Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. įgaliotos atstovės S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 straipsnio 4 dalį septynių šimtų dvidešimt trijų eurų (723 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį aštuonių eurų (8 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė nuobauda – septynių šimtų dvidešimt trijų eurų (723 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 5 d., apie 8.45 val., Vilniuje, Centrinėje gatvėje, vairavo automobilį „Lexus IS 220“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkto reikalavimus, vengė blaivumo patikrinimo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje.

Taip pat nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, patikrinimo metu, pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį V. K. nubaustas konstatavus, jog jis vengė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo vienas iš alternatyvių požymių – neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y., kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. „Vengimo“ turinys, vadovaujantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme, atskleistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N17-318/2006, kurioje nurodyta, jog dabartinės kalbos žodyne „vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. Stengtis išsisukinėti, išsisukinėti; 2. Bijoti, nedrįsti. Inkriminuojant šį pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (pasisprendimą) nesitikrinti (LVAT nutartis Nr. N5-393/2007).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo įrodyta V. K. kaltė dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą. Apygardos teismas, atlikęs įrodymų vertinimą šiuo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai apylinkės teismo įvertinti teisingai, t. y. byloje surinkti įrodymai patvirtina V. K. sąmoningai vengus neblaivumo patikrinimo. Ši aplinkybė tiesiogiai patvirtinama policijos pareigūnų E. C. bei V. V. parodymais teisme, 2015 m. spalio 5 d. E. C. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), vaizdo įrašais (b. l. 45), kuriuose užfiksuotos aplinkybės detaliai išanalizuotos skundžiamame nutarime. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareigūnai teisme dėl esminių faktinių aplinkybių davė sutampančius parodymus, o būtent, kad sustabdė V. K. vairuojamą automobilį Centrinėje gatvėje, iš automobilio išlipo vairuotojas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą pučiant į alkotesterį, tačiau vairuotojas tik imitavo pūtimą, ne pūsdamas, o traukdamas į save orą. Pirmą kartą kai davė pūsti V. K. sutuoktinės dar nebuvo. Pirmą kartą vairuotojui pučiant buvo V. K., pareigūnas E. C. ir prie automobilio, šalia stovėjo pareigūnė V. V.. Po kažkurio laiko, E. C. paaiškinimu, praėjus apie 10 min., atvažiavo V. K. sutuoktinė, kuri atnešė registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, V. K. vairuotojo pažymėjimo ir draudimo nepateikė, todėl duomenis tikrino kompiuteryje. E. C. paaiškino, kad duomenis tikrinant kompiuteryje buvo atjungtas vaizdo registratorius, nes reikėjo pajungti kompiuterį. Sutuoktinė taip pat prašė V. K. pūsti, tačiau jis vis tiek imitavo pūtimą, pūsti buvo leista kelis kartus. Abu pareigūnai patvirtino, kad jautė nuo V. K. sklindantį alkoholio kvapą, E. C. nurodė, kad V. K. pasakius, jog jaučia nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, šis neigė vartojęs alkoholį. E. C. papildomai paaiškino, kad neužtekus vairuotojo pučiamo oro srauto, alkotesteris neužfiksuoja pūtimo ir pūtimą atmeta, todėl būtina paspausti mygtuką, kad dingtų užrašas ant ekrano ir vairuotojas galėtų pūsti dar kartą, t. y. aparatas eina į darbinę padėtį. Nesifiksuoja kaip naujas pūtimas. Nurodė, kad V. V. filmavo savo telefonu, pamačius, kad V. K. piktybiškai imituoja pūtimą. Taip pat nurodė, kad siūlė V. K. važiuoti į narkologinį centrą, tačiau šis atsisakė. Iš V. V. parodymų matyti, kad ji vairuotojo ir kolegos E. C. pokalbio iki pirmo pūtimo negirdėjo. Pareigūnų duoti parodymai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, sutampa su E. C. tarnybiniame pranešime nurodytomis analogiškomis aplinkybėmis (b. l. 4), juos patvirtina ir pateikti vaizdo įrašai: įraše Nr. 20151005_085357 užfiksuoti V. K. ir S. K., V. K. aiškinimas, kad jis nesutinka pūsti į alkotesterį; kaip V. K. įkalbinėja S. K., tada V. K. sutinka pūsti į alkotesterį, tačiau 00:01:28 įrašo minutę iš V. K. veido išraiškos matyti, kad jis į alkotesterį ne pučia, o traukia orą į save. Įrašo 00:02:08 pareigūnui siūlant pūsti į alkotesterį, o S. K. taip pat įkalbinėjant, aiškiai girdimi V. K. žodžiai, kad jis nepūs, tuo tarpu 00:02:56 minutę jis dar kartą neva pučia į alkotesterį, tačiau akivaizdžiai matyti, jog traukia orą į save. Apylinkės teismas, tikslindamas įvykio aplinkybes bei šalindamas administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, išreikalavo informaciją apie tai, jog patruliams E. C. ir V. V. 2015 m. spalio 5 d., 6.30 val. buvo išduotas alkotesteris Nr. 0009, kartu pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 94-95). Teisme apklausti pagal vaizdo įrašą, kuriame matomas alkotesteris, patrulis E. C. patvirtino, kad tai būtent tas pats alkotesteris ir jis veikiantis, ką patvirtina ir jo sertifikatas. Byloje nėra nustatytas joks motyvas pareigūnams apkalbėti V. K. ir siekis nepagrįstai jį apkaltinti, išsigalvoti, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas bei, kad jis vengė pasitikrinti blaivumą, naudoti neblaivumo patikrinimui ne tarnybinį alkotesterį. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pareigūnų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, yra nuoseklūs ir pakankamai detalūs. Be to, pareigūnų parodymai sutampa ir su kita byloje surinkta medžiaga. Priešingai, norėdami pašalinti kilusias abejones, pareigūnai V. K. suteikė ne vieną galimybę pūsti į alkotesterį, siūlė kartu nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau pastarasis atsisakė. Be to, nors V. K. tikina vairavęs blaivus, tačiau byloje nėra pateikta V. K. blaivumą įvykio metu patvirtinančių duomenų, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad dėl V. K. sutrikusios sveikatos įvykio metu, ar, kad jis dėl sveikatos būklės nebūtų sugebėjęs atlikti būtinų tikrinimui veiksmų.

Apygardos teismas nesutinka ir su apeliantės skundo argumentu dėl liudytojo P. Z. pranešimo ir parodymų melagingumo. Byloje duomenų apie šio liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi nėra, jų nenurodė ir apeliantė. Be to, šis liudytojas nedalyvavo pareigūnams sustabdžius ir bandant patikrinti V. K. neblaivumą, todėl jo parodymai dėl V. K. pažeidimo neturi lemiamos reikšmės ir tik liudija pareigūnų atlikto patikrinimo pagrindo pagrįstumą.

V. K. kaltės nepaneigia apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl vaizdo įrašų (b. l. 45). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Įrodymus teismas vertina ne atskirai, o visumoje. Nagrinėjamu atveju, vaizdo įrašai išreikalauti apeliantės prašymu, apylinkės teismas juos peržiūrėjo teismo posėdyje, byloje dalyvaujantys asmenys su jais susipažino, apklausta juos dariusi liudytoja, jai byloje dalyvaujantys asmenys galėjo užduoti klausimus ir tikslinti įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs įrašuose užfiksuotas aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