Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ įgaliotam atstovui Pauliui Nauroniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei (toliau – BAB) bankas SNORAS, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl skolos už vartojimo kreditą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. K. 664,57 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 59,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi akcine bendrove (toliau – AB) bankas SNORAS buvo sudaręs Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070716A990006, pagal kurią atsakovui laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo suteikta 3 656,81 Eur (12 626,22 Lt) vartojimo kredito suma, atsakovas pirminiam kreditoriui grąžino 2 389,37 Eur (8 250,00 Lt) sumą ir pagal šią sutartį liko skolingas 1 267,44 Eur (4 376,22 Lt) vartojimo kredito. Atnaujinant ar pakeičiant prarastą/sugadintą kortelę, atsakovas su pirminiu kreditoriumi AB bankas SNORAS 2010 m. rugsėjo 20 d. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100902A990019, pagal kurią atsakovo nepadengtas vartojimo kredito likutis pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070716A990006, t. y. 1 267,44 Eur, buvo perkeltas naujai sudarytai Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarčiai Nr. SL100902A990019, tęsiant pinigines operacijas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070716A990006 laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. lapkričio 8 d. pradinis kreditorius papildomai atsakovui suteikė 179,10 Eur (618,40 Lt) vartojimo kredito sumą, o atsakovas minėtu laikotarpiu pagal šią sutartį grąžino 781,97 Eur (2 700,00 Lt) ir pradiniam kreditoriui liko skolingas 664,57 Eur (2 294,62 Lt). Pradinis kreditorius AB bankas SNORAS 2015 m. liepos 31 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100902A990019 perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuris 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kurio veiklą su visu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovas, kuris įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100902A990019.

Atsakovas M. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant, vadovautis į bylą pateiktais prašymais, motyvais ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį bei prašyme išdėstytuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad vienintelis su ieškiniu pateiktas dokumentinis įrodymas, galimai patvirtinantis buvusius civilinius santykius tarp jo ir pradinio kreditoriaus AB bankas SNORAS yra ieškovo pateikta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties Nr. SL100902A990019 kopija, tačiau ji tik buvo pagrindas pasinaudoti paskola, bet savaime neįrodo, kad jam buvo suteikta konkretaus dydžio paskola, jog jis pasinaudojo pirminio kreditoriaus pinigais pagal šią sutartį bei kokia tai galėjo būti suma. Ieškovo pateiktoje sutartyje, grafoje „Kredito limitas“ nurodyta, kad jam suteiktas 0,00 Lt kreditas, todėl iš sutarties visiškai neaišku, kokios tiksliai sumos ir kokiu pagrindu iš jo reikalauja ieškovas. Be to, nors ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą jis buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kažkoks pranešimas buvo tikrai išsiųstas, nepateikė, jokių reikalavimo perleidimo sutarčių, jų priedų niekada nėra gavęs, sutikimo dėl reikalavimo perleidimo niekas neklausė. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos BAB bankas SNORAS ir naujojo kreditoriaus UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarytos Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties išrašas su tam tikrais iš konteksto ištrauktais ir iš atskirų fragmentų sudėliotais duomenimis niekaip nepatvirtina, kad šia sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė būtent į jo skolą, kuri iš viso neaišku ar buvo. Patvirtina, kad mokėjimo kortelę su kredito limitu AB bankas SNORAS turėjo, tačiau nebeturi įrodymų, nei kada, nei kokio dydžio kreditas jam buvo suteiktas, kada ir kokias sumas pagal suteiktą kredito limitą grąžino, tačiau, kiek prisimena, kredito grąžinimą vykdė, mokėtinas sumas nurašydavo pats bankas. 2011 m., kai įvyko banko bankrotas, po jo sąskaitų uždarymo, paskolos grąžinimas vėliau vyko ir per kitas sąskaitas, tačiau išlikusių duomenų ir įrodymų neturi. Jeigu būtų negrąžinęs ar netinkamai vykdęs kredito grąžinimą, pats bankas būtų informavęs apie susidariusius įsiskolinimus ar iniciavęs skolos išieškojimo procesą, todėl mano, kad kreditą buvo grąžinęs visiškai. Ieškovo dozuotai pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtintas jokiais AB bankas SNORAS atsakingų asmenų parašais, tėra baltas PDF formato lapas, kuriame bet kas gali (galėjo) surašyti sau naudingus ar tiesos neatitinkančius skaičius ar kitus duomenis. Tariamai likusi skola buhalteriškai niekur neužfiksuota ir atsakingų asmenų parašais nepatvirtinta, tokie dokumentai į bylą nepateikti. Be to, jei tai ir būtų autentiškas banko dokumentas, jame atsispindi, kad suteiktas (į sąskaitą pervestas) paskolos dydis ar kredito limitas yra lygus į sąskaitą sugrąžintų lėšų sumai, o sąskaitos balanse tiek pradžioje („Pradinis likutis“), tiek pabaigoje („Likutis po operacijų“) yra nurodyti nuliai, taip pat skirtinguose išrašo stulpeliuose „Nurašymas“ ir „Įskaitymas“ nurodytos sumos yra sutampančios ir iš tokio išrašo niekaip negalima spręsti, kad į sąskaitą pervestų lėšų dalis liko negrąžinta. Ieškinyje bei vėliau prašyme išdėstytuose papildomuose paaiškinimuose ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovas 2010 m. rugsėjo 20 d. su pirminiu kreditoriumi sudarė sutartį, pagal kurią AB bankas SNORAS suteikė atsakovui 1 446,54 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau sutartyje iš viso nebuvo nurodyta kokio dydžio kreditas galimai buvo suteiktas. Ieškovas pakeitė reikalavimo pagrindą nurodydamas, kad liko skolingas pagal mokėjimo kortelės sutarties Nr. SL070716A99006, sudarytos 2007 m., pagrindu, tačiau ši sutartis ar jos kopija nepateikta. Nors ieškovas nurodo, kad skola pagal sutartį Nr. SL070716A990006 sudarė 4 376,22 Lt ir ji buvo perkelta į naują sutartį Nr. SL100902A990019, tačiau sutartyje Nr. SL100902A990019 nurodyta, kad į naują sutartį perkeliama panaudoto ankstesnio kredito suma 5 086,4 Lt (1 473,12 Eur), bet ne 1 267,44 Eur, kaip klaidingai nurodė ieškovas, todėl mano, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo jam tinkamai neįvykdžius Sutarties likusį 664,57 Eur įsiskolinimą. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, jog ieškovas nepagrindė kredito suteikimo, kredito ir skolos dydžio bei neinformavo jo apie reikalavimo perleidimus. Taigi, byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui 664,57 Eur įsiskolinimą už suteiktą kreditą pagal Sutartį.

