- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- Iv-2086-281/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00723-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- M. C.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Kategorijos
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Miglei Einorytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. C. (M. C.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniu Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. C. 2009-05-18 kreipėsi į teismą su skundu (t1, b. l. 5), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 500000Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis yra Lenkijos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Kalėjimo izoliatorius nėra pritaikytas žmonėms kalinti, neatitinka sanitarinių normų, yra perpildytas. Kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo laikoma po šešis žmones. Kameros neatitinka Europos standartų, jų sienas ėda grybai, pelėsiai, visur drėgna, daug kirminų ir žiurkių. Yra ir kitų nepatogumų – nėra santechnikos, gyvenamosios kameros, kuriose jis buvo laikomas žiemos metu nešildomos, neturi langų, t.y. yra netinkamos nuteistiesiems gyventi. Statybinės medžiagos, kuriomis yra dengti pastatai, yra uždraustos naudoti gyvenamosiose patalpose. Jos sukelia vėžį, yra žalingos žmogaus sveikatai. Nurodė, kad 2007 m. jam kalint kameroje Nr. 271, žiemos metu 3 savaites nebuvo lango, taip pat nebuvo tualeto. Jis ne kartą teikė prašymus per konsulatus, nes yra kitos šalies, t. y. Lenkijos, pilietis. Medicininė pagalba, kuri teikiama laikinai sulaikytiems, yra nepakankama. Dėl minėtoje areštinėje esančių sąlygų rizikavo susirgti įvairiomis ligomis ir infekcijomis. Mano, kad žmonių laikymas tokiomis sąlygomis yra nežmoniškas ir neatitinka nei etinių, nei moralinių normų. Teigė, kad laikomas tokiomis sąlygomis patyrė moralinę žalą, todėl prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 500 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, kuris byloje yra ir trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, atsiliepime teismui į pareiškėjo skundą (t1, b. l. 45 – 48) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pirmą kartą atvyko 2007-06-18 ir buvo patalpintas į kamerą Nr.122. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr.122, 176, 152, 121, 377, 271, 317, 271, kurių plotai yra nuo 7,27 kv. m. iki 7,94 kv. m. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims – ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui, tačiau dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas yra nuolat perpildytas, o įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, nustatytas reikalavimas kartais būna viršytas. Nurodė, kad pareiškėjas savo teiginių, jog Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas netinka nuteistiesiems ir suimtiesiems apgyvendinti, nes kameros nešildomos, neturi langų, tinkamos santechnikos, kyla kitų nepatogumų, nepagrindė jokiais įrodymais. Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui priklausantys pastatai yra seni ir jiems yra reikalingas remontas, tačiau kameros remontuojamos etapais pagal nustatytą planą, gavus atitinkamas lėšas iš valstybės biudžeto. Remiantis pareiškėjo kalinimo metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 72 p., kameras tvarkytis privalo patys kalinamieji, jiems suteikiamas reikalingas inventorius įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų (nuteistųjų), kad jie palaikytų tvarką kamerose, o už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Pareiškėjo teiginiai, kad kameros žiemą yra nešildomos, neatitinka tikrovės, nes visos kameros yra šildomos centralizuotai, temperatūra automatiškai reguliuojama priklausomai nuo oro lauke temperatūros, tam, kad patalpose temperatūra nuolat būtų ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu kameroje Nr.271 galimai buvo atliekamas remontas pagal nustatytą planą. Iš pareiškėjo įstaigos administracija per jo buvimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpį negavo jokių skundų dėl kameros būklės ar jo laikymo sąlygų, todėl įstaigai nebuvo žinoma apie tai, kad pareiškėjas turi nusiskundimų. Suimtųjų ir nuteistųjų žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnale užregistruotas vienintelis 2007-10-10 pareiškėjo kreipimasis su prašymu duoti jam baltų popieriaus lapų. Pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesuteikia reikalingos medicininės pagalbos yra nepagrįsti įrodymais, kadangi pagal pareiškėjo buvimo metu galiojusių Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 63 p., atvykus naujiems asmenims yra patikrinama jų sveikata, atliekamas sanitarinis švarinimas, užvedama asmens medicininė kortelė. Pagal LR civilinio kodekso 6.247 str., sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė neturtinę žalą, nėra pagrįsti, kadangi nepateikta jokių įrodymų dėl padarytos žalos, skunde nekonkretizuota kokio pobūdžio žala buvo padaryta bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis.
Teismo posėdžio metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovė patvirtino atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad M. C. į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą buvo pristatytas 2007-06-18 ir buvo patalpintas į kamerą Nr.122. Nuo 2007-06-19 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr.176, 2007-08-13 perkeltas į kamerą Nr.152, 2007-11-07 perkeltas į kamerą Nr.121, 2007-11-08 perkeltas į kamerą Nr.377, 2007-12-27 perkeltas į kamerą Nr.271, 2008-01-24 perkeltas į kamerą Nr.317, 2008-02-15 perkeltas į kamerą Nr.271. 2008-02-20 pareiškėjas buvo išvežtas į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją (t1, b. l. 42).
Byloje spręstinas ginčas dėl M. C. skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 500000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš M. C. skunde teismui nurodytų motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą grindžia netinkamomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sudarytomis kalinimo sąlygomis, nurodydamas, jog: izoliatorius nėra pritaikytas žmonėms kalinti, neatitinka sanitarinių normų, perpildytas; kamerose, kuriose jis buvo kalinamas buvo laikoma po šešis žmones, jų sienas ėda grybai, pelėsiai, visur drėgna, daug kirminų ir žiurkų; kamerose nėra santechnikos, žiemos metu nebuvo šildomos, neturi langų; statybinės medžiagos, kuriomis yra dengti pastatai, yra uždraustos naudoti gyvenamosiose patalpose, sukelia vėžį ir yra žalingos žmogaus sveikatai; 2007 m. kalint kameroje Nr.271 žiemos metu 3 savaites nebuvo lango, taip pat nebuvo tualeto; teikiama medicininė pagalba yra nepakankama, todėl rizikavo susirgti įvairiomis ligomis ir infekcijomis.
LR civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. sakoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
LR civilinio kodekso 6.250 str. 1d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr.3K-3-337/2006 ir kt.).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti LR civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. bylose Nr.A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 6.271 str.1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr.A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr.A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr.A756-122/2010 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas M. C. nurodytu atveju.
LR sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr.461 patvirtintos HN 76:199 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – Higienos norma), galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 p. nurodoma, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv.m. plotas vienam žmogui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-02-11 nutartimi įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pateikti įrodymus apie tai, kiek asmenų kartu su M. C. buvo laikoma kamerose (t1, b.l. 160).
Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas 2011-03-21 raštu teismui paaiškino, kad nuteistųjų asmenų judėjimas įstaigoje vyksta nuolat ir labai intensyviai, asmenys į kameras įkeliami ir iš jų perkeliami dažnai ne vieną kartą per dieną, todėl pateikti informaciją apie šių asmenų judėjimą konkrečiose kamerose nėra galimybės (t1, b.l. 180).
Kaip minėta, atsiliepime į pareiškėjo skundą Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nurodė, kad nuo 2007-06-18 iki 2008-02-20 M. C. buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 7,24 kv.m. iki 7,94 kv.m., kameros yra nuolat perpildytos, nes įstaigos administracija negali daryti įtakos nuteistųjų (suimtųjų) skaičiui (t1, b.l. 45-48).
Teisminio nagrinėjimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovė paaiškino, kad kamerose vidutiniškai yra po 4 lovas, o nustatyto reikalavimo, kad vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 5kv.m. patalpos ploto, ne visada pavykdavo laikytis (t2, b.l. 6).
Vertinant minėtų įrodymų visumą, atsižvelgus į tai, kad M. C. kalinimo laikotarpiu nurodytose kamerose buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, o didžiausios kameros plotas neviršijo 7,94kv.m., darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose, t.y. pažeidžiant Higienos normos 6.15 p. reikalavimus, yra pagrįstos.
Tokiu būdu darytina išvada, kad M. C. sveikatos ir higienos normas netinkančiomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo laikomas nuo 2007-06-18 iki 2008-02-20. Įvertinus pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, patys pažeidimai negali būti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t.y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala. Be to, ta aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta LR civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.Savenkovas prieš Lietuvą).
Įvertinus nurodytas aplinkybes daroma išvada, jog yra visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma priteisti jo patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t.y. perpildytose kamerose, iš esmės yra pagrįsti.
Kita vertus, M. C. teiginiai, jog pareiškėjo nurodytos kameros jo kalinimo laikotarpiu neatitiko higienos bei sveikatos normų reikalavimų (apipelijusios sienos, padidinta oro drėgmė, daug kirminų ir žiurkių, nešildomos, be langų, dengti vėžinius susirgimus sukeliančia stogo danga) bei nebuvo tinkamai įrengtos (neįrengti tualetai) nepagrįsti jokiais byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais.
Teismui pateikti 2008-04-29 bei 2008-07-03 darbų atlikimo aktai bei 2011-03-21 kameros apžiūros aktas liudija, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo kamerose Nr.152, Nr.121, t.y. kameros kuriose pareiškėjas kalėjo didelę laiko dalį, buvo atlikti remonto darbai, o kameros Nr.121, Nr.122, Nr. 152, Nr.176, Nr.271, Nr. 317, Nr.377 įrengtos tinkamai bei atitinka Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, jose įrengti visi būtini sanitariniai mazgai (t1, b.l. 181; t2, b.l. 1-4).
Iš teismui pateikto prašymų registracijos knygos išrašo matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administraciją kreipėsi tik vieną kartą, t.y. 2007-10-10, su prašymu duoti balto popieriaus lapų (t1, b.l. 52). Taigi, jokie pareiškėjo nusiskundimai kalinimo metu dėl kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjimo administracijai reiškiami nebuvo.
Teisminio nagrinėjimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovė patvirtino, kad stogų danga yra pagaminta iš plieno (t2, b.l. 6).
Nors, pareiškėjo teigimu, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sveikatos priežiūra nėra tinkama, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie pareiškėjo patirtus sveikatos sutrikimus ar nesuteiktas medicinines paslaugas. Jokių aplinkybių, patvirtinančių apie patirtus sveikatos sutrikimus kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, skunde teismui nenurodo ir pats pareiškėjas.
Atsižvelgus į tai, M. C. skundo motyvai dėl netinkamos sveikatos priežiūros Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra grindžiami subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip susiję su pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (neigiamais išgyvenimais, fiziniu skausmu ar pan.) atsiradimu.
Tokiu būdu, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos M. C. subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis higienos sąlygomis, t.y. kamerose, kuriose kalinančiam asmeniui būtų skiriama ne mažesnis kaip Higienos normos 6.15 p. nustatytas patalpų plotas. Atsižvelgiant į pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteistina 4000 litų kompensacija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo M. C. (M. C.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. C. (M. C.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, keturis tūkstančius litų (4000 litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą