Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas

2022-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-11704-359/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
e2YT-11704-359/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00332-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Gintautas Kaulakis (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11704-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00332-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto bankas atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. M., mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą.

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. M. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. M.. Pareiškėjo tėvui esant gyvam, jam priklausė ūkis, esantis (duomenys neskelbtini). Ūkis susidėjo iš medinio gyvenamojo namo, tvarto bei pirties. Po pareiškėjo tėvo mirties, ūkį paveldėjo pareiškėjo motina. Paveldėjimo faktas užfiksuotas 1986-1990 m. ūkinėje knygoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Tarybos ir viršaičio fonde. 1986 m. gyvenamasis namas sudegė, todėl pareiškėjo motina išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai, visą mamos turėtą kilnojamąjį turtą, t. y. asmeninius daiktus, papuošalus ir kt., įskaitant ir sudegusį gyvenamąjį namą, tvartą ir pirtį, pradėdamas juos valdyti paveldėjo pareiškėjas. Kad pareiškėjo tėvai registruoto nekilnojamojo turto neturi, patvirtina 2022 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centro pažyma „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, 2002 m. birželio 21 d. pareiškėjas su AB „Lietuvos energija“ sudarė elektros energijos tiekimo sutartį. Pareiškėjas ir dabar disponuoja paveldėtų turtu bei nusprendė šį paveldėtą turtą įteisinti juridiškai ir rekonstruoti jį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui įvertinus pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. M. ir M. M. sūnus. S. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vienintelis jų sūnus. Iš 2007 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities archyvo pažymos dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 1983-1985 m. (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas M., S., E. ūkis, priklausęs darbininkų ir tarnautojų ūkių visuomeninei grupei. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašytas medinis gyvenamasis namas, statytas 1918 m., tvartas, statytas 1918 m. ir pirtis statyta 1970 m. Taip pat, pažymoje nurodoma, kad ūkinius pastatus paveldėjo žmona M., M., F.

Pareiškėjas mirus motinai, visą mamos turėtą kilnojamąjį turtą, t. y. asmeninius daiktus, papuošalus ir kt., įskaitant ir sudegusį gyvenamąjį namą, tvartą ir pirtį, paveldėjo pradėdamas juos valdyti. Pradėjęs valdyti paveldėtą turtą, 2002 m. birželio 21 d. pareiškėjas su AB „Lietuvos energija“ sudarė elektros energijos tiekimo sutartį.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. M. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. iš karto po savo motinos M. M., mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, nes jis ir naudojosi motinos turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jai priklausančiais daiktais. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjos mirties ir pareiškėjas elgėsi su M. M. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkas. Mirusiosios M. M., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nėra duomenų, kad po M. M. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po M. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos sūnus A. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). A. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. po motinos M. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiosios turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis