- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-503-432/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Atsakovas
- K. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ARRO ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui K. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ARRO kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo K. P. 726 Eur skolą už transporto priemonės OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-04-10 preliminariu sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad su priimtu preliminariu sprendimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-10-08 galutiniu sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-10 preliminarųjį sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį visiškai patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo K. P. 726 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2025-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kilo šalių ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovei automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio atsakovas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022-12-01 ieškovė ir Telšių AVPK sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo Telšių AVPK užsakymu teikti transporto priemonių nuvežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugas, vykdomas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes, paslaugos teikiamos pagal sutartyje fiksuotus įkainius. 2024-08-24 ieškovė iš Telšių AVPK gavo užsakymą dėl automobilio priverstinio nugabenimo iš (duomenys neskelbtini), į ieškovės saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini). Iš ieškovei policijos pateiktų duomenų nustatyta, kad automobilio savininkas ir valdytojas yra atsakovas K. P.. Šiaulių apygardos prokuratūros 2024-09-24 nutarimu nutarta skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą atsakovo automobiliui, visiškai uždraudžiant juo disponuoti, parduoti ar kitaip realizuoti. Apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024-09-24 iki 2024-12-24.
Atsiliepimas
6. Atsakovas, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu ir pareikšdamas prieštaravimus, kaip pagrindinį motyvą nurodė, kad automobilis nuvežtas ir saugotas ne Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, o paimtas ikiteisminiame tyrime, todėl už nuvežimo ir saugojimo paslaugas ieškovei privalo atlyginti Telšių AVPK sutarties 3 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiu atsakovo argumentu. Nurodė, kad atsakovui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad atsakovas vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos Šiaulių apylinkės teismo 2024-11-14 nutartimi atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojui. Todėl pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalies nuostatas policijos pareigūnas pagrįstai įtaręs, jog transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, surašė 2024-08-24 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktą, kurio pagrindu bei pagal sutarties nuostatas ieškovė atsakovui priklausantį automobilį nuvežė saugoti į ieškovei priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priverstinai nuvežama transporto priemonė yra saugoma pagal pasaugos sutartį, sudarytą ne transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o policijos komisariato ir saugotojo. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už saugojimą kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kitos atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nepriteisti skolos ar mažinti jos dydį, nes automobilis buvo saugomas neilgai, 115 parų, nuo priverstinai nuvežto automobilio iki institucijos priimto procesinio sprendimo konfiskuoti automobilį įsiteisėjimo ieškovė privalėjo saugoti automobilį, kol institucija priims atitinkamą procesinį sprendimą dėl automobilio tolimesnio likimo bei iki jo įsiteisėjimo, byloje nėra duomenų, jog atsakovas per automobilio saugojimo laikotarpį nuo 2024-08-24 iki 2024-12-16 būtų kreipęsis į prokurorą ar į ieškovę dėl galimybės susigrąžinti automobilį. Ieškovės automobilio priverstinio nugabenimo ir saugojimo išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir pripažintina atitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti 726 Eur skolą pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu, todėl patenkino (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, SEAKĮ 33 straipsnio 1, 8 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) K. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo; 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-10-08 galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti; 2) kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašo 4 punkto nuostata, kiek ja nustatyta, kai dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ar apsvaigusiam asmeniui gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, priverstinai transporto priemonė gali būti nenuvežama tik nusprendus prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atitikimo SEAKĮ 33 straipsnio 1 daliai; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę pagrįsti poreikį kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apelianto vertinimu, K. P. transporto priemonę policijos pareigūnai rado jo namų valdoje, nesustabdė kelyje, nebuvo SEAKĮ 33 straipsnyje numatytų pagrindų privestinai nuvežti automobilį, todėl išlaidas už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą privalo atliginti institucija, priėmus įstatymui prieštaraujantį sprendimą.
Šalies argumentai
12. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi lydimuoju teisės aktu, kuris prieštarauja SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o būtent dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo teisėtumo, kurį teismas grindė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintu „Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašu“, kuriame 3 ir 3.1 punktuose numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę priimti sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens. To paties Aprašo 4 punkte numatyta, kad kai dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ar apsvaigusiam asmeniui gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, priverstinai transporto priemonė gali būti nenuvežama tik nusprendus prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir esant Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms sąlygoms.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB ARRO pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2025-10-08 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
14. Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovo transporto priemonė buvo konfiskuota, buvo pagrindas ją nuvežti. Atsakovas turėjo galimybę prašyti leisti saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę pats, bet tokia teise nepasinaudojo.
15. Pažymi, jog apeliantas nenurodė kuo specialioji teisės norma (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymas Nr. 5-V-200) prieštarauja SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms. SEAKĮ 33 straipsnyje numatyta bendro pobūdžio nuostata, leidžianti privertinai nuvežti transporto priemonę, jei ji buvo vairuojama neblaivaus asmens. Tai, kad atsakovui pavyko pabėgti iš įvykio vietos, nepaneigia fakto, kad jis vairavo neblaivus ir jo vairuota transporto priemonė buvo konfiskuota. Apeliantas skunde nenurodo, kokius pažeidimus jis padarė, kad policijos pareigūnai atsivijo jį iki jo namų. Ieškovės nuomone, apeliantas nenurodė pagrindų, kuriais remiantis jo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos turėjo būti pripažintos baudžiamojo proceso išlaidomis. Saugojimas vyko iki konfiskavimo, konfiskavimas įsiteisėjo, galutiniam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.
17. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025-10-08 galutinio sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pagal pasaugos sutartį, sudarytą ne transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o policijos komisariato ir saugotojo. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-07-01 iki 2025-01-01) nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir automobilio savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Automobilio savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti automobilį tokios pačios būklės, kokios jis buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su automobilio nuvežimu susijusias išlaidas).
Žemesnės instancijos teismas
19. SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai). Sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl uždraudimo toliau važiuoti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai (SEAKĮ 33 straipsnio 5 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priverstinai nuvežti transporto priemonę, kuri buvo administracinio nusižengimo dalykas, į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 (su vėlesniais pakeitimais) įsakymo Nr. 5-V-200 4 p. įtvirtinta nuostata, kad kai dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ar apsvaigusiam asmeniui gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, priverstinai transporto priemonė gali būti nenuvežama tik nusprendus prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir esant Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoms sąlygoms. Taigi, pagal įsakymo Nr. 5-V-200 4 p. nuostatas įtvirtinta policijos pareigūno prievolė, esant paminėtame punkte įtvirtintoms sąlygoms, priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo į saugojimo vietą. Ši prievolė neprieštarauja SEAKĮ nuostatoms, nes (kaip jau minėta) įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė, esant įsakyme aprašytoms aplinkybėms, priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo.
21. Dėl to nėra pagrindo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nagrinėjant šią bylą, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, kadangi nėra apelianto nurodyto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti tvarkos aprašo 4 punkto ir SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies prieštaravimų.
22. Sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo – ieškinio priedas Nr. 2 2024 08 24 OPEL INSIGNIA (duomenys neskelbtini) nuvežimo aktas. Atsakovas šio sprendimo nenuginčijo. Tad visą laikotarpį iki automobilio konfiskavimo atsakovo automobilis buvo teisėtai ir pagrįstai saugomas, kaip priverstinai nuvežtas pagal anksčiau paminėtą aktą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant aukščiau aprašytoms aplinkybėms iš atsakovo pagrįstai priteistas užmokestis už jo automobilio saugojimą po priverstinio nuvežimo (SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis: „Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.“).
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nekartoja, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų. Tai, kad apeliantas nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, savaime nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
26. Prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025-10-08 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.