- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- TS-15-791/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00389-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- L. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas:
1) 2011-12-08 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d., 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių (nuosprendis įsiteisėjo 2011-12-29);
2) 2011-12-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių (nuosprendis įsiteisėjo 2012-01-24);
3) 2012-01-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2012-02-21).
4) 2012-03-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 6 metams 10 mėnesių (nuosprendis įsiteisėjo 2012-04-13).
Bausmės pradžia – 2011-09-29, bausmės pabaiga – 2018-07-28 (užskaityta viena diena).
Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2015-01-08.
Nuteistasis atliko įstatymo numatytą 1/2 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Nuteistasis L. L. 2017-02-07 pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisijos 2017-03-29 nutarimu Nr. 357-130 atmestas nuteistojo prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime Komisija nurodė, kad anksčiau nuteistajam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, iš jų du kartus jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Jis slapstėsi ir būdamas paieškomas darė nusikaltimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvavo anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, nors nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Jo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, bet išlieka vidutine – 57 balai ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius. Komisija sprendė, kad šiuo atveju netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis L. L. su Komisijos išvadomis nesutiko ir prašė taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodė, kad jis serga keliomis lėtinėmis ligomis, privalo nuolat vartoti vaistus, todėl nori gyventi laisvėje ir gydytis. Psichologai nemažina jam nusikalstamo elgesio rizikos balų ir paaiškino, kad balų neleidžia mažinti aplinkybės, jog jis bandė nusižudyti ir yra teistas už smurtinius nusikaltimus. Nuteistasis pažymėjo, kad Komisijos nurodyta aplinkybė, jog nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, neatitinka tikrovės. Jis priėmęs tvirtą sprendimą laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tuo tarpu Komisijos priimtas nutarimas yra susidorojimas su juo dėl jo parašytų skundų.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Mačiulytė-Valaitė pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą. Atsiliepime nurodė, kad nuteistasis teistas net dvylika kartų, dominuoja teistumai už vagystes. Anksčiau jam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, darė naujas nusikalstamas veikas. Pakartotinis analogiškų nusikalstamų veikų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų laikymąsi. L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 balai pagal OASys, likusi neatlikta bausmės dalis didelė. Prokurorė sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl pritaria Komisijos sprendimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis L. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Drausminių nuobaudų neturi, paskatintas šešis kartus (paskutinis paskatinimas paskirtas 2017-04-13). Jis vykdo ankstesnės Komisijos siūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo priemones, dalyvauja pataisos programoje. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų neturi. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo L. L. nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu mažėja, tačiau ji išlieka vidutine – 57 balai, taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Tačiau teismui pateikti duomenys neleidžia daryti išvados apie tokią pažangą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis atpažįsta kai kurias turimas problemas, tačiau kartais kyla sunkumų pasirenkant tinkamas strategijas joms spęsti. Jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Šių aplinkybių kontekste teigti, kad nuteistojo mąstymas ir požiūris į turimas problemas akivaizdžiai pasikeitęs, negalima. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, nes pasikeitė jo mąstymas, jis pradėjo atlyginti ieškinį pagal vykdomuosius dokumentus, visgi teismas įvertina tai, jog nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011-09-29, jis pagal vykdomuosius dokumentus turi atlyginti iš viso 4 954,25 Eur dydžio žalą, tačiau ją pradėjo atlyginti tik po paskutinio jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, kuomet teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tai rodo nuteistojo ilgą laiką turėtą atsainų požiūrį į finansinius įsipareigojimus ir šiuo metu dar anksti spręsti apie jo požiūrio į prievolių vykdymą akivaizdų teigiamą pasikeitimą. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Komisija neteisingai nurodo, jog nusikaltimus jis padarė būdamas neblaivus. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis ankstesnius seksualinius nusikaltimus padarė būdamas neblaivus, pasilinksminimų metu. Tai šeštas svarstymas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir ankstesnės Komisijos ne kartą siūlė nuteistajam dalyvauti anoniminių alkoholikų grupės veikloje, bet nuteistasis ignoravo šias rekomendacijas ir nelankė anoniminių alkoholikų užsiėmimų, taigi, jis ilgą laiką nebuvo linkęs pripažinti turimas problemas ir jas spręsti. Kaip minėta ir teigiamai įvertinta, nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, paskatintas šešis kartus, tačiau vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis du kartus (2012 m. ir 2015 m.) pažeidė nustatytus režimo reikalavimus ir su juo buvo pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011-09-29, pirmą kartą buvo paskatintas tik 2013-12-19, po to – 2014-05-08. Paskutinį drausmės pažeidimą nuteistasis padarė 2015-07-27 ir auklėjamojo pobūdžio pokalbis pravestas 2015-07-28 (asmens byla, II dalis, II tomas, b. l. 132), po to jis buvo paskatintas 2015-12-17, iš viso po minėto drausmės pažeidimo paskatintas keturis kartus. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis kryptingai teigiama linkme savo elgesį koreguoja tik nuo 2015-07-28. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo ankstesni teisės pažeidimai (tai, kad jam būdingas nusikaltimų modelis, jis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas) yra kriminogeninis veiksnys ir ši aplinkybė, įvertinus nuteistojo ribotas galimybes laisvėje įsidarbinti, tai, kad jo nusikalstami veiksmai yra susiję su siekiu neteisėtai gauti pajamų, jis turi finansinių įsipareigojimų, kurių suma didelė, taip pat įvertinus kitus išlikusius kriminogeninius veiksnius, leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstas abejones, kad jis jau pasitaisė ir laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslą. Nagrinėjamu atveju visos aukščiau nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys paskutiniu metu keitėsi teigiama linkme, tačiau toks laiko tarpas nėra pakankamas šiuo metu konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme, leidžiančią daryti išvadą, kad laisvėje jis sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nenusikals.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. L. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas mano, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. L. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.