-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: M. S., D. S.
Atsakovas: R. O.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-480-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15601-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.10.; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių M. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. S. ir D. S. ieškinį atsakovui R. O. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, atsakovo R. O. priešieškinį ieškovėms dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės M. S. (toliau – ieškovė1) ir D. S. (toliau – ieškovė2) patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

1.1. atsakovui naudotis priskirtina 204,2 kv. m. patalpomis:

- rūsio patalpomis: 4,08 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-1 (½ dalis 8,16 kv. m. ploto patalpų); 6,815 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-2 (½ dalis 13,63 kv. m. ploto patalpų); 7,275 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 (½ dalis 14,55 kv. m. ploto patalpų); 17,455 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-4 (½ dalis 34,91 kv. m. ploto patalpų); 3,845 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-5 (½ dalis 7,69 kv. m. ploto patalpų);

- cokolinio aukšto patalpomis: 2,07 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-1 (½ dalis 4,14 kv. m. ploto patalpų);

- pirmojo aukšto patalpomis: 2,08 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-1; 7,82 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-2; 17,17 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-3; 4,14 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-4; 36,94 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-5; 2,85 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-6; 1,85 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-7;

- pastogės patalpomis 72,66 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-14;

- antresolės patalpomis17,15 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-15.

1.2. Ieškovei1 naudotis priskirtina 132,064 kv. m. patalpomis:

- rūsio patalpomis 3,06 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-1 (3/8 dalys 8,16 kv. m. ploto patalpų); 5,111 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-2 (3/8 dalys 13,63 kv. m. ploto patalpų); 5,456 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 (3/8 dalys 14,55 kv. m. ploto patalpų); 13,091 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-4 (3/8 dalys 34,91 kv. m. ploto patalpų); 2,884 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-5 (3/8 dalys 7,69 kv. m. ploto patalpų);

- cokolinio aukšto patalpomis: 55 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-1 (3/8 dalys 4,14 kv. m. ploto patalpų); 11,64 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-2; 32,63 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu G-1; 11 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-5 (3/4 dalys 1,48 kv. m. ploto patalpų); 4,358 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-6 (3/4 dalys 5,81 kv. m. ploto patalpų);

- antrojo aukšto patalpos: 9,1 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-8 (3/4 dalys 12,13 kv. m. ploto patalpų); 14,63 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-9; 1,455 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-11 (3/4 dalys 1,94 kv. m. ploto patalpų) ; 4,17 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-12 (3/4 dalys 5,56 kv. m. ploto patalpų); 21,82 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-13.

1.3. Ieškovei2 naudotis priskirtina 49,283 kv. m. patalpomis:

- rūsio patalpomis: 1,02 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-1 (1/8 dalis 8,16 kv. m. ploto patalpų); 1,704 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-2 (1/8 dalis 13,63 kv. m. ploto patalpų); 1,819 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 (1/8 dalis 14,55 kv. m. ploto patalpų); 4,364 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-4 (1/8 dalis 34,91 kv. m. ploto patalpų); 0,961 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-5 (1/8 dalis 7,69 kv. m. ploto patalpų);

- cokolinio aukšto patalpomis: 0,518 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-1 (1/8 dalis 4,14 kv. m. ploto patalpų); 14,52 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-3; 4,83 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-4; 0,37 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-5 (1/4 dalis 1,48 kv. m. ploto patalpų); 452 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-6 (1/4 dalis 5,81 kv. m. ploto patalpų);

- antrojo aukšto patalpomis: 3,03 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-8 (1/4 dalis 12,13 kv. m. ploto patalpų); 12,82 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-10; 0,485 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-11 (1/4 dalis 1,94 kv. m. ploto patalpų); 1,39 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-12 (1/4 dalis 5,56 kv. m. ploto patalpų).

Jei teismas spręstų, jog ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neužtikrina visų bendraturčių interesų, ieškovės prašė nustatyti alternatyvią naudojimosi tvarką:

1.4. atsakovui naudotis priskirtina 199,675 kv. m. patalpomis:

- rūsio patalpomis: 4,08 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-1 (1/2 dalis 8,16 kv. m. ploto patalpų); 14,55 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3; 17,455 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-4 (1/2 dalis 34,91 kv. m. ploto patalpų); 3,845 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-5 (1/2 dalis 7,69 kv. m. ploto patalpų);

- cokolinio aukšto patalpomis: 2,07 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-1 (1/2 dalis 4,14 kv. m. ploto patalpų); 1,48 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-5; 5,81 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-6; 32,63 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu G-1;

- pastogės patalpomis: 36,33 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-14 (1/2 dalis 72,66 kv. m. ploto patalpų);

- antresolės patalpomis: 8,575 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-15 (1/2 dalis 17,15 kv. m. ploto patalpų).

1.5. Ieškovei1 ir ieškovei2 paskirti naudotis 185,875 kv. m. patalpomis:

- rūsio patalpomis: 4,08 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-1 (1/2 dalis 8,16 kv. m. ploto patalpų); 13,63 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-2; 17,455 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-4 (1/2 dalis 34,91 kv. m. ploto patalpų); 3,845 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-5 (1/2 dalis 7,69 kv. m. ploto patalpų);

- cokolinio aukšto patalpomis: 2,07 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-1 (1/2 dalis 4,14 kv. m. ploto patalpų) ; 11,64 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-2; 14,52 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-3; 4,83 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu C-4;

- antrojo aukšto patalpomis: 12,13 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-8; 14,63 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-9; 12,82 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-10; 1,94 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-11; 5,56 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-12; 21,82 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-13;

- pastogės patalpomis: 36,33 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-14 (1/2 dalis 72,66 kv. m. ploto patalpų);

- antresolės patalpomis: 8,575 kv. m. patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-15 (1/2 dalis 17,15 kv. m. ploto patalpų).

Šalies argumentai

2. Ieškovės nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo pastatą-gyvenamąjį namą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Ieškovei1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys namo. Ieškovei2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis namo. Ieškovės šiuo metu negyvena name ir negali į jį patekti, kadangi atsakovas neperduoda namo raktų, neleidžia ir trukdo naudotis bendra nuosavybe. Namo bendras plotas kartu su pastoge ir antresole sudaro 385,55 kv. m, iš kurių: atsakovo nuosavybės dalis – 192,78 kv. m, ieškovės1 nuosavybės dalis – 144,58 kv. m, ieškovės2 nuosavybės dalis – 48,19 kv. m. Prašoma nustatyti pirmoji naudojimosi tvarka iš esmės atitinka faktinį naudojimąsi namu. Be to, nustačius naudojimosi tvarką pagal siūlomą pirmą variantą, visi bendraturčiai galės naudotis katiline, pažymėta indeksu R-5, ir patekti prie jos per patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-4, taip pat naudotis rūsio patalpomis R-2 ir R-3, kurios yra labiausiai tinkamos sandėliavimui, kadangi R-4 patalpoje yra garažo duobė; visi bendraturčiai galės naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir sanitariniais mazgais; ieškovei1 atiteks mažesnė patalpų, nei jai priklauso nuosavybės teise, dalis, tačiau ji galės naudotis garažu, tokios teisės neturės kiti bendraturčiai; atsakovas galės naudotis didesne patalpų, nei jam priklauso nuosavybės teise, dalimi, tačiau dalis šių patalpų bus pastogėje ir antresolėje; atsakovo ir ieškovių gyvenamos patalpos numatytos skirtinguose aukštuose, tokiu būdu bus apsaugomas šalių privatumas. Nustačius naudojimosi tvarką pagal siūlomą antrą variantą, visi bendraturčiai galės naudotis dalimis rūsio patalpų, gyvenamųjų patalpų ir pastogės bei antresolės; atsakovas galės naudotis garažu ir patalpomis, į kurias patenkama iš garažo, tokios teisės neturės kiti bendraturčiai; atsakovas galės naudotis patalpų dalimi, kuri yra didesnė nei nuosavybės dalis; atsakovo ir ieškovių gyvenamos patalpos numatytos skirtinguose aukštuose, tokiu būdu bus apsaugomas šalių privatumas; ieškovės galės patekti į namą per C-2 patalpos duris, tuo tarpu atsakovas naudos du įėjimus – per G-1 garažą, per pirmojo aukšto lauko duris, per kurias patenkama į patalpas pažymėtas indeksu 1-1. Daugiau įrengtų įėjimų į namą nėra.

3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimo turtu tvarka pažeidžia atsakovo kaip bendraturčio nuosavybės teises. Nors ieškovės atliko namo kadastrinius matavimus, tačiau šie kadastriniai matavimai neįregistruoti viešame registre (neįregistruota namo pastogė), kas reiškia, kad šiais kadastro duomenimis remtis teismas neturi pagrindo, kaip prieštaraujančiais viešame registre fiksuotiems duomenims. Neįskaitant pastogės ploto, naujai atlikti kadastro duomenys nesutampa su viešame registre fiksuotais duomenimis. Esami prieštaravimai neleidžia teisingai apskaičiuoti kiekvienam iš bendraturčių tenkančių nuosavybės dalių. Tam, kad būtų įregistruoti naujai atlikti kadastriniai matavimai, būtina pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes namo baigtumo procentas – 93 %. Statybos leidimas vykdyti statybos darbus pasibaigęs, dėl ko būtina gauti naują statybos leidimą. Be to, būtina parengti naują namo projektą ir, atlikus statybos darbus, bus galima įregistruoti statybos darbų užbaigimą, kadastrinius duomenis bei pagal juos apskaičiuoti pagal nuosavybės dalis tenkančią gyvenamojo namo ploto dalį. Nei viena ieškovių siūloma naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikos, siūlomomis tvarkomis paliekama daug bendrų patalpų (pastogės patalpą, visas rūsio patalpas siūlo priskirti naudotis visiems bendraturčiams bendrai), dėl kurių bendro naudojimosi tarp šalių nuolat kils ginčai, užprogramuoti ginčai dėl išlaidų už elektrą, šildymą, vandenį, dujas dydžio apskaičiavimo, nes nebus galima įrengti atskirų apskaitos prietaisų. Abiejuose pasiūlymuose nelogiška patalpų R-4 ir G-1 naudojimosi tvarka, nes garaže yra įrengta anga, skirta automobilio remontui, per kurią galima patekti į patalpą R-4, kas reiškia, kad pagal pirmą pasiūlymą visi bendraturčiai turės galimybę patekti į patalpą G-1, kurią ieškovės priskiria naudotis ieškovei1, o pagal antrą pasiūlymą – atsakovui. Pagal pirmą pasiūlymą ieškovės visą pastogės patalpą priskiria atsakovui, tuo tarpu visą cokolinį aukštą, kurį atsakovas įrengė savo darbu ir lėšomis, prisiskiria sau. Toks patalpų paskirstymas nesąžiningas, o atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatos būklę, ir neteisingas.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:

- ieškovės naudosis šiomis pastato patalpomis: 1/3(R-1/8,16); R-2/13,63; R-3/14,55; 1-8/12,13; 1-9/14,63; 1-10/12,82; 1-11/1,94, 1-12/5,56; 1-13/21,82; 1-14/72,66; 1-15/17,15, kas sudaro 192,33 kv. m., arba 50/100 dalių;

- atsakovas naudosis šiomis pastato patalpomis: 1/3(R-1/8,16); R-4/34,91; R-5/7,69; G-1/32,63; C-1/4,14; C-2/11,64; C-3/14,52; C-4/4,83; C-5/1,48; C-6/5,81; 1-1/2,08; 1-2/7,82; 1-3/17,17; 1-4/4,14; 1-5/36,94; 1-6/2,85; 1-7/1,85, kas sudaro 193,22 kv. m., arba 50/100 dalių.

Taip pat prašė leisti atsakovui be ieškovių sutikimo atlikti pastato statybos darbus – įrengti laiptų aikštelę ir duris išorinėje namo sienoje. Iki bus įrengti laiptai ir durys, nustatyti, kad patekti į savo patalpas ieškovės gali per atsakovui priskirtas patalpas C-1 ir C-3.

5. Priešieškinyje nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro išrašą ginčo turto bendras plotas yra 299,72 kv. m. Atlikus naujus kadastrinius matavimus, iš jų ir palėpės patalpų, nustatyta, kad namo bendras plotas kartu su pastoge ir antresole sudaro 385,55 kv. m. Atitinkamai atsakovo turto dalis yra 192,78 kv. m, ieškovės1 – 144,58 kv. m, o ieškovės2 – 48,19 kv. m. Namo palėpės patalpos neatsiejama namo dalis, todėl nustatant naudojimosi turtu tvarką, šios patalpos trauktinos į bendrą turto plotą ir skaičiuojamos nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkantį turto plotą. Naujai atlikti kadastriniai duomenys neįregistruoti viešame registre, tačiau teismui tikslinga nustatyti naudojimosi turtu tvarką, kad būtų galima bendraturčiams pagal nustatytą tvarką pradėti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procesą. Šiuo metu šis procesas negalimas, nes būtina parengti naują namo projektą ir, atlikus statybos darbus, bus galima įregistruoti statybos darbų užbaigimą, naujai nustatytus kadastrinius duomenis bei pagal juos apskaičiuoti pagal nuosavybės dalis tenkančią gyvenamojo namo ploto dalį. Atsakovo siūloma naudojimosi turtu tvarka leidžia namo patalpomis naudotis izoliuotai, kas ateityje sumažins konfliktų tikimybę, leis racionaliau išplanuoti inžinierinius tinklus. Šiuo metu patekimas į namą yra per patalpą, pažymėtą indeksu 1-1, taip pat į namą galima patekti per patalpą, pažymėtą indeksu C-3. Abi šios patalpos pagal pasiūlytą naudojimosi turtu tvarką priskirtinos atsakovui. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad galimas patekimo į patalpas įrengimas per namo laiptinę, įrengiant laiptus iš namo šono, iki kol bus įrengtas šis patekimas, sutinka, kad ieškovėms būtų leista į namą patekti per atsakovui priskirtas patalpas. Siekiant ekonomiškumo principo ir užkertant kelią kilti ginčui ateityje, atsakovas prašo teismo išduoti leidimą laiptų įrengimo darbams atlikti be ieškovių sutikimo.

Šalies argumentai

6. Ieškovės su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka faktinio naudojimosi daiktu, kai ieškovė2 gyveno name. Atsakovas užėmė ir naudoja visą gyvenamąjį namą. Namo R-5 patalpoje įrengtas šildymo katilas, yra viena šildymo sistema, todėl neteisinga ir neprotinga šią patalpą paskirti naudoti tik vienam iš bendraturčių. Atsakovas paiso tik savo interesų bendroje nuosavybėje. Atsakovas siekia naudotis gyvenamojo namo cokolinio aukšto patalpomis, kuriomis anksčiau nesinaudojo, o ieškovėms, vietoje tinkamų gyventi gyvenamojo namo patalpų, siekia priskirti naudotis netinkamomis gyventi patalpomis – pastogę ir antresolę. Šios patalpos neįrengtos ir netinkamos gyventi – stogas nėra apšiltintas, neįvestas šildymas, neįrengti sanitariniai mazgai, neatlikta apdaila, nesudėtos grindys. Šios patalpos tinkamos daiktų sandėliavimui, bet ne gyvenimui. Patalpų įrengimui ir pritaikymui gyventi reikalingos didelės piniginės investicijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad šalys prašė nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, tačiau pastogės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-14 (72,66 kv. m ploto), ir antresolės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15 (17,15 kv. m ploto), nėra įregistruotos viešame registre. Be to, skiriasi naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys, lyginant juos su viešame registre esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos, kurių naudojimosi tvarką prašo nustatyti šalys, nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jos negali būti valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir dėl to nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis konkrečiomis patalpomis tvarkos. Nagrinėjamo ginčo atveju faktiškai nėra objekto – tinkamai suformuotų ir įregistruotų pastogės patalpų, dėl kurių naudojimosi tvarkos galėtų būti sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad šalys turi teisę reikšti reikalavimą dėl naudojimosi konkrečiomis namo patalpomis nustatymo, įteisinusios jas ir atlikusios šių patalpų kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo žinoma, kad yra būtinybė pastogės patalpas ir naujai atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus įregistruoti, tą atsiliepimu į ieškinį pabrėžė atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžių metu, tačiau šalys šios galimybės nerealizavo.

9. Priešieškinio reikalavimas atlikti pastato statybos darbus – įrengti laiptų aikštelę ir duris išorinėje namo sienoje susijęs su atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka, todėl netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šį reikalavimą paliko nenagrinėtą.

10. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teismas nepasisakė, nes jie neturėjo reikšmės bylos baigčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

11.1. Teismas neišnagrinėjo bylos visa apimtimi, neišsprendė ginčo iš esmės, kas sąlygojo nemotyvuoto, neišsamaus ir neteisėto sprendimo priėmimą. Skundžiamas sprendimas neatitinka teismų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Ieškovės prašė nustatyti naudojimosi visu namu tvarką, tačiau teismas pasisakė tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pastogės patalpomis. Teismas nenurodė, kodėl ieškovių prašomos nustatyti alternatyvios naudojimosi namu tvarkos netinkamos, kokius konkrečius teisės aktus, taisykles ar principus pažeistų naudojimosi tvarkos nustatymas pagal vieną iš siūlomų variantų. Teismas nenurodė, kodėl naudojimosi tvarka negali būti nustatyta namo rūsio, cokolinio aukšto, pirmojo aukšto ir antrojo aukšto patalpomis. Teismas netinkamai atliko įrodymų analizę ir vertinimą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės ir bendraturčių teisių įgyvendinimą.

11.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarkos dėl Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų pastogės patalpų. Ieškovės kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamos nustatyti naudojimosi tvarką pagal 1998 m. gegužės 25 d. kadastro duomenų bylą, kurioje be kitų namo patalpų buvo nurodytos ir pastogės patalpos, tik šių patalpų plotas neįskaičiuotas į namo bendrąjį plotą. Atsižvelgdamos į atsakovo nesutikimo motyvus, ieškovės pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildė naudojimosi namu tvarką pagal 1998 m. gegužės 25 d. kadastro duomenų bylą. Tačiau teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, pateikiant naudojimosi turtu planą (projektą), parengtą remiantis kadastrinių matavimų duomenimis. Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį pagal VĮ Registrų centro 2020 m. vasario 7 d. parengtą namo kadastrinių matavimų byla. Teismas patikslintą ieškinį priėmė, pakartotinai ieškinio trūkumų nenustatė. Taigi, teismas ieškinio trūkumu nelaikė aplinkybės, kad 2020 m. vasario 7 d. kadastriniai matavimai neįregistruoti. Todėl skundžiamu sprendimu teismo nenustatyta naudojimosi tvarka pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra nenuosekli, netikėta ir pažeidžia teisėtų lūkesčių bei teisės į teisingą teismą principus. Pagal bendrą taisyklę, nesiekiant pastogės suformuoti kaip atskiro kadastro objekto, neįrengtos pastogės patalpų kadastriniai matavimai nėra atliekami, kaip yra ir šiuo atveju. Pastogės patalpų neįregistravimas negalėjo būti pagrindu nenustatyti naudojimosi visu namu tvarkos. Tarp namo bendraturčių nekyla ginčų dėl nustatytų pastogės patalpų plotų, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti patikslinto ieškinio dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.

11.3. Nėra reikšminga aplinkybė, kad naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys skiriasi nuo viešame registre esančių duomenų. Tai lėmė kadastrinių matavimų atlikimo metodikos pasikeitimai (įskaičiuoti pastogės patalpų plotai, kurie anksčiau nebuvo įskaičiuojami). Pasikeitus plotams, bendraturčių nuosavybės dalys nepasikeitė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus. Teismui nustačius naudojimosi namu tvarką pagal antrąjį variantą visose namo patalpose, išskyrus pastogės patalpas, šalių nuosavybės teisės ir naudojimosi namu dalys nebūtų iškreiptos ar pažeistos.

11.4. Teismas priėmė formalų sprendimą, kuriuo nesiekė įvykdyti teisingumo ir realiai apginti pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Teismas ignoravo aplinkybę, kad naudojimosi tvarkos nustatymas svarbus ginant ieškovių teises į nuosavybę. Atsakovas užėmęs visą namą ir neleidžia ieškovėms naudotis jokiomis namo patalpomis.

11.5. Teismas nukrypo nuo naudojimosi tvarkos nustatymo principų ir kasacinio teismo praktikos. Teismas nepasisakė dėl naudojimosi tvarkos atitikties teisės aktams ar kasacinio teismo nustatytiems principams, nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo atliekamas teisinis šių aspektų vertinimas. Teismas pasisakė tik dėl pastogės patalpų teisinio statuso, tačiau neįvardino kokią įtaką pastogės patalpų teisinis statusas turi viso namo naudojimui. Teismo sprendime nurodyta teismų praktika netaikytina, nes bylų ratio decidendi nesutampa.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti patenkintas, kadangi ieškovių abi siūlomos naudojimosi turtu tvarkos sukurs konfliktines situacijas tarp šalių ateityje, dėl ko naujų ginčų nebus išvengta. Siūlomomis tvarkomis paliekama daug bendrų patalpų, nebus galima įrengti atskirų apskaitos prietaisų, kas reiškia, kad šalys mokesčius privalės mokėti bendrai. Nei viena ieškovių siūloma naudojimosi turtu tvarka nėra tinkama, todėl pagrįstai teismo nebuvo nustatyta.

12.2. Teismui patenkinus ieškinį ar priešieškinį, šio sprendimo nebūtų galima įvykdyti, kadangi VĮ Registrų centras negalėtų įregistruoti šių patalpų naudojimosi fakto, nesant įregistruotų šių patalpų. Atsakovas teikė priešieškinį, vadovaudamasis naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis. Atsakovas siūlė ieškovėms ginčo turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau jos šio pasiūlymo nepriėmė. Ieškovės nesuinteresuotos investuoti į ginčo turtą, kad visiems bendraturčiams juo naudotis būtų patogiau ir naudingiau. Ieškovės savo, kaip bendraturčių pareigas, ignoruoja, savo teises iškeldamos aukščiau pareigų.

12.3. Teismas negalėjo spręsti dėl dalies patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Neįskaitant pastogės ploto, naujai atlikti kadastro duomenys nesutampa su viešame registre fiksuotais duomenimis – pagal naujus kadastrinius matavimus bendras ginčo turto plotas sudaro 296,65 kv. m, t. y. mažesnis nei viešai registruotas, todėl teismas negali spręsti ginčo, nes esami prieštaravimai neleidžia teisingai apskaičiuoti kiekvienam iš bendraturčių tenkančių nuosavybės dalių. Nustačius naudojimosi turtu tvarką pagal viešuose registruose esančius duomenis, būtų užprogramuotas naujas ginčas tarp bendraturčių, nes realiai bendras turto plotas, neįskaitant palėpės, yra mažesnis.

12.4. Teismas negalėjo patenkinti ieškinio iš dalies ir dėl to, kad ieškovės tokio reikalavimo nereiškė. Tenkinant ieškovių reikalavimą iš dalies, būtinas pastato dalių apskaičiavimo projektas pagal patenkintų reikalavimų apimtį, siekiant nustatyti proporcingą nuosavybės dalims naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Byla nepriskiriama bylų kategorijai, kurioje teismui suteikiama teisė rinkti įrodymus savo nuožiūra. Tokį įrodymą turėjo pateikti ieškovės, bet to nepadarė. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad teismui priėmus namo kadastrinius matavimus ir nenustačius šių įrodymų trūkumų, turėjo pagrįstą lūkestį, kad šis įrodymas yra pakankamas ieškiniui pagrįsti. Teismas gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, o ne bylos nagrinėjimo metu juos vertinti. Ne naujai atlikti kadastriniai duomenys, o šių duomenų neįregistravimas tapo kliūtimi ginčui tarp šalių išspęsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei1, ieškovei2 ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas (kotedžas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, ieškovei2 – 1/8 dalis, o atsakovui 1/2 dalis namo. Ieškovės pateikė teismui ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką. Atsakovas su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo, be kita ko, taip pat prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovių patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Ieškovės su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jų patikslintas ieškinys, nesutiko, pateikė apeliacinį skundą.

15. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovių patikslintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021).

17. Reikalavimai teismo sprendimo turiniui nurodyti CPK 270 straipsnyje. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat įstatymai, teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

18. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir neišsamus, todėl turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovių argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantės, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, vertino įrodymus. Be to, iš ginčijamo sprendimo turinio yra aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas netenkino ieškovių ieškinio, kokius teisės aktus taikė, kokia teismų praktika vadovavosi, padarydamas atitinkamas išvadas. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra glausti, kad neatsakyta į visus ieškovių išsakytus argumentus, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir neaiškus.

19. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 16–18 punktuose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės patikslintą ieškinį dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. vasario 27 d. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovės pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą 2020 m. vasario 7 d. VĮ Registrų centro matininkės D. P.. Ieškovės prašė nustatyti naudojimosi namu tvarką pagal minėtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotus duomenis.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė nustatęs tai, kad pastogės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-14 (72.66 kv. m ploto), ir antresolės patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15 (17,15 kv. m ploto), nėra įregistruotos viešajame registre. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad skiriasi naujai atliktų namo kadastrinių matavimų duomenys, lyginant juos su viešajame registre esančiais namo duomenimis (ginčijamo sprendimo 26 punktas). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas ieškovių patikslintą ieškinį atmetė nustatęs aplinkybę, kad ieškovių pateikta su patikslintu ieškiniu Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje, be kita ko, yra pažymėtos namo pastogės ir antresolės patalpos, joms suteikti indeksai, nurodyti plotai, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

22. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos pastogės patalpos. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

24. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisingai nurodė, kad tam, jog būtų galima nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką, turi būti atlikti tų patalpų kadastriniai matavimai ir jie atitinkamai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (ginčijamo sprendimo 25 punktas).

26. Pažymėtina, kad esminiai teisės aktai, reglamentuojantys statinių kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo tvarką, yra šie: 1) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ); 2) Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522; 2) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.

27. Taisyklių 50 punkte nurodyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami Nuostatų 18 punkte nurodytais atvejais. Nuostatų 18 punkte numatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovių užsakymu buvo atlikti nauji namo kadastriniai matavimai ir parengta 2020 m. vasario 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, pagal kurią ieškovės ir prašė nustatyti naudojimosi namo patalpomis tvarką.

28. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra reglamentuoti NTKĮ 12 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taigi, darytina išvada, kad tiek atlikus statinio kadastrinius matavimus, tiek vėliau juos tikslinant, jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nepateikė duomenų, kad atliktus naujus namo kadastrinius matavimus įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tokių duomenų ieškovės nepateikė ir apeliaciniame procese. Tai, kad ieškovių užsakymu parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla iki šiol nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre ieškovės pripažino ir apeliaciniame skunde.

29. Pažymėtina ir tai, kad NTKĮ 14 straipsnio 4 punkte numatyta, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų.

30. Iš nutarties 28–29 punktuose minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad asmeniui, kuris kreipiasi į kadastro tvarkytoją su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą arba jų pakeitimo, yra būtina pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka įstatymo reikalavimų, turi priimti sprendimą dėl atsisakymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą arba juos pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina tai, kad aplinkybė, jog yra parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, dar nereiškia, kad ji atitinka įstatymų reikalavimus ir bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 26–30 punktuose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovės prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką, pagal pateiktą Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, kuri yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagrįstai ir teisėtai ieškovių patikslintą ieškinį atmetė.

32. Šiuo atveju akivaizdu ir tai, kad ieškovės patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką, be kita ko, ir pastogės patalpomis. Tai, kad neįregistravus palėpės patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos, yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015 ir kt.). Minėta kasacinio teismo praktika vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Sutiktina su ieškovių argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad minėtos kasacinės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa. Kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl gyvenamojo namo pastogės patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl viso namo, ne tik pastogėje esančių, patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad neįregistravus palėpės patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos, turi būti taikytinas ir šioje byloje.

33. Be to, nesutiktina ir su ieškovių argumentais, kad jų pateiktas Mansardos planas patvirtina, jog pastogės patalpos jau yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir šių duomenų pakanka tam, kad būtų nustatyta naudojimosi tvarka.

34. Iš byloje esančio Mansardos plano nustatyta, kad jame nėra nurodyti nei pastogės patalpų indeksai, nei pastogės patalpų plotai. Tuo tarpu ieškovių pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje pastato patalpų plotų eksplikacijoje yra nurodyta, kad pastogėje yra dvi patalpos, t. y. neįrengta pastogė, kurios indeksas yra 1-14 (72.66 kv. m ploto), ir antresolės patalpa, kurios indeksas yra 1-15 (17,15 kv. m ploto). Šie duomenys, kaip minėta, yra reikalingi sprendžiant ginčus dėl naudojimosi namo patalpomis tvarkos nustatymo. Juolab, kad teismai nagrinėdama tokio pobūdžio bylas turi, be kita ko, vadovautis ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijumi. Minėtas kriterijus reiškia, kad nustatyta naudojimosi tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Nesant duomenų apie pastogėje esančias patalpas, jų skaičių, plotą ir kt. nebūtų įmanoma parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri atitiktų bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, kad ieškovėms siekiant nustatyti naudojimosi namo, tame tarpe ir pastogės, patalpomis tvarką, byloje esančio Mansardos plano nepakanka padaryti atitinkamas išvadas apie pastogėje esančias patalpas ir (ar) jų plotą.

35. Kaip minėta nutarties 21 punkte, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių patikslintą ieškinį ir dėl to, kad nustatė, jog naujai atlikti namo kadastriniai matavimai, lyginant juos su viešame registre esančiais, nesutampa.

36. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad namo kadastro duomenys buvo nustatyti 1998 m. gegužės 25 d. Minėtame išraše pažymėta, kad namo baigtumas – 93 proc.; bendras plotas – 299,72 kv. m; naudingas plotas – 266,04 kv. m; gyvenamasis plotas – 87,25 kv. m; garažo plotas – 33,68 kv. m; užstatytas plotas – 95,00 kv. m. Ieškovių kartu su patikslintu ieškiniu pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, kad gyvenamojo namo baigtumas yra 93 proc. Be to, nurodyta, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 385,55 kv. m; užstatytas plotas – 123,00 kv. m. Pastato patalpų eksplikacijoje nurodyta, kad garažo bendras plotas yra 32,63 kv. m.

37. Taigi, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nesutampa viešajame registre esantys ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti namo bendro ploto, užstatyto ploto, garažo bendro ploto duomenys. Sutiktina su ieškovių argumentais, kad gyvenamojo namo bendro ploto duomenys galėjo skirtis dėl to, kad pagal anksčiau galiojančius teisės aktus neįrengtos pastogės patalpų plotas į pastato bendrąjį plotą nebuvo įskaičiuojamas. Nepaisant to, akivaizdu, kad esant nustatytiems namo kadastrinių matavimų neatitikimams (žr. nutarties 36 punktą), pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nagrinėti ieškovių pareikštus reikalavimus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo pagal pateiktą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

38. Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovių argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. vasario 27 d. patikslintą ieškinį ir nenustatydamas daugiau jokių trūkumų, sukūrė ieškovėms pagrįstus ir teisėtus lūkesius, kad su patikslintu ieškiniu pateikti kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, yra pakankami ir tinkami.

39. CPK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitiki bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Minėtame straipsnyje nurodyta ir tai, kokia kita informacija turi būti pateikta ieškinyje. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriasi ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis sumokėtas, be prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 138 straipsnyje numatyta, kad trūkumai gali būti nustatyti tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų.

40. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių 2020 m. vasario 27 d. pateiktas patikslintas ieškinys atitiko turinio reikalavimus. Be to, kaip ne kartą minėta, ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateikė ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pagal kurią ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakartotinai nustatyti ieškovėms terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad atsakovas dar 2020 m. kovo 16 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nors ieškovės ir atliko namo kadastrinius matavimus, tačiau šie kadastriniai matavimai nėra įregistruoti viešajame registre, kas reiškia, kad šiais kadastro duomenis remtis teismas neturi pagrindo (žr. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 2 lapą). Taigi, atsakovas dar atsiliepime į patikslintą ieškinį aiškiai ir konkrečiai nurodė argumentus, kodėl, jo nuomone, negali būti tenkinami ieškovių patikslintame ieškinyje suformuoti reikalavimai dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Nepaisant to, ieškovės jokių veiksmų tam, kad naujai atlikti namo kadastriniai matavimai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatliko, nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo atstovaujamos profesionalaus atstovo, t. y. advokato padėjėjos.

41. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Apeliantės apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas savavališkų statybų klausimas, taip pat nėra sprendžiamas ir klausimas dėl to ar patalpos buvo įrengtos pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar ne. Nepaisant to, kaip jau minėta ir nutarties 30 punkte, vien ta aplinkybė, kad yra atlikti nauji namo kadastriniai matavimai, kurie akivaizdu, kad skiriasi nuo įregistruotų viešajame registre, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad patalpos ir bus įregistruotos bei įteisintos taip, kaip yra ir nurodyta ieškovių pateiktoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovių argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti dalinį sprendimą byloje ir nustatyti naudojimosi tvarką kitose namo patalpose, išskyrus pastogės patalpas. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė nustatyti viso namo patalpų naudojimosi tvarką, įskaitant naudojimąsi rūsio patalpomis, cokoliniu aukštu, pirmuoju, antruoju aukštu, pastogėje esančiomis patalpomis. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovių ieškinį ne tik dėl tos priežasties, kad ieškovės nepateikė duomenų, jog Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos pastogės ir antresolės patalpos, bet ir dėl tos priežasties, kad nustatė, jog atlikti nauji namo kadastriniai matavimų (jų duomenys) skiriasi nuo viešajame registre įregistruotų namo kadastrinių matavimų. Taigi, namo kadastriniai matavimai šiuo metu yra pasikeitę, nauji kadastriniai matavimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą ir nustatyti naudojimosi tvarką dėl dalies patalpų. Juolab, kad tokio reikalavimo (nustatyti dalies namo patalpų naudojimosi tvarką) ieškovės patikslintame ieškinyje nebuvo pareiškę.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo pagal patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus dėl naudojimosi namo patalpomis nustatymo iš esmės negalima išspręsti tik šiuo metu, tačiau ieškovėms neužkertamas kelias, įregistravus naujai atliktus namo kadastrinius matavimus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose

45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Atmetus ieškovių apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė