Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-420-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-46-448/2015Nutartis · 2015-06-26Alytaus apylinkės teismas
  2. TS-25-470/2016Nutartis · 2016-06-06Alytaus apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-04Kauno apygardos teismas
  4. T-358-229/2016Nutartis · 2016-08-29Panevėžio apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2016-12-22Kauno apygardos teismas
  6. TS-15-791/2017Nutartis · 2017-04-26Alytaus apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-25Kauno apygardos teismas
  8. T-583-946/2017Nutartis · 2017-09-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
1S-420-478/2017
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00389-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
L. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-420-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00389-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas L. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2017 m. kovo 29 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas 2011 m. gruodžio 8 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių; 2011 m. gruodžio 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; 2012 m. sausio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 2012 m. kovo 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 28 d.2017 m. kovo 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-130 nutarta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistajam anksčiau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, du kartus jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Bausmės atlikimo metu jis nedalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Tai nesudaro pagrindo tikėti, jog paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. L. L. ignoruoja Komisijos jam siūlomas rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis jau pasitaisė ir laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.Skunde nuteistasis L. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apgailestauja, jog teisinėje valstybėje šiurkščiai pažeidinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti aktai, kiti įstatymai, kurie susiję su negalią turinčiais nuteistaisiais. Vadovaujantis teismų praktika, nuteistojo praeitis negali turėti įtakos priimant sprendimą dėl bausmės sušvelninimo, tačiau tai tik skambūs žodžiai. Nors L. L. teigia nesitikintis stebuklo, tačiau vis tiek prašo peržiūrėti jo bylą bei skundą ir priimti sprendimą dėl jo troškimo gyventi laisvėje, būti slaugomam artimųjų bei džiaugtis gyvenimu. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nemažėja dėl noro (bandymo) nusižudyti bei smurtinių nusikaltimų. Nuo teisėsaugos L. L. teigia nesislapstęs, į apklausas neatvyko, gyveno namuose, niekas jo negaudė, į užsienį išvykęs nebuvo. Versti jį lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus vien dėl to, kad trūksta žmonių grupėje ir kad jis kažkada išgėrinėjo, yra neteisinga. Jis atsisakė alkoholio nuo 2001 m., nusikaltimai, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti jam būnant blaiviam. Todėl šioje vietoje nuteistasis įžvelgia norą susidoroti bei jam pakenkti. Nuteistasis pažymi, kad ne tik nevartoja alkoholio, bet ir nesisvaigina narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nerūko. L. L. skunde atkreipia dėmesį, kad šiuo metu neturi galimybių dengti priteisto civilinio ieškinio. Tai galėtų daryti tik išėjęs į laisvę ir susitvarkęs invalidumo pensiją, be to, jis galėtų dirbti aklųjų-silpnaregių kombinate. Artimųjų pagalbos padengti priteistą ieškinį jis neprašys, nes pastarieji niekuo nenusikalto. Tai, kad anksčiau jis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, nereiškia, jog ir šį kartą jis elgsis taip pat. Nuteistasis teigia nežinantis, kaip turėtų elgtis ir ką daryti, kad teismas patikėtų jo nuoširdumu, nes šiuo metu stengiamasi palaužti žmogų, sužlugdyti jį, pasityčioti. Nuteistojo L. L. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vis dėlto, lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Minėtas institutas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi formalieji ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo pagrindai. Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą L. L. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. L. yra atlikęs didesnę nei įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, jau minėta, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka.L. L. yra teistas už eilę nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo nusikalstami veiksmai atitinka suformuotą nusikaltimų modelį, kas didina nuteistojo pavojingumą, nes rodo, jog jis sistemingai nusikalsta, veikdamas pagal tą patį neteisėtą modelį. Nors ankstesni teistumai nėra kriterijus, kuris vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nuteistojo priešingo teisei veikimo laikotarpio ir jo įstatymus atitinkančio elgesio laikotarpio santykis yra svarbus vertinant nuteistojo daromą pažangą keisti savo elgesį bei mąstyseną. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę L. L. Socialinio tyrimo išvados duomenimis atlieka jau vienuoliktą kartą, vadinasi, net ir pati griežčiausia bausmės rūšis jo neatgraso nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistajam teismas buvo taikęs lygtinį paleidimą tris kartus, du kartus bausmės laikas jam buvo sutrumpintas pritaikius amnestiją, tačiau šie nevienkartiniai L. L. teisinės padėties sušvelninimai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Nors nuteistasis teigia, kad apie savo pasiryžimą gyventi dorai kalba nuoširdžiai ir nesupranta, kaip tą galėtų įrodyti teismui, tačiau šiuos teiginius aukštesnysis teismas vertina kritiškai. Nuteistojo galima sėkminga probacija vertinama ne pagal jo išsakytas abstrakčias frazes, bet pagal realiai įvykdytus veiksmus: darbo susiradimą ar konkretaus amato įgijimą, civilinio ieškinio dengimą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pozityvių socialinių ryšių palaikymą ir kt.Nagrinėjamu atveju iš esmės vienintelis nuteistojo skunde nurodomas kriterijus, kodėl jis turėtų būti paleistas lygtinai, yra tai, kad jis turi sveikatos problemų, yra darbingas tik 40 procentų, todėl gyventi laisvėje jam būtų patogiau, nes juo galėtų rūpintis artimieji ir pan. Šis L. L. argumentas atmetamas, kadangi turimi sveikatos sutrikimai netrukdė jam padaryti nusikalstamų veikų, todėl negali trukdyti ir atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sveikatos priežiūrą pripažįstama neatskiriama visuomenės sveikatos priežiūros sistemos dalimi, kadangi šie asmenys taip pat yra visuomenės dalis. Todėl nuteistojo reikalavimas jam, kaip negalią turinčiam asmeniui, taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus palankiau nei kitiems asmenims nėra pagrįstas ir yra nesuderinamas su asmenų lygybės prieš įstatymą principu. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo metu yra stebimi tam tikri L. L. elgesio pokyčiai teigiama linkme – jis laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, palaiko gerus santykius su giminaičiais: tėvu, broliu, dukra, pusseserėmis, pusbroliais, sugeba susivaldyti, nesielgia impulsyviai, planuoja ateitį, nepalaiko kriminalinės subkultūros bei diskriminuojančių nuostatų, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad L. L. vis dar stipriai menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, mano, kad neturi kito pasirinkimo, atpažįsta tik kai kurias turimas problemas, ne visada geba jas efektyviai spręsti. Visas nuteistojo skundas yra paremtas nepasitenkinimu teisėsaugos sistema, nepagrįstu manymu, jog su juo siekiama susidoroti, jam pakenkti ir pan. Vietoj to, kad nuteistasis stengtųsi sėkmingai integruotis į visuomenę, jis visą dėmesį skiria nepagrįstų skundų, prašymų rašymui, dalyvavimui bado akcijose, t. y. renkasi nekonstruktyvius problemų sprendimo būdus.Nors L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, tačiau ji išlieka vidutinė – 57 balai pagal OASys metodiką. Nuteistasis teigia, kad šių balų sumažinti jau nebegali, nes tai lemia jo ankstesni nusikaltimai, tačiau apygardos teismas pažymi, jog visi minėti balai nėra statiniai. Mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką L. L. gali įgydamas specialybę, spręsdamas savo emocinės gerovės problemas – kreipdamasis dėl psichologinės pagalbos, stiprindamas ryšius su artimaisiais, aktyviau dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, dengdamas priteistą civilinį ieškinį.Nors nusikaltimai, už kurių padarymą L. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, jis bausmės atlikimo metu taip pat nėra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau teigti, jog Komisijos siūlymas dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje yra visiškai nepagrįstas, nėra pagrindo. Nuteistojo bylos istorijoje yra duomenų, patvirtinančių, kad ankstesnius seksualinius nusikaltimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dalyvauti su alkoholio prevencija susijusiose programose būtų tikslinga. L. L. teiginių, jog nuo teisėsaugos institucijų jis niekada nesislapstė, apygardos teismas išsamiau neanalizuoja, nes tai nėra lygtinio paleidimo taikymo svarstymo dalykas. Šis faktas yra užfiksuotas jo asmens byloje, paieška buvo paskelbta prokuroro nutarimu, todėl teigti priešingai nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis nebuvo išvykęs į užsienį ir buvo surastas Lietuvos Respublikoje, nekeičia fakto, jog baudžiamajam procesui jis trukdė nebendradarbiaudamas su teisėsaugos atstovais. Tačiau, jau minėta, ši aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui reikšmės neturi. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad L. L. turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų, kurie gali apsunkinti sėkmingą probaciją, kadangi įsidarbinimo aklųjų ir silpnaregių kombinate galimybė, išėjus į laisvę, yra tik tikėtina. Dėl įsidarbinimo galimybės nuteistasis į minėtą įstaigą nėra kreipęsis, atsarginių variantų, ką veiktų, jei nebūtų priimtas dirbti į norimą bendrovę, L. L. neturi. Pasiryžimą gyventi vien iš neįgalumo pašalpos apygardos teismas nevertina teigiamai, kadangi pragyventi iš pašalpų jam nesisekė ir anksčiau, t. y. finansų stoka skatino daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.Remiantis išdėstytu, vien paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą, atkreipė dėmesį į visas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, fakto klaidų nepadarė, nurodė, kodėl šiuo metu taikyti lygtinio paleidimo institutą jo atžvilgiu nėra pagrindo, šią savo išvadą argumentuotai pagrindė, todėl naikinti skundžiamos nutarties pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama galioti be pakeitimų, L. L. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika