Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, vykdančiam individualią veiklą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), įtariama neblaivus, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkto reikalavimus, vengė blaivumo patikrinimo ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Be to, O. V., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, patikrinimo metu, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje O. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną kartu su draugu A. B. buvo susitikę, mieste išgėrinėjo, visur buvo, su savimi turėjo alkoholio, buvo Pilies g., vartojo, išeina, kad viešoje vietoje gėrė, bet buvo pasislėpę. Gedimino pr. irgi vartojo, žodžiu, mieste, nelabai ir atsimena, kur dar buvo. Norėjo dar švęsti, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini), jo mašina stovėjo (duomenys neskelbtini), ji visada yra atidaryta. Kai jis palieka mašiną, palieka raktus Z. T., nes bijo juos pamesti, kadangi ne kartą buvo pametęs. Tą dieną irgi buvo palikęs automobilio raktus Z. T. Kartu su A. B. atėjo į mašiną pašvęsti, pagerti, žino, kad negalima mašinoje gerti, Z. išėjo iš namų ir padavė jam laiškus už mokėjimą už butą. Jie pastovėjo, pakalbėjo ir privažiavo pareigūnai. Jis su A. B. buvo atsisėdę į automobilį, pareigūnai Z. pasiuntė namo, kažką jam pasakė ir jis nubėgo namo. Tuo tarpu jį (O. V.) išlaipino, pasodino į savo mašiną, A. B. irgi išlaipino, bet jis lauke stovėjo. Pareigūnai jam (O. V.) pripaišinėjo, kad jis važiavo, siūlė pūsti, bet jis atsisakė. Žino, kad tada laikoma, jog yra sunkus girtumas, tačiau jis viską pareigūnams neigė, nes jie prirašinėjo tai, ko nebuvo. Jis nieko nepasirašė, nepūtė, tai jie išvažiavo ir kas keista, paliko juos toliau pažeidinėti viešąją tvarką. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), tame pačiame rajone, netoli nuo (duomenys neskelbtini), gal 500 m. atstumas, ten (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. susikerta. Nuo ten, kur buvo automobilis, iki jo namų buvo apie 600 m., jis paliko automobilį (duomenys neskelbtini), nes pykstasi su kaimynu, kadangi šiam nepatinka, kad jis stato mašiną, buvo iškvietę policiją. Dokumentai pareigūnams buvo pateikti, tikslai nepamena ar pasą, ar teises padavė ir jie pagal tuos duomenis ir surašinėjo protokolą. Nežino, kokia prasmė pareigūnams rašyti priešingai, nepažįsta jų iš anksčiau. Gražiai bendravo su pareigūnais, jie irgi gražiai bendravo, nesipriešino. Automobilyje jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o A. B. šalia sėdėjo, ten išvis tik trys sėdimos vietos yra, o Z. lauke stovėjo, mašina buvo atidaryta, langas buvo pradarytas, jis su Z. per langą šnekėjo. Kitų automobilių šalia lyg tai nebuvo. Pareigūnai net nenorėjo nuvežti uždaryti į aikštelę automobilio, kas irgi buvo keista.

Liudytojas M. L. apklausiamas teisme parodė, kad yra VPK patrulių rinktinės patrulis. O. V. yra matęs, nes šis vairavo automobilį galimai neblaivus, buvo sustabdytas, jie surašė šiam protokolą. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie ten patruliavo. Iš Kalvarijų g. kai užsuki į (duomenys neskelbtini) g., ten prie tokio namo stovėjo jaunimo kompanija prie mašinos. Jie sustojo prie jų, pakalbėjo, tada pradėjo važiuoti nuo jų ir pamatė, kaip nuo Giedraičių g. pusės atvažiavo baltas autobusiukas Fiat Ducato ar Renault Master, jie panašūs. Jis atvažinėjo, matyt juos (patrulius) pamatė, susimėtė, išjungė šviesas, sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. esančio namo kampo. Patruliai irgi sustojo, įjungė švyturėlius, kol stovėjo matė, kaip vairuotojas perlipo į keleivio pusę ir išlipo iš mašinos, automobilyje dviese buvo, šalia sėdėjo draugas. Vairuotojas išlipinėjo ir jis (M. L.) išlipo, apėjo automobilį ir susitiko su vairuotoju ties pastarojo mašinos galu. Buvo vėlus metas, naktis. Neatsimena, ar ten apšvietimas yra, apšvietimo gal nėra, bet kai vairuotojas išjungė šviesas, tarnybinio automobilio lempos apšvietė tą kitą automobilį, viskas labai gerai matėsi, todėl jis matė, kaip asmuo perlipinėjo per draugą ir išlipo per keleivio dureles. Bendravo su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jis sakė, kad nevairavo, sako „tikrai nevairavau, nieko nepūsiu, jūs nieko neįrodysite“, galiausiai papūtė, ar atsisakė pūsti. Tiksliai nepamena, nes tokie atvejai dažni, be to, tai buvo senokai, jis neprisimena, kada tiksliai, galėjo būti balandžio 30 d., apie 3.15 val. Jeigu parašyta, kad nesitikrino blaivumo, reiškia taip ir buvo, tiesiog dabar neprisimena. Nepateikė dokumentų, aiškino, kad neturi. Su tuo kitu automobilyje buvusiu asmeniu šiek tiek bendravo, jis šalia vis stovėjo, dar pamena aiškino, kad turi širdies problemų, kad jam bloga. Be to, kur tas namas, kur jie sustojo, greičiausiai tame name yra „taškas“ ir turbūt jie ten važiavo, nes tas jo draugas tarsi sakė „mes važiavome nusipirkti“, na, jis nesakė, nei taip, nei ne, bet suprato iš visos tos povyzos ir išėjo dar kažkoks žmogus su chalatu iš namo. (Liudytojas nubraižė įvykio vietos schemą ir ją pasirašė).

Liudytojas K. K. apklausiamas teisme parodė, kad yra patrulių rinktinės vyr. patrulis. O. V. yra matęs, konkrečios dienos nepamena, buvo naktis, po 3 val. (duomenys neskelbtini) g. buvo asmenį sutikę. Jis (K. K.) patruliavo kartu su kolega, važiuodami (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo priešais atvažiuojantį Renault autobusiuką baltos spalvos. Bevažiuojant link jo, jis susimėtė kelyje, išjungė šviesas ir sustojo tokiam kaip kelkrašty prie namo. Kai tik jis išjungė šviesas ir įvažiavo parkuotis, jis iš karto tarnybinį automobilį pasuko link autobusiuko taip jį apšviesdamas. Autobusiukas sustojo ir buvo jausmas, kad bėgs, nes vairuotojas perlipo į keleivio pusę. Neatsimena, ar jis vienas važiavo. Grynai stebėjo apšvietęs vairuotoją, porininkas išlipo iš savo pusės, pradėjo judėti, priešais stovėjo tarnybinis automobilis, jis matė kaip vairuotojas perlipinėjo ir išlipo per keleivio duris. Kai vairuotojas išlipo iš autobusiuko, porininkas buvo iš kitos pusės apėjęs, o jis pats buvo prie keleivio pusės durelių. Bendravo su asmeniu, pasijuto, kad neblaivus, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, alkoholio kvapas stiprus, kiek pamena, sakė, kad vartojo alkoholį iš vakaro, bet nevairavo. Neatsimena, ar nustatinėjo girtumą, iš pradžių nesutiko tikrintis, po to sutiko, tada vėl nebesutiko, tokių mėtymųsi buvo. Ten buvo dar asmenų, vienas buvo jo draugas, o kitas asmuo, atrodo, ten gyveno netoli. Neatsimena, ar matė su vairuotoju važiuojantį kokį asmenį. Matė judantį tą automobilį, važiuojantį. (Liudytojas nubraižė įvykio vietos schemą ir ją pasirašė).

Liudytojas A. B. apklausiamas teisme parodė, kad įvykį prisimena, tai buvo penktadienio vakaras, jis susiskambino su draugu O. V., susitiko, t. y. jis nuvažiavo pas pastarąjį į svečius. Jis nežino tiksliai adreso, pabendravo, vakare jau vėsiau buvo, todėl nusprendė nueiti į mašiną pasėdėti, išgerti. Gėrė alkoholį tą dieną, gėrė mašinoje, tame jo rajone, nebuvo į miestą išvykę, jis atvažiavo pas O. V. taksi automobiliu. Namuose pas O. V. mama sena, nenorėjo trukdyti gerdami alkoholį, todėl ėjo į mašiną. Gal 200-300 metrų nuo jo namų stovėjo automobilis, ten pakankamai siaura gatvelė, tai ten pastoviai užstatyta, tai automobilis buvo nutolęs kažkiek nuo namų, o taksistas jį iki namų nuvežė. Jie kažkiek paėjo, nešėsi butelį alkoholio ir kokakolos, buvo dviese, nepamena, ar viską išgėrė. Toliau sėdėjo mašinoje, priėjo O. V. kažkoks pažįstamas, padavė kažkokius popierius, dokumentus, sąskaitas ar kažką, kiek atsimena, pasiėmė raktus nuo automobilio. Kai atėjo, automobilis buvo atidarytas. Jie kažkiek pašnekėjo ir atvažiavo pareigūnai. Jis nematė, iš kur atvažiavo ir kur sustojo, pats automobilis žiūrėjo priekiu į pastatą. Kai kurių dalykų gal ir neatsimena. Nežino, kokius dokumentus padavė, kažkoks vokas su laiškais. Nežino, kodėl 3 val. nakties atnešė tuos laiškus. Jie stovėjo prie pastato, iki tol niekur nevažiavo, automobilis stovėjo. Kiek prisimena, buvo taip, kad atėjo ir stovėjo automobilis. Jie su O. V. iš niekur nevažiavo, atsisėdo į mašiną ir sėdėjo. Pareigūnas pasodino O. V. ant galinės sėdynės, o jį už mašinos. Kai priėjo pareigūnas, O. V. išlipo, atrodo, iš dešinės pusės, iš keleivio pusės, o jis (A. B.) už vairo sėdėjo. Su pareigūnais jis kalbėjo, sakė šiems pareigūnams dėl sveikatos, kad pas jį uždegimas.

Liudytojas Z. T. apklausiamas teisme parodė, kad įvykį atsimena. Tą kartą sėdėjo namuose, buvo penktadienis, galėjo būti balandžio 30 d., gal 23:30 val., šiaip nežiūrėjo laikrodžio, gali būti 3.15 val. Išgirdo, kaip trenkė automobilio durimis, kuris stovėjo prie jo namų. Tada jis išnešė laiškus, padavė vairuotojui, stovėjo, kalbėjo ir privažiavo policija. Automobilis šalia jo namų stovėjo ilgokai, gal porą valandų. Jis išgirdo durų trinktelėjimą ir išėjo į lauką, pamatė sėdintį O. V. su draugu, atidavė jiems laiškus, kurie pas jį buvo, nes paštininkas turbūt suklydo. Dažnai taip būna, pas jį tie laiškai ant šaldytuvo guli, tai pasiėmė ir atidavė. Jis stovėjo prie namų ir viskas, pareigūnai jam liepė eiti namo. Išgirdęs tą garsą suprato, kad galėjo tik O. atsisėsti, todėl ir paėmė laiškus. Automobilis atrakintas buvo, jis pastovai atrakintą palieka, o raktai pas jį (Z. T.) buvo. Kai jis išėjęs padavė dokumentus, O. V. sėdėjo prie vairo, o jo draugas šalimais. Jis pats (Z. T.) su chalatu iš namų išėjo, stovėjo prie vairuotojo, buvo langas atidarytas, padavė laiškus per langą, kai perdavinėjo laiškus, atvažinėjo pareigūnai. Pareigūnai sustojo ir išsivedė O. V. kalbėti. Pareigūnais sustojo kažkaip prie O. V. automobilio galinės dalies kampo, toks „busiukas“ baltos spalvos. Mašina stovėjo priekiu į Kalvarijų g. pusę, policija pravažiavo ir sustojo, pareigūnai išlipo, prie kur priėjo neprisimena, buvo išgėręs. Per kurias duris O. V. išlipo iš automobilio jis nežino, t. y. neatsimena per kurias dureles. Ar pareigūnai išlaipino nematė, per kur išlaipino ar išlipo pats. Jis pats buvo prie automobilio galo, t. y. stovėjo prie savo namų lango kampo, rūkė, nematė, kaip O. V. ir jo draugas išlipo. Gal du metrai nuo namo iki automobilio buvo, tuo metu žiūrėjo į policijos ekipažą. Ir po to stovėjo, buvau išgėręs, pareigūnas pasakė „eik namo“.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir vairuotojams, vengusiems neblaivumo patikrinimo. Kelių eismo taisyklių 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-35-648/2015). „Vengimo“ turinys, vadovaujantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme, atskleistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N17-318/2006, kurioje nurodyta, jog dabartinės kalbos žodyne „vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. Stengtis išsisukinėti, išsisukinėti; 2. Bijoti, nedrįsti. Inkriminuojant šį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (pasisprendimą) nesitikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N5-393/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-206-626/2016 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ATPK 256 straipsnio reikalavimus, taip pat liečiamumo ir leistinumo reikalavimus atitinkančių įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad O. V. 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įtariama neblaivus, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkto reikalavimus, vengė blaivumo patikrinimo ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiamas teisme O. V. neigė vairavęs būdamas neblaivus ir parodė, kad tą dieną, kartu su draugu A. B. buvo susitikę, buvo mieste išgėrinėjo, visur buvo, su savimi turėjo alkoholio, buvo Pilies g. vartojo, Gedimino pr. irgi vartojo, žodžiu, mieste, nelabai ir atsimena, kur dar buvo. Norėjo dar švęsti, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini), jo mašina stovėjo (duomenys neskelbtini), ji visada yra atidaryta. Kai jis palieka mašiną, palieka raktus Z. T., nes bijo juos pamesti. Kartu su A. B. atėjo į mašiną pašvęsti, pagerti. Z. išėjo iš namų ir padavė jam laiškus už mokėjimą už butą. Jie pastovėjo, pakalbėjo ir privažiavo pareigūnai. Jis su A. B. buvo atsisėdę į automobilį, jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o A. B. šalia sėdėjo. Pareigūnai jam pripaišinėjo, kad jis važiavo, siūlė pūsti, bet jis atsisakė, nes nevairavo. Dokumentai pareigūnams buvo pateikti, tiksliai nepamena ar pasą, ar teises padavė ir jie pagal tuos duomenis ir surašinėjo protokolą.

Taigi, pats O. V. neneigė buvęs neblaivus ir vengęs sąmoningai pasitikrinti blaivumą, tačiau teigė, kad tokius veiksmus jis atliko dėl to, kad su automobiliu niekur nevažiavo. Tokią O. V. versiją apklausiami teisme patvirtino ir liudytojai Z. T. bei A. B., kurie taip pat teigė, kad O. V. niekur nevažiavo, o tiesiog vartojo alkoholį stovinčiame automobilyje.

Vis tik teismas pirmiau nurodytą O. V. versiją atmeta ir vertina ją kaip siekį išvengti gana griežtos administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Kartu atmetami ir liudytojų Z. T. bei A. B. parodymai, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek pirmiau nurodytų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje, be to, jie neatitinka kitų bylos įrodymų turinio. Teismas pažymi, kad O. V., Z. T. bei A. B. parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir liudytojų policijos pareigūnų K. K. bei M. L. parodymai, kuriuos susiejus į vieningą įrodomąją grandinę nebelieka abejonių dėl O. V. kaltės vengus blaivumo nustatymo, t. y. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje esančio O. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2-3). Be administracinio teisės pažeidimo protokolo, O. V. kaltę pagrindžia ir minėtame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio K. K. ir 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio M. L. teisme duoti parodymai. Šie liudytojai iš esmės vienodai ir nuosekliai parodė, kad patruliuodami (duomenys neskelbtini) g. jie pamatė kaip nuo Giedraičių g. pusės atvažiavo baltas autobusiukas, kurio vairuotojas, matyt patrulius pamatė, susimėtė, išjungė šviesas, sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. esančio namo kampo. Patruliai irgi sustojo priešai tą automobilį, įjungė švyturėlius, kol stovėjo matė kaip vairuotojas perlipo į keleivio pusę ir išlipo iš mašinos per keleivio duris. Automobilyje dviese buvo mašinoje. Vairuotojas išlipinėjo, o M. L. apėjo automobilį ir susitiko su vairuotoju ties pastarojo mašinos galu. Buvo vėlus metas, naktis. Kai vairuotojas išjungė šviesas, tarnybinio automobilio lempos apšvietė tą automobilį, viskas labai gerai matėsi, todėl jie matė, kaip asmuo perlipinėjo per draugą ir išlipo per keleivio dureles. Jie bendravo su atsakomybėn traukiamu asmeniu, šis sakė, kad nevairavo, sako „tikrai nevairavau, nieko nepūsiu, jūs nieko neįrodysite“. Galiausiai atsisakė pūsti į alkotesterį. Pažymėtina, kad šie liudytojai teismo posėdyje nubraižė ir iš esmės identiškas įvykio vietos schemas, kurios patvirtina jų parodymuose nurodytas aplinkybes (b. l. 25, 26). Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti tokiais savo tiesiogines pareigas vykdžiusių policijos patrulių ir liudytojų K. K. bei M. L. parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie jų galimą suinteresuotumą duoti O. V. nepalankius parodymus. Pats O. V. taip pat tokių aplinkybių nenurodė ir apklausiamas teisme teigė, kad minėtų pareigūnų asmeniškai nepažįsta, su jais jokių konfliktų nei anksčiau nei įvykio metu nekilo, bendravo gražiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent K. K. ir M. L. parodymus atitinka ir jų pačių 2016 m. balandžio 30 d. rašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., (duomenys neskelbtini) g. pastebėtas važiuojantis automobilis „Renault Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – O. V., gim. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs jų (t. y. pareigūnų) automobilį, sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo, išlipo iš jo ir bandė pasišalinti pėsčiomis link Saracėnų g. Jie (t. y. pareigūnai) nedelsdami sustojo ir priėjo prie vairuotojo, jo iš akiračio pametę nebuvo. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vairuotojas tvirtino, kad visą naktį prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Sulaikę vairuotoją paprašė jo pateikti dokumentus, tačiau jis paaiškino, kad jokių dokumentų neturi ir vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Asmuo buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, pasakius, kad reikės pasitikrinti blaivumą, asmuo tai padaryti atsisakė. Vairuotojas su padarytu pažeidimu nesutiko, pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo atsisakė. Vairuotojui už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta bylos nagrinėjimo vieta, data bei laikas, teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ja išaiškintos, su bylos nagrinėjimo data, vieta ir laiku supažindintas (b. l. 4, 5). Aktualias faktines aplinkybes papildomai detalizuoja 2016 m. balandžio 30 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, jog O. V. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išsiblaivymo (b. l. 6).

Kaip jau minėta, teismas atmeta liudytojų Z. T. bei A. B. parodymus apie tai, kad O. V. įvykio metu nevažiavo automobiliu, jo nevairavo, o jame tik vartojo alkoholį, kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek pirmiau nurodytų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, jog O. V., A. B. ir Z. T. vienodai teigė, kad iki atvykstant pareigūnams O. V. niekur nevažiavo, o vartojo alkoholį stovinčiame automobilyje, jų parodymai apie lydinčias aplinkybes iš esmės skiriasi, o tai rodo, kad jie visiškai nepatikimi ir neįtikinami. Štai O. V. teigė, kad jis su A. B. vartojo alkoholį visą dieną mieste, Pilies gatvėje, Gedimino prospekte ir kitur, tuo tarpu A. B. tvirtino, kad jie gėrė tik pas O. V. namuose ir vėliau nuėjo į minimą automobilį. O. V. ir Z. T. parodė, kad iki atvažiuojant pareigūnams O. V. sėdėjo vairuotojo vietoje, o A. B. sėdėjo keleivio vietoje, tuo tarpu A. B. tvirtino priešingai. A. B. tvirtino, kad O. V. išlipo per keleivio pusės duris, tuo tarpu O. V. teigė, kad jį pareigūnai išlaipino per vairuotojo pusės duris. Z. T. teigė, kad atvykus pareigūnams jis stovėjo prie savo namo dviejų metrų atstumu nuo automobilio iš keleivio pusės, tačiau teigė nematė kaip buvo išlaipintas, ar išlipo O. V. ir per kurias duris. Z. T. parodė, kad O. V. automobilio raktai buvo pas jį, o automobilis prie jo namų stovėjo apie dvi valandas, tačiau iš O. V. teigė, kad jie su A. B. jau dienos metu vartojo alkoholį, o automobilis buvo paliktas įvykio vietoje seniau. Z. T. dėl neva O. V. neaiškios korespondencijos atnešimo apie 3 val. nakties, vos išgirdus automobilio durų trinktelėjimą apskritai nėra įtikinami. Juo labiau, kad kaip jau minėta, O. V., A. B. ir Z. T. parodymus paneigė nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai, kurie tokių aplinkybių nenurodė, taip pat ir kiti pirmiau aptarti įrodymai. Teismo vertinimu, sugretinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą yra požymių, kad Z. T. ir A. B. bylos nagrinėjimo teisme metu galėjo duoti melagingus parodymus, todėl jiems atitinkamai iškeltinos administracinių teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų davimo.

Taigi iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, jog O. V. 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų akivaizdoje vairavo automobilį „Renault Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatęs pareigūnus sustojo ir išlipo iš automobilio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, pareigūnams teigė, jog visą naktį prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholinius gėrimus, o pareigūnams pasiūlius jam pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, šis tai padaryti atsisakė. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą manyti, jog minėto automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus, taip pat tuoj po sustabdymo nuo vairuotojo sklidęs alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba sudarė policijos pareigūnams pakankamą pagrindą manyti, jog jis vairavo būdamas neblaivus ir imtis priemonių alkotesteriu tikrinti vairuotojo blaivumą, o vairuotojas, remiantis KET 17 punkto reikalavimais, turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau atsisakydamas tai daryti sąmoningai vengė tikrintis blaivumą.

Esant pirmiau aptartais įrodymais nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms teismas konstatuoja, O. V. vengė pasitikrinti blaivumą ir tokia jo padaryta veika atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Kartu pažymėtina, kad pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus KET pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse. KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai K. K. ir M. L. nuosekliai parodė, kad O. V. jiems nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tai iš dalies patvirtino ir pats O. V., kuris parodė, kad nepamena kokį dokumentą padavė, gali būti, kad pasą, pagal kurį ir buvo rašomas protokolas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti nesuinteresuotų policijos patrulių parodymais apie tai, kad O. V. jiems nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir būtent tokiais veiksmai pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir taip padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš O. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip perteklinis šalintinas KET 14 punkto pažeidimas, kadangi šiame punkte, be kita ko, įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tuo tarpu O. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne už tai, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą.

Teismas, skirdamas O. V. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (vairuotojas atsisakė pasitikrinti blaivumą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog jis vairavo neblaivus, nevykdė KET reikalavimo pateikti vairuotojo pažymėjimo), atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirba (vykdo individualią veiklą), administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimą, nuobauda nebegalioja. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, O. V. už pažeidimų padarymą skirtina sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, artimos jų vidurkiams, bei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios dydis taip pat nustatytinas artimas šios rūšies nuobaudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam septynių šimtų eurų (700 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

O. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam šešių eurų (6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir O. V. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – septynių šimtų eurų (700 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį dėl to, kad jis, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016 m. birželio 23 d., 10.04 val. iki 10.57 val. vykusiame teismo posėdyje davė melagingus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7823-957/2016 apie tai, kad O. V. 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevažiavo automobiliu „Renault Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo nevairavo, o tik vartojo alkoholį stovinčiame automobilyje.

Z. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį dėl to, kad jis, būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2016 m. birželio 23 d., 10.04 val. iki 10.57 val. vykusiame teismo posėdyje davė melagingus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-7823-957/2016 apie tai, kad 2016 m. balandžio 30 d., apie 3.15 val., iki atvykstant policijos patruliams, O. V. automobilio Renault „Master“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rakteliai buvo pas jį (Z. T.), o automobilis nemažiau kaip dvi valandas stovėjo prie jo namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir O. V. tuo metu juo nevažiavo ir jo nevairavo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16057493096 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.