I. Dėl vartojimo kredito suteikimo, kredito ir skolos dydžio

II. Dėl reikalavimo teisių perleidimo

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pradiniam kreditoriui AB bankas SNORAS perleidžiant reikalavimą buvo būtinas atsakovo sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės, todėl šiuo atveju reikšmingas antrasis pagrindas. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytąjį, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenis nustatyta, kad pradinis kreditorius AB bankas SNORAS ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, prie kurios sudarytu priedu Nr. 1 pradinis kreditorius AB bankas SNORAS perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovo 665,00 Eur skolą pagal Sutartį. BAB bankas Snoras bankroto administratorius ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovui M. K. bendrą pranešimą, kad atsakovo įsipareigojimai pradiniam kreditoriui perleisti naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Naujasis kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir „Lindorff Oy“ 2017 m. gegužės 31 d. sudarė paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį, prie kurios sudarytu priedu Nr. 1, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovo 665,00 Eur skolą pagal Sutartį perleido naujajam kreditoriui „Lindorff Oy“, kuris 2017 m. liepos 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie 2017 m. gegužės 31 d. sudarytą paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį bei informavo atsakovą, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas ir „Lindorff Oy“ 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė Įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo „Lindorff Oy“, įskaitant ir struktūrinio padalinio, teises bei pareigas. Iš atsakovui M. K. išsiųsto bendro BAB bankas SNORAS bankroto administratoriaus ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. gruodžio 14 d. pranešimo turinio matyti, kad pranešime atsakovui nurodyta, jog pradinis kreditorius AB bankas SNORAS, vadovaujantis 2014 m. lapkričio 4 d. Snoro kreditorių komiteto (toliau – Komitetas) sprendimu Nr. 61, 2015 m. gegužės 28 d. Komiteto sprendimu Nr. 70, 2015 m. liepos 30 d. Komiteto sprendimu Nr. 74, 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Taigi 2015 m. gruodžio 14 d. pranešime atsakovui buvo aiškiai nurodyta pagrindinė informacija apie reikalavimo teisės perleidimą: pradinis kreditorius, naujasis kreditorius, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas, data bei Sutartis, iš kurios kylantis reikalavimas buvo perduotas naujajam kreditoriui. Taip pat, pranešime nurodyti naujojo kreditoriaus atstovo kontaktai, kuriais galima kreiptis kilus klausimams. Be to, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovo 665,00 Eur skolą pagal Sutartį perleidus naujajam kreditoriui „Lindorff Oy“, naujasis kreditorius 2017 m. liepos 11 d. taip pat išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Iš „Lindorff Oy“ atsakovui M. K. 2017 m. liepos 11 d. išsiųsto pranešimo turinio matyti, kad jame atsakovui nurodyta, jog kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vadovaujantis 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą pagal neįvykdytą kreditavimo sutartį naujajam kreditoriui „Lindorff Oy“. 2017 m. liepos 11 d. pranešime, kaip ir 2015 m. gruodžio 14 d. pranešime, atsakovui buvo aiškiai nurodyta pagrindinė informacija apie reikalavimo teisės perleidimą: pradinis kreditorius, naujasis kreditorius, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas, data, nurodyti naujojo kreditoriaus atstovo kontaktai, kuriais galima kreiptis kilus klausimams. Pranešimas išsiųstas atsakovo Sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos bei korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimus perėmę kreditoriai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami informuoti atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimo faktus. Nors reikalavimo perleidimo sutartyse nurodoma, kad yra perleidžiamas reikalavimas į 665,00 Eur dydžio atsakovo skolą pagal Sutartį, tačiau ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad taip įvyko dėl techninių kliūčių apvalinant susidariusios skolos sumą. Be to, pažymėtina, jog apie reikalavimo perleidimus atsakovas taip pat buvo informuotas procesine forma pagal civilinio proceso taisykles – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kreditorius (ieškovas šioje byloje) UAB „Intrum Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas išieškoti iš skolininko (atsakovo šioje byloje) M. K. 664,57 Eur skolą, 59,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminį mokestį bei pareiškime nurodė visas reikalavimo teisės į skolininką (atsakovą šioje byloje) M. K. įgijimo aplinkybes – reikalavimo perleidimo sutartis, jų sudarymo datas, kreditorių rekvizitus, Sutartį, pagal kurią perleistas reikalavimas į atsakovą. Atsakovas dalyvavo civiliniame procese, teikė teismui procesinius dokumentus, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas tinkamai.

III. Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetą, sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad atsakovui Sutarties pagrindu buvo suteiktas (kartu su perkeltu kreditu) 1 446,54 Eur kreditas, kurio dalį – 781,97 Eur – atsakovas grąžino ir liko negrąžinęs 664,57 Eur panaudoto kredito, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą pagal Sutartį ir apie reikalavimo perleidimo faktus, tuo tarpu, atsakovas duomenų patvirtinančių, kad susidariusi skola ieškovui yra sumokėta, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis.). Atsakovas tinkamai ir laiku sutartinės prievolės nevykdė, ieškovas Įmonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 664,57 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo sumokėti Sutartyse nustatytas netesybas (delspinigius). Pagal Sutarties sąlygų aprašo 4.14. punktą atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus Sutartyje numatytus terminus, įsipareigojo mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,05 proc., tuo pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 59,81 Eur delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Tokiu būdu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso 724,38 Eur (664,57 Eur + 59,81 Eur) skola. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 16,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio padavimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei už šio prašymo nagrinėjimą sumokėjo 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmestas, ieškovo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 38,00 Eur dydžio žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, įmonės kodas 304615887, naudai 724,38 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 38 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 724,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolikos eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.