Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių – gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 68 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 68 MGL bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pakeistą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatė galutinę 90 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine 40 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme; bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2022 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia paėmė ant šaligatvio stovintį nukentėjusiajam M. N. priklausantį motorolerį „PIAGGIO VESPA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. gegužės 2 d. apie 00.30 val. nutempė adresu (duomenys neskelbtini), ir, sulaužęs minėto motorolerio apdailos detales prie užvedimo spynos, siekė motorolerį užvesti ir su juo išvažiuoti, tokiu būdu jį neteisėtai pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam M. N. priklausantį 1000 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. M. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ketino pagrobti nukentėjusiajam priklausantį motorolerį; bandydamas jį užvesti, apgadino motorolerį; tuomet pasirodė policijos pareigūnai, todėl pagrobti minėto motorolerio nepavyko. Paaiškino, kad motorolerį norėjo pagrobti, norėdamas grįžti namo, pinigų taksi neturėjo, eiti pėsčiomis nenorėjo. Mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė, nes bandant motorolerį užvesti buvo nuimta tik viena detalė, adekvati turtinės žalos suma būtų 250 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apgailestauja dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo.

Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis M. N. parodė, kad motoroleris buvo apgadintas labiau nei nurodo kaltinamasis – buvo ne tik nuplėšta motorolerio detalė, bet ir buvo aplankstytas motorolerio kėbulas, tokių detalių nebegamina, todėl sąmatoje buvo apskaičiuota ne tik detalės vertė, bet ir darbų vertė. Šiuo metu motoroleris nesutaisytas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis ir liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl pasikėsinimo padaryti nesunkų nusikaltimą, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. dienos metu jis kartu su savo broliu ir draugais atvyko į Vilnių. Būdami (duomenys neskelbtini), užėjo į barą, esantį netoli parduotuvės „IKI“, ten vartojo alkoholį. Maždaug 20 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su kitais savo pažįstamais, gėrė alkoholį ant prie baro esančių suolelių. Maždaug 23 val. nusprendė su broliu eiti pėsčiomis namo. (Duomenys neskelbtini) sankryžos kairėje pusėje ant šaligatvio, kur statomi automobiliai, pamatė stovintį motorolerį. Nusprendė jį pavogti ir juo nuvažiuoti namo, nes autobusai jau nevažinėjo. Jis pasakė broliui, kad šis eitų vienas namo, o jis tuoj pasivys. Broliui nesakė, kad nori pavogti minėtą motorolerį. Kai brolis nuėjo, jis priėjo prie motorolerio, galimai juodos spalvos, šis buvo neprirakintas. Tuomet jis paėmė motorolerį ir nutempė jį link parkelio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten jis nuardė nuo motorolerio plastmasinę dalį ir bandė jį užkurti. Pavykus užkurti, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, paklausė, ką jis veikia, kam priklauso motoroleris. Jis atsakė, kad bandė jį pavogti. Dėl padarytos veikos labai gailisi (t. 1, b. l. 78‑79, 87–89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. N. parodė, kad maždaug 2020 m. vasarą iš pažįstamo nusipirko 2000 ar 2001 m. gamybos mėlyną motorolerį „PIAGGIO VESPA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur. 2022 m. gegužės 2 d. apie 01.24 val. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), rastas jo motoroleris ir sulaikytas asmuo, pasikėsinęs jį pavogti. Atvažiavęs į nurodytą vietą, pamatė stovintį motorolerį, kurio apdailos detalės prie užvedimo spynos buvo nuplėštos ir mėtėsi šalia ant grindinio. Policijos automobilyje matė nepažįstamą vyrą, kuris, kaip suprato, ir pasikėsino pavogti motorolerį. Buvo sulaužytas jo motorolerio kėbulas ir apdailos detalės. Matėsi įbrėžimai ant kėbulo, jis buvo deformuotas. Serviso darbuotojai įvertino padarytą žalą 670 Eur suma (t. 1, b. l. 35–39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), šalia automobilių stovėjimo aikštelės, pranešėjas pastebėjo, kad yra bandoma pavogti motorolerį, kurį asmuo atstūmė iš kitos vietos. (Duomenys neskelbtini) automobilyje sėdintis vyras jiems pirštu parodė kryptį link (duomenys neskelbtini). Šalia automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo mėlynos spalvos motorolerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia stovintį jaunuolį. Priėjus prie jaunuolio, šis prisistatė R. M. Paklausus, ką šis veikia prie motorolerio, šis paaiškino, kad rado čia stovintį motorolerį, bando jį užvesti ir važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad yra probuojamųjų asmenų sąraše, nešioja apykoję, todėl tokiu metu turi būti namuose. Paklausus vaikino, ar motoroleris yra jo, šis atsakė, kad ne jo, tačiau norėjo jį pavogti norėdamas grįžti namo, nes autobusai jau nebevažiuoja. Vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad išgėrė du bokalus alaus bare, (duomenys neskelbtini). Motorolerio priekinė dalis buvo apgadinta, šalia mėtėsi galimai motorolerio plastikinės apdailos detalės. R. M. paaiškino, kad motorolerį apgadino pats, nes jam reikėjo pasiekti laidus užvesti motorolerį, nes neturėjo užvedimo raktelių. R. M. pasakė, kad jeigu jam nebūtų pavykę pavogti motorolerio, jis būtų pavogęs automobilį. R. M. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Į įvykio vietą atvyko motorolerio savininkas (t. 1, b. l. 57–59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 13 d. apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad 2022 m. gegužės 1 d. atvyko į motociklų servisą, (duomenys neskelbtini), su tikslu nusipirkti motorolerį „PIAGIO VESPA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad minėtas motoroleris buvo paliktas servise saugojimui ir priklauso kitam asmeniui. Tuo metu dar nežinojo, ar pirks minėtą motorolerį, todėl paėmė jį išbandyti, pasivažinėti. Sutarė, kad motorolerį grąžins kitą dieną. 2022 m. gegužės 1 d. apie 21 val. veikiantį ir techniškai tvarkingą motorolerį paliko prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. 2022 m. gegužės 2 d. apie 7 val. pastebėjo, kad minėto motorolerio prie namų nėra. Iš karto paskambino policijai ir apie tai pranešė (t. 1, b. l. 62–64).

Iš 2022 m. gegužės 2 d. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad M. N. pareiškė, jog 2022 m. gegužės 2 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), pasikėsinta pavogti jam priklausantį motorolerį „PIAGGIO VESPA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaužytos jo apdailos detalės prie užvedimo spynos (t. 1, b. l. 9–12).

Iš 2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten buvęs motoroleris. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 13–17).

Iš 2022 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti „Body“ kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 21–22).

Iš 2022 m. gegužės 2 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. N. pateikė 2020 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, kad M. N. nusipirko motorolerį „PIAGGIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 Eur (t. 1, b. l. 40–43).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad tokiu atveju realizuojami ne visi norėto padaryti nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, ir nėra BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K‑517‑203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ketino pagrobti nukentėjusiajam priklausantį motorolerį; bandydamas jį užvesti, apgadino motorolerį; tuomet pasirodė policijos pareigūnai, todėl pagrobti minėto motorolerio nepavyko; paaiškino, kad motorolerį norėjo pagrobti, norėdamas grįžti namo, pinigų taksi neturėjo, eiti pėsčiomis nenorėjo. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent: nukentėjusiojo M. N. parodymai, liudytojų A. Š. ir P. L. parodymai, 2022 m. gegužės 2 d. protokolas–pareiškimas, 2022 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2022 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2022 m. gegužės 2 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M. 2022 m. gegužės 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia paėmė ant šaligatvio stovintį nukentėjusiajam M. N. priklausantį motorolerį „PIAGGIO VESPA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. gegužės 2 d. apie 00.30 val. nutempė adresu (duomenys neskelbtini), ir, sulaužęs minėto motorolerio apdailos detales prie užvedimo spynos, siekė motorolerį užvesti ir su juo išvažiuoti, tokiu būdu jį neteisėtai pagrobti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajam M. N. priklausantį 1000 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė viršija 250 Eur, R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos baigtumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. M. – nors ir jauno amžiaus, tačiau jau septynis kartus teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nei skirtos ne su laisvės atėmimu, nei su laisvės atėmimu susijusios bausmės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo (t. 1, b. l. 94–98), per trejus metus trisdešimt devynis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nemokamos (t. 1, b. l. 99–116), nedirba (t. 1, b. l. 117), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 118), (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį areštą – jo dydį nustatant didesnį už vidurkį, nustatytą už nusikaltimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis R. M. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, kas reiškia, kad kaltinamasis nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė iki minėto teismo nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie paminėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės, pridedamą bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendyje nurodyti laikotarpiai ir pagal šį teismo nuosprendį atlikta bausmės dalis; taip pat, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gegužės 2 d. 01.00 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 14.20 val. (t. 1, b. l. 71–73, 92–93), t. y. viena diena, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 90‑91), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. N., kuris buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 52–53), pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai 678,35 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1. b. l. 51). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad R. M., pasikėsindamas pagrobti jo motorolerį, sugadino apdailos detales, taip pat detales prie užvedimo spynos. (Duomenys neskelbtini) atlikus apžiūrą, buvo padaryta preliminari remonto sąmata. Kėbulo remonto ir dažymo darbai įvertinti 300 Eur, o apgadintų detalių vertė yra 378,35 Eur. Bendra padaryta turtinė žala – 678,35 Eur (t. 1, b. l. 54). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė, nes bandant motorolerį užvesti buvo nuimta tik viena detalė, todėl adekvati turtinės žalos suma būtų 250 Eur. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad motoroleris buvo apgadintas labiau nei nurodo kaltinamasis – buvo ne tik nuplėšta motorolerio detalė, bet ir buvo aplankstytas motorolerio kėbulas, tokių detalių nebegamina, todėl sąmatoje buvo apskaičiuota ne tik detalės vertė, bet ir darbų vertė. Teismas, įvertinęs tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis, yra pagrįstas, be kita ko, byloje esančia sąmata, todėl privalo šią žalą atlyginti. M. N. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo R. M. 678,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas (t. 1, b. l. 20), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. M. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti R. M. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendyje nurodytus laikotarpius ir pagal šį teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį; taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 2 d. 01.00 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 14.20 val., t. y. vieną dieną, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. M. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

M. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. M. 678,35 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 35 ct) turtinei žalai atlyginti.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimas, Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.