- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1059/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00183-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Kreditorius
- BUAB ,,Altavis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus BUAB ,,Altavis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. B2-1099-260/2013 dėl kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Kauno Hronas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kauno Hronas“ (Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-706-260/2013). Šioje byloje 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas patvirtino pagal administratoriaus siūlymą kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditoriaus BUAB „Altavis“ 3 834 801,33 Lt finansinį reikalavimą.
2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi, priimta gavus BUAB „Kauno Hronas“ kreditoriaus Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinis reikalavimas, Kauno apygardos teismas pasinaikino šios nutarties apskųstą dalį, klausimą dėl BUAB „Altavis“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nutarė nagrinėti kaip ginčijamą, šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
2012 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. teisme gauti BUAB „Kauno Hronas“ ir BUAB „Altavis“ atsiliepimai į kreditoriaus Danske Bank A/S atskirajame skunde nurodytus argumentus apie kreditoriaus BUAB „Altavis“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo nepagrįstumą. Pateiktuose atsiliepimuose BUAB „Kauno Hronas“ ir BUAB „Altavis“ pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Kauno Hronas“ šaukti kreditorių susirinkimus iki bus išspręstas klausimas dėl kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Tokį prašymą jį pareiškę asmenys grindė tuo, kad iki bus patvirtintas kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinis reikalavimas, šiam kreditoriui, kurio reikalavimo suma sudaro kiek daugiau nei 42 procentus visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, užkertamas kelias naudotis savo teisėmis kreditorių susirinkimuose, o kreditorius Danske Bank A/S, nepagrįstai formaliais pagrindais ginčijantis BUAB „Altavis“ reikalavimo pagrįstumą, įgijo balsų daugumą, jis kreditorių susirinkimuose turi kiek daugiau nei 70 procentų balsų. Tai sudaro prielaidas kreditoriui Danske Bank A/S priimti susirinkimuose sau palankius sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi atmetė atsakovo BUAB „Kauno Hronas“ ir kreditoriaus BUAB „Altavis“ prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Kauno Hronas“ šaukti kreditorių susirinkimus iki bus išspręstas klausimas dėl kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas nurodė, kad teisę spręsti su įmonės bankrotu susijusius klausimus kreditoriams suteikia Įmonių bankroto įstatymo 21 str. Iki bus patvirtintas vieno iš kreditorių ginčijamas finansinis reikalavimas, teismo nuomone, netikslinga varžyti visų kreditorių teises spręsti svarbiausius su bankroto procedūromis susijusius klausimus kreditorių susirinkimuose, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. įtvirtinta teisė apskųsti teismui kreditorių susirinkimų nutarimus yra pakankama priemonė neleisti, kad būtų priimami tik vienam kreditoriui palankūs sprendimai, dėl ko reiškia nuogąstavimus kreditorius BUAB „Altavis“ ir atsakovas BUAB „Kauno Hronas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius BUAB „Altavis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti BUAB „Altavis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti šaukti BUAB „Kauno Hronas“ kreditorių susirinkimus, kol įsiteisėjusia teismo nutartimi nebus išspręstas klausimas dėl kreditoriaus BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nurodo, kad atsakovo bankroto byloje, Kauno apygardos teismui priėmus 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį, be pareiškėjo, yra kiti 43 kreditoriai, tačiau nei vienas iš jų nekvestionavo BUAB „Altavis“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, kas leidžia teigti, jog išskyrus pareiškėją, nei vienam iš atsakovo bankroto proceso dalyvių nekyla abejonių dėl BUAB „Altavis“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas skundą dėl BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovo bankroto byloje pateikė vien formaliais pagrindais bei siekdamas eliminuoji BUAB „Altavis“ galimybę dalyvauti atsakovo kreditorių susirinkimuose. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino šios itin reikšmingos aplinkybės, dėl ko nepagrįstai netenkino tiek BUAB „Altavis“, tiek BUAB „Kauno Hronas“ prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad BUAB „Altavis“ kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje yra vienas didžiausių. Ginčijamo BUAB „Altavis“ kreditorinio reikalavimo suma sudaro net 42,761 proc. visų teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtintų atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidus šaukti kreditorių susirinkimus nepaisant, jog BUAB „Altavis“ kreditorinio reikalavimo dydis turi lemiamos reikšmės atsakovo bankroto procese, pareiškėjui būtų sudaromos prielaidos formaliai, neturint realios balsų daugumos, atsakovo bankroto procese priimti sau palankius nutarimus. Kauno apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinus atsakovo kreditorių sąrašą, pareiškėjo procentinė balsų išraiška sudarė 40,398 proc., taigi pareiškėjas neturėjo lemiamos įtakos galimai priimant sau palankius ir neatitinkančius kitų kreditorių interesų, sprendimus. Tuo tarpu po Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo, pareiškėjo procentinė balsų išraiška sudaro net 70,578 proc., t.y. pareiškėjas, formaliais pagrindais ginčydamas BUAB „Altavis“ kreditorinį reikalavimą, atsakovo bankroto byloje įgijo balsų daugumą, todėl šiuo metu pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d., priimti nutarimus BUAB „Kauno Hronas“ kreditorių susirinkime pakanka išimtinai vien pareiškėjo balsų. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas sąmoningai siekė įgyti daugumą atsakovo bankroto procese ir tikėtina, siekia atsakovo kreditorių susirinkimo metu inicijuoti ir priimti išimtinai tik sau palankius bei prieštaraujančius kitų kreditorių teisėtiems interesams sprendimus. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šią aplinkybę bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiančias šaukti BUAB „Kauno Hronas“ kreditorių susirinkimus bei eliminuojančias bet kokias prielaidas priimti neteisėtus, nepagrįstus BUAB „Kauno Hronas“ kreditorių susirinkimų nutarimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui visų pirma užtikrintų viešojo intereso gynimą bei leistų išvengti situacijos, kai galimiems pagrindiniams kreditoriams nedalyvaujant kreditorių susirinkimuose, vėliau būtų inicijuojamas priimtų nutarimų ginčijimas ir tokiu būdu vilkinamas visas tolimesnis bankroto procesas.
Atsiliepimas
BUAB „Kauno Hronas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti šaukti BUAB „Kauno Hronas“ kreditorių susirinkimus, kol įsiteisėjusia teismo nutartimi nebus išspręstas klausimas dėl BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. BUAB „Kauno Hronas“ sutinka su BUAB „Altavis“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad nagrinėjamu atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra racionalus ir pagrįstas, o teismas priėmė neteisėtą sprendimą bei netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų neigiamų pasekmių ir nepažeistų pačios įmonės bei kreditorių teisių ir teisėtų lūkesčių, o priešingai - apgintų tai ir užtikrintų viešojo intereso apsaugą. Tik uždraudus šaukti kreditorių susirinkimus, sumažėja rizika, kad bus priimami sprendimai išskirtinai tik vieno kreditoriaus interesų naudai, dėl ko vėliau būtų inicijuotas šių sprendimų nuginčijamas, taip sustabdant bankroto procedūrą bei paneigiant pačių bankroto procedūrų tikslą - kuo operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata.
Pasak apelianto, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau pirmosios instancijos teismui patvirtinus ginčijamą apelianto finansinį reikalavimą, jis būtų priverstas ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus, pažeidžiančius jo interesus, ir tai užvilkintų bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pritaikius apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones visiškai sustotų jau prasidėjusi likvidavimo procedūra. Viena vertus, draudimas šaukti kreditorių susirinkimus ir priimti juose sprendimus padėtų užtikrinti proceso sklandumą, nes, užkirtus kelią priimti/vykdyti sprendimus, nebūtų ko skųsti, tačiau kitą vertus, tai pažeistų bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių likvidavimo procedūra būtų nukelta neapibrėžtą terminą, o jo metu bankrutavusi įmonė patirtų įvairių administravimo išlaidų (galimai reikėtų išlaikyti parduotiną turtą, mokėti atlyginimą administratoriui), kas atitinkamai mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes BUAB „Altavis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2013 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Altavis“ 3 834 801,33 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kauno Hronas“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad dar ir dėl šios priežasties nebebūtų tikslinga taikyti apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jos buvo prašomos taikyti iki teismas išnagrinės klausimą dėl BUAB „Altavis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Susiklosčius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, nepažeidė teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu bankroto bylose, todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.