- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1285-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03115-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Anita Sereikienė, Gintautas Koriaginas, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,APS grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deipa“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Anitos Sereikienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deipa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Deipa“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „APS grupė“ (toliau – ir atsakovė) 11 820,30 Eur skolą, 2 103,45 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vieno cecho rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai atliko sutartus rangos darbus, todėl tuo pagrindu išrašė 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė dėl atliktų darbų kokybės pretenzijų nereiškė, tačiau iki ieškinio pateikimo už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras neatsiskaitė ir liko skolinga 11 820,30 Eur. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė pažeidė Sutartyje numatytą pareigą laiku atsiskaityti su ieškove, todėl remiantis Sutarties 6.3. punktu, ieškovė įgijo teisę į 2 103,45 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,2 proc. dydžio normą, nuo laiku negrąžintų sumų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
3. Atsakovė UAB „APS grupė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė pagal sudarytą Sutartį atliko sulygtus darbus, tačiau nepateikė dokumentacijos, kuri yra būtina darbų priėmimui, kas iš esmės reiškia, kad ieškovė neįvykdė prievolių pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalauja apmokėti už atliktus ir pilnai pabaigtus darbus, tačiau nėra pateikusi atsakovei tai patvirtinančių darbų rezultato užbaigimo ir su tuo susijusių dokumentų, todėl atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymo pagal Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Deipa“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „APS grupė“ ieškovės UAB „Deipa“ naudai 11 820,30 Eur skolos, 2 103,45 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 963,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 919 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „APS grupė“, valstybei 12,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu <...>.
5. Teismas nustatė, kad šalių teisiniai santykiai, susiklostę jų sudarytos ginčo rangos sutarties pagrindu, savo esme yra rangovo ir subrangovo. Teismas konstatavo, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, jos atstovui – projektų vadovui pasirašius 2023 m. spalio 3 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2. Nurodyti aktai nėra nuginčyti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentacijos, kuri būtina darbų priėmimui, tačiau nekonkretizavo, kokia dokumentacija turėjo būti pateikta. Tokio pobūdžio atsakovės argumentai vertinti kaip siekis išvengti prievolių vykdymo pagal Sutartį. Atsakovės nurodyta pozicija prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent pačių šalių sudarytos Sutarties sąlygoms ir akceptuotiems Atliktų darbų aktams. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl darbų atlikimo fakto ar darbų trūkumų. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, ieškovei priteista iš atsakovės 11 820,30 Eur skola. Šalys Sutarties 6.3. punkte įtvirtino atsakovės pareigą laiku nesumokėjus už atliktus darbus mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė turi sumokėti 2 103,45 Eur delspinigių, t. y. 97 dienos pradelstos nuo 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo termino pabaigos; 77 dienos pradelstos nuo 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo, taikant 0,2 proc. per dieną normą. Skolininkui laiku neatsiskaičius su kreditoriumi, šis įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos, kuri neįrodinėtina. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteisė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Teismas priteisė iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 963,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovė UAB ,,APS grupė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovavosi išimtinai ieškovo nuomone ir deklaratyviais jo teiginiais, visiškai nesivadovavo aiškiai suformuluota teismine praktika dėl įrodymų vertinimo bei paviršutiniškai išanalizavo faktinę situaciją. Teismas nuspręsdamas tenkinti ieškovo ieškinį padarė esminių įrodymų ir vertinimo taisyklių pažeidimą, turėjusį lemiamos įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Ieškovas pagal sudarytą subrangos sutartį atliko sulygtus darbus, tačiau nepateikė visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti darbų priėmimą. Nors darbai pagal sutartį baigti, tačiau kaip tinkamai pabaigti nebuvo perduoti, šių aplinkybių teismas net nevertino.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB ,,Deipa“ atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
7.1. atsakovė prašo pakeisti sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau visiškai neaišku, kokį procesinį reikalavimą iš tiesų apeliaciniame procese kelia atsakovė;
7.2. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, tariamai neįvertino, jog ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos, reikalingos norint atlikti darbų priėmimą. Tačiau ne ieškovė, o atsakovė yra neįvykdžiusi savo prievolės pagal sutartį. Nors nėra ginčo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, terminų ir paties atliktų darbų perdavimo atsakovei fakto, nepaisant to, atsakovė savo pareigos sumokėti už ieškovės atlikus darbus neįvykdė;
7.3. atsakovės atstovui pasirašius Atliktų darbų aktus buvo patvirtinta, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles. Tuomet atsirado atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymas galimas tik tuomet, kai egzistuoja visos teisės aktuose tam numatytos sąlygos, tačiau šiuo atveju tokios sąlygos neegzistavo, o atsakovės sprendimas nevykdyti mokėjimo ieškovei buvo vienašalis ir niekuo nepagrįstas;
7.4. Atsakovė tik abstrakčiai kalba apie dokumentaciją, kurią ieškovė tariamai turėjo pateikti atsakovei, tačiau tiksliai neįvardina, kokie konkretūs dokumentai tariamai turėjo būti pateikti atsakovei;
7.5. Kadangi atsakovė pažeidė savo prievolę sutartyje numatytais terminais atsiskaityti su ieškove už pastarosios tinkamai ir laiku atliktus rangos darbus objekte, todėl teismas pagrįstai ieškovės naudai iš atsakovės priteisė procesines palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Deipa“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei UAB „APS grupė“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) dėl skolos, delspinigių priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 4 d. sudarė Statybos subrangos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti vieno cecho rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už faktiškai atliktus darbus sumokėti per 30 dienų kalendorinių, kai šalys pasirašys darbų priėmimo–perdavimo aktus ir rangovė (ieškovė) pateiks jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras užsakovui (atsakovei) (Sutarties 2.2 punktas). Ieškovei atlikus pagal Sutartį sulygtus darbus, šalys 2023 m. spalio 3 d. pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. – Atliktų darbų aktą Nr. 2. Abu aktus pasirašė ir darbus priėmė atsakovės atstovas – projektų vadovas J. N.. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė 2023 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 7 078,40 Eur sumai ir 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 741,90 Eur sumai. Atsakovė Sutartyje numatytos pareigos laiku atsiskaityti su ieškove nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 11 820,30 Eur skolos, 2 103,45 Eur dydžio delspinigių pagal Sutarties 6.3 punktą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Su tokiu teismo sprendimu atsakovė nesutinka ir pateikė apeliacinį skundą.
23. Atsakovės apeliaciniame skunde išvardyta daugybė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų, tačiau daugumos jų pažeidimai tik deklaruojami, nes nenurodoma, kuo konkrečiai jie pasireiškia, ir nenurodomi išvardytų normų pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai, jie nesusiejami su nagrinėjama byla. Dėl to teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinį skundą tiek, kiek jame išdėstyti teiginiai yra sukonkretinti, susieti su byla ir esminiais CPK pažeidimais bei įstatymo taikymu teismo nustatytiems faktams.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškinys dėl 11 820,30 Eur skolos, 2 103,45 Eur delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
25. Apeliaciniame skunde atsakovė dar kartą patvirtina, kad ieškovė pagal sudarytą Sutartį atliko sulygtus darbus. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tik tuo, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovei darbų rezultato užbaigimo ir su tuo susijusių dokumentų, todėl atsakovė neturi pareigos vykdyti atsiskaitymų pagal Sutartį.
26. Nagrinėjamojo byloje nėra ginčo dėl šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą statybos rangos sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos Sutarties nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
27. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Kasacinio teismo praktika dėl rangos sutarties šalių priešpriešinių pareigų vykdymo yra gausi ir pakankamai išplėtota.
28. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).
29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo prievolę pagal Sutartį tinkamai ir laiku įvykdė: sutartais terminais ir apimtimi tinkamai atliko rangos darbus objekte ir juos perdavė atsakovei. Tai patvirtina atsakovės atstovo pasirašyti 2023 m. spalio 3 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2023 m. spalio 26 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2. Šiuose aktuose atsakovė nėra užfiksavusi jokių darbų trūkumų. Kad ieškovė atliko Sutartyje numatytus darbus, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde patvirtina ir pati atsakovė. Todėl byloje nėra ginčo dėl ieškovės atliktų rangos darbų kokybės, atlikimo terminų ir paties atliktų darbų perdavimo atsakovei fakto. Prieš tai minėtų Atliktų darbų aktų pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti dvi sąskaitas faktūras (7 078,40 Eur sumai ir 4 741,90 Eur sumai). Duomenų, kad atsakovė už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė ir nėra skolinga ieškovei, į bylą nepateikta. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, kurių šalys iš esmės neginčijo, įrodo, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už faktiškai tinkamai atliktus darbus ir leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės ieškovei skolą, delspinigius. Pastebėtina, kad ginčo dėl priteistų sumų dydžio byloje nekilo.
30. Nors atsakovė apeliaciniame skunde, kaip ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, akcentuoja, kad ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti darbų priėmimą, tačiau jos nurodyti samprotavimai nepaneigia teisėtumo pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės nurodyta pozicija prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o būtent pačių šalių sudarytos Sutarties sąlygoms ir akcentuotiems Atliktų darbų aktams. Viena vertus, atsakovė byloje nekonkretizuoja, kokią dokumentaciją jai turėjo perduoti ieškovė, kuri reikalinga tam, kad atlikti rangos darbai būtų laikomi tinkamai perduotais, ir tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovė nepateikė visos būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti darbų priėmimą. Kita vertus, nei statybos rangą reglamentuojantys įstatymai, nei Sutartis nenumato jokių papildomų sąlygų, kad Sutartyje sulygti ir ieškovės atlikti darbai būtų laikomi tinkamai perduotais. Pagal jau minėtas CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Sutarties 5.1 punkte šalys sulygo, kad gavęs rangovo pranešimą apie pagal šią Sutartį numatytų darbų (jų dalies) užbaigimą, užsakovas per tris darbo dienas priima atliktus rangovo darbus, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovės atstovui pasirašius Atliktų darbų aktus, buvo patvirtinta, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles. Tuomet ir atsirado atsakovės priešpriešinė pareiga atsiskaityti su ieškove. Nagrinėjamoje byloje jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netinkamą darbų perdavimą ieškovei nepateikus visos būtinos dokumentacijos, nenustatyta.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos ir jos subjektų teisinius santykius. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
32. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 ir 302 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 700,00 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl priteisiama iš atsakovės ieškovei (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Deipa“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,APS grupė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.