Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė, L. S., V. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo V. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl notarinių veiksmų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-581-1141/2024 nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas V. N. po savo motinos M. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėdamas jį faktiškai valdyti (sprendimas įsiteisėjo). Sprendime nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. N. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. N. Pareiškėjo tėvai santuokos metu įgijo namų valdos žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini)), taip pat įgijo kitos paskirties 0,64 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Turtas registruotas pareiškėjo tėvo A. N. vardu, bet įgytas esant pareiškėjo tėvui ir mamai (palikėjai) santuokoje. Nustatė, kad palikėjos atkuriamąsias santaupas ir kompensaciją už turėtus piniginius indėlius esančius akcinėje bendrovėje „Lietuvos taupomasis bankas“ pagal 2000 m. lapkričio 23 d. testamentą paveldėjo pareiškėjo sesuo L. S. Taip pat pareiškėjas buvo nurodęs, kad brolis A. N. mirė, jo paveldėtojas pagal testamentą yra V. A. Taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3024-341/2008, kuriuo nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas A. N. (gim. (duomenys neskelbtini) metais) po motinos M. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) pastarosios palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (sprendimas įsiteisėjęs). Šiame teismo sprendime nustatyta, kad M. N. palikimą priėmė sūnus A. N. Testamente nurodytą M. N. turtą paveldėjo L. S. Kadangi motinos testamentas buvo sudarytas ne dėl viso turto, o dėl jo dalies, kitas turtas turėjo būti paveldėtas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyta, kad pareiškėjo motina M. N., mirusi (duomenys neskelbtini), iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu pareiškėjo tėvu A. N. sutuoktiniams bendrasantuokinės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje nurodytu adresu, kur šioje namų valdoje gyveno (ir gyvena iki šiol) pareiškėjas A. N. Pareiškėjo tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini), mirties dienai pareiškėjo motina M. N. nuosavybėje turi dalį bendrasantuokinio nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, žemės sklypą, ir pareiškėjas ir po motinos M. N. mirties liko gyventi savo motinos namų valdoje ir gyvena dabar, šia namų valda, žemės sklypu po motinos mirties naudojasi kaip savo turtu. Pažymėta, kad dėl palikimo į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą kreipėsi L. S., su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Vilniaus rajono 1-ame notarų biure 2004 m. vasario 11 d. išduoti: nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas mirusiosios sutuoktiniui A. N. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas mirusiosios dukrai L. S. Į mirusiajai M. N. priklausantį, registruotą sutuoktinio A. N. vardu, turtą paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

10. Kartu pažymėtina, kad kaip ne kartą teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose išaiškinta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, nepriima sprendimo dėl juridinių faktų konstatavimo. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Svarbu nustatyti, ar kartu teikiamas skundas (nėra prašymas pakeisti jau atliktą notaro notarinį veiksmą, kadangi tokiais atvejais nei Notariato įstatymo 26 straipsnis, nei kiti įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą anksčiau liudijimą. Tokie reikalavimai, kai jau notaro veiksmai atlikti ir juos prašoma pakeisti pagal suformuluotą faktinį dalyką ir teisinį turinį sprendžiami ginčo teisena, pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas tik ieškinine ginčo teisena, atsakovu šioje byloje patraukiant palikimą priėmusį asmenį. Įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą liudijimą. Tokiais atvejais notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą negali būti skundo dėl notaro veiksmų objektu (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-234-856/2021; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-708-480/2019).

11. Kartu pabrėžtina, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnis) (Ši nuostata galiojo ir senoje CK redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. liepos 1 d.). Pareiškimą dėl palikimo priėmimo negaliojančiu gali pripažinti tik teismas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. apžvalgoje išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Taipogi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

12. Iš notarės 2024 m. birželio 26 d. nutarimo dėl atsisakymo, matyti, jog notarė nutarime paaiškino (nurodė), kad Vilniaus rajono 1-ame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo bylą po M. N. mirties. 2003 m. lapkričio 7 d. palikimą pagal testamentinę dalį priėmė mirusiosios dukra L. S. Notarė vertino, kad šiuo atveju įpėdinė, pateikusi pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, priėmė visą turtą. 2023 m. rugsėjo 29 d. palikimą pagal 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3024-341/2008 (palikimas priimtas faktiniu valdymu) priėmė mirusiosios sūnus A. N., kuriam 2023 m. spalio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2024 m. balandžio 16 d. palikimą pagal 2024 m. vasario 19 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-581-1141/2024 (palikimas priimtas faktiniu valdymu) priėmė mirusiosios sūnus V. N. Notaras išaiškino, kad teismo liudijimo V. N. išduoti negali, kadangi neliko mirusiajai M. N. priklausančių turto dalių, todėl turi būti pripažintas iš dalies negaliojantis 2023 m. spalio 9 d. išduotas A. N. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Papildomai atsiliepime notarė papildė, kad A. N. po 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė, mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 9 d. A. N. įpėdinio V. A. prašymu, išduotas paveldėjimo liudijimas A. N. į jam tenkančią ½ dalį M. N. turto. Paveldėjimo byloje po M. N. mirties buvo du įpėdiniai (dukra L. S. ir sūnus A. N.) priėmę palikimą įstatymo nustatyta tvarka. M. N. turtą įgijo būdama santuokoje su A. N., kuris taipogi mirė (duomenys neskelbtini). Testamentu (2000 m. gegužės 9 d.) A. N. turtą (namą su priklausiniais ir žemės sklypą) paliko dukrai L. S. Pusė šio turto priklausė M. N. (nors viešame registre turtas registruotas A. N. vardu). Notarė pažymėjo, kad L. S. priėmus palikimą, pirmiausia pagal testamentą (konkrečiai atkuriamąsias santaupas), likęs turtas buvo paveldimas pagal įstatymą ir dalijamas tarp įstatyminių įpėdinių. Nustačius juridinį faktą A. N., 2023 m. spalio 9 d. A. N. įpėdinio V. A. prašymu, išduotas paveldėjimo liudijimas ir konkrečiai į jam tenkančią ½ dalį M. N. turto. Tuo metu buvo žinomi tik du įpėdiniai. Notarės įsitikinimu, šiuo atveju po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo mirusios M. N. įpėdiniais yra trys jos vaikai: L. S., A. N. ir V. N. ir mirusios turtas turėtų būti dalinamas į tris dalis. Šiuo metu į dalį M. N. turto išduoti paveldėjimo teisės liudijimai L. S. ir A. N., nustatant jiems po ½ paveldimo turto. Pabrėžė, kad palikimas nuosavybės teise priklauso palikimą priėmusiems įpėdiniams nuo palikimo atsiradimo dienos. Disponuoti tokiu turtu jie gali tik po teisių išviešinimo, t. y. nors viešame registre dar yra mirusiojo A. N. registruoto turto, jis priklauso L. S. Norint išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. N. iš dalies turi būti pripažinti negaliojančiais išduoti paveldėjimo liudijimai: 2023 m. spalio 9 d. (notarinio registro Nr. 10762 A. N.) ir 2023 m. spalio 19 d. (notarinio registro Nr. 11080 V. A.). Iš išreikalautų iš notarės paveldėjimų bylų kopijų papildomai matyti, kad 2003 m. L. S. buvo pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarė atliko liudijimą, jog L. S. priėmė palikimą (notarinio reg. 10962). Po A. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė mirusiojo dukra L. S. Byloje pateikta A. N. 2000 m. gegužės 9 d. testamento kopija, iš kurios matyti, kad jam priklausančius gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai L. S. L. S. išduotas 2007 m. birželio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į palikėjo A. N. turtą. Byloje pateikta 2008 m. gruodžio 19 d. prašymo kopija, iš kurio matyti, jog L. S. kreipėsi į notarę su papildomu prašymu dėl likusio M. N. turto paveldėjimo, nurodant, kad jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl nekilnojamojo turto.

13. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Kaip byloje nustatyta, 2003 m. lapkričio 7 d. įregistruotas M. N., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktas – į Vilniaus rajono 1-ąjį notrų biurą kreipėsi L. S. Sutinkama su notare, kad įstatymo nuostatos nurodo, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šį priėmimą L. S. atliko per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, tuo metu nei A. N., nei V. N. per 3 mėnesių terminą motinos palikimui priimti į notarą nesikreipė. Palikėja M. N. įgijo turtą būdama santuokoje su A. N., kuris taipogi mirė (duomenys neskelbtini). Testamentu, patvirtintu 2000 m. gegužės 9 d., notarinio registro Nr. 1-4141, gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paliktas dukrai L. S., jai 2007 m. birželio 27 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. 2008 m. liepos 9 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad palikėjo A. N. turtą paveldi mirusiojo dukra L. S. (nurodytas paveldimas turtas). Taigi A. N. turtą paveldėjo L. S. Taip pat Vilniaus rajono 1-ame notarų biure 2004 m. vasario 11 d. priimtas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas, kuriame kartu pateikta informacija, jog liudijama, kad A. N., yra pergyvenęs sutuoktinę M. N., mirusią (duomenys neskelbtini), ir jai priklauso ½ turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalis. Taip pat teismuose buvo priimti du teismo sprendimai dėl juridinių faktų (palikimo priėmimo faktiniais valdymais), t. y. civilinėje byloje Nr. 2-3024-341/2008 nustatyta, kad priėmė faktiniu valdymu mirusiosios sūnus A. N., miręs (duomenys neskelbtini), kuriam 2023 m. spalio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 10762, 2023 m. spalio 19 d. (notarinio registro Nr. 11080 V. A.). 2024 m. balandžio 16 d. palikimą pagal 2024 m. vasario 19 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-581-1141/2024 nustatytas faktas, kad priėmė mirusiosios sūnus V. N. NTR viešuose registruose įregistruota informacija apie ginčo turtą, iš kurio matyti tam tikros turto dalys nurodytos priklausančios V. A., A. N. ir L. S., o dėl V. N. nurodytas įregistruotas juridinis faktas (2024 m. vasario 19 d. apylinkės teismo sprendimas). M. N. vardu registruoto viešame registre nėra. Esminės aplinkybės, kad teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti juridiniai faktai nustatyti iš esmės skirtingais laikotarpiais, todėl notarui 2023 m. spalio 9 d. ir spalio 19 d. išduodant paveldėjimo teisės liudijimus dėl A. N. dar nebuvo žinoma situacija apie dar vieną galimą įpėdinį, t. y. V. N. (šios bylos pareiškėją), kadangi teismo sprendimas dėl jo juridinio fakto pareiškėjo atžvilgiu priimtas tik 2024 m. vasario 19 d. Kaip patvirtina bylos medžiaga 2023 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės liudijime nurodyta paveldima dalis lygiomis dalimis dviem įpėdiniams po ½ (nesant tuo metų duomenų apie trečiąjį galimą paveldėtoją V. N. Esant tokiems duomenims tuomet jau būtų dalinama kitomis dalimis). Notarės teigimu, pusė turto, kuris priklausė A. N., priklausė M. N. pagal CK 3.88 straipsnį, kuris registruotas NTR A. N. vardu. Iš esmės pasikeitus situacijai po dar vieno juridinio fakto nustatymo teisme, faktiškai yra 3 paveldėtojai (1 asmuo yra paveldėtojas pagal pareiškimą notarui, o kiti du asmenys yra paveldėtojai pagal teismų nustatytus juridinius faktus), tačiau jau išduoti paveldėjimo liudijimai iki 3 paveldėjo atsiradimo. Taip pat kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Taipogi iš pareiškimo pagrindo, L. S. atsiliepime nurodytos pozicijos, notarės vertinimų, tiek iš bylos medžiagos matyti, jog tarp paveldėtojų kyla ginčai ir dėl faktų, tiek dėl mirusių sutuoktinių (M. ir A. N.) turto nuosavybės formos (t. y. ar bendroji jungtinė nuosavybė, ar asmeninė), tiek dėl kitų aplinkybių.

14. Kaip jau minėta ir praktikoje nustatyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad susiklosčiusius gana sudėtingai situacijai (kai atsirado dar naujas paveldėtojas pagal juridinį faktą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, o ne atnaujinus terminą palikimui priimti, jau po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo), notaras negali teisingai paskirstyti visiems paveldėtojams priklausančių palikėjos palikimo dalių, kadangi jau išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas, kuris registruotas NTR, kai buvo duomenys tik apie du paveldėtojus ir nebuvo žinoma apie dar vieną paveldėtoją, kuris faktiniai savo veiksmais priėmė palikimą. Nei Notariato įstatymo 26 straipsnis, nei kiti įstatymai nenumato teisės notarui pačiam panaikinti savo išduotą anksčiau liudijimą. Tokie reikalavimai, kai jau notaro veiksmai atlikti ir juos prašoma pakeisti pagal suformuluotą faktinį dalyką ir teisinį turinį sprendžiami ginčo teisena, pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti nuginčytas tik ieškinine ginčo teisena, atsakovu šioje byloje patraukiant palikimą priėmusį asmenį. Tai pabrėžta ir kasacinio teismo praktikoje, kad notaro statusas, įtvirtintas Notariato įstatyme, lemia jam taikomus didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020 ir kt.). Faktiškai toliau galiojant išduotiems paveldėjimo liudijimams dėl A. N., V. A. (2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 19 d.) pagal juose nurodytas paveldimas dalis, notarui nėra galimybės padalinti M. N. priklausančių turto dalių, ką teisingai notaras ir pažymėjo atsisakyme atlikti notarinį veiksmą, pasiūlė spręsti klausimą dėl anksčiau išduoto paveldėjimo liudijimo (jo dalies) pripažinimo negaliojančiu. Tokia situacija iš esmės kartu susidarė ir dėl paties pareiškėjo V. N., kuris anksčiau nesikreipė nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei anksčiau į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (faktiškai pasikreipta tik po daugiau negu 10 metų po motinos mirties), todėl iki to laiko buvo atlikti įvairūs notariniai veiksmai, tarp jų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas su nurodytomis paveldėjimo sąlygomis (atitinkamos patvirtinančiomis atitinkamas nuosavybės teises į paveldėtą turtą), kurios būtų kitokios, jeigu notaras turėtų duomenis apie dar vieną papildomą paveldėtoją. Pats notaras negali pasinaikinti paveldėjimo teisės liudijimų. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu teisių gynybos būdų priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (šiuo atveju pagrindas nurodytas gana aiškiai, dėl jau anksčiau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo su konkrečiomis paveldėjimo sąlygomis, kurių nepakeitus (pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis)), notaras negali išspręsti paveldėjimo pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, kai atsirado dar vienas paveldėtojas pagal juridinį faktą). Įvertinus nurodytas aplinkybes pagal įstatymu notarui suteiktas funkcijas bei kompetenciją, darytina išvada, kad šiuo atveju notaras pagrįstai atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

15. Pažymėtina, jog pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo teismui suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, o pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos (atmetus skundą) neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą dėl notarinių veiksmų.

Išsiųsti nutartį byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.