- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- A15.-959-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00604-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2020 m. spalio 12 d., apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, buvo neatsargus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus išvažiavo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
G. L. apie teismo posėdžio laiką (2021 m. balandžio 14 d., 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsniu, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio rašytinio G. L. paaiškinimo matyti, jog sugyventinės J. R. vardu registruotu automobiliu VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi jis, 2020 m. spalio 10-11 dienomis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, kur pas pažįstamą J. D. nakvojo. Ryte dar buvo tamsu, jis atėjo prie automobilio VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo gyvenamųjų namų kieme. Už jo stovėjo pilkos spalvos automobilis, koks tiksliai nepamena. Tada bandė atbulas išvažiuoti, girdėjo trakštelėjimą. Išlipo, pasižiūrėjo kitą automobilį, tačiau nematė, kad jis būtų buvęs apgadintas, todėl pagalvojo, kad tiesiog ant kažko užvažiavo ir nekvietė policijos, o išvažiavo toliau savo reikalais. Pagal pateiktas įvykio nuotraukas sutinka, kad galėjo apgadinti tą automobilį, kuris užfiksuotas nuotraukoje, kadangi už jo automobilio stovėjo panašus į nuotraukoje užfiksuotą automobilį. Automobilis VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas (b.l. 7).
Be G. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, įrodyta ir kita bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriam užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b.l. 1, 2), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 5-ojo būrio specialisto tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 5), B. V. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 6), (duomenys neskelbtini) pateikta informacija ir nuotraukomis iš eismo įvykio (b.l. 9, 10), (duomenys neskelbtini) pateiktu transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimu (b.l. 11), transporto priemonės apžiūros protokolu ir fotolentele (b.l. 13-16) ir kita rašytine bylos medžiaga.
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad G. L. 2020 m. spalio 12 d., apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, buvo neatsargus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET reikalavimus išvažiavo, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, du kartus baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių su viešąja tvarka, padarymą, duomenų apie teistumą nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti G. L. paskyrus nuobaudas - baudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, suteikiantį teismui teisę, bet ne pareigą skirti administracinio poveikio priemonę, taip pat į tai, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą G. L. padarė pirmą kartą, aplinkybes, išdėstytas pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo, proporcingumo ir teisingumo principus, į tai, kad šiuo metu minėtas automobilis yra parduotas (iš G. L. žodžių), teismas nutaria G. L. neskirti transporto priemonės konfiskavimo, o konfiskuotino turto vertės išieškojimo skyrimą, remiantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, teismas laikytų pertekliniu. Teismo vertinimu šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus apsiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
G. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. L. paskirti galutinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124187632.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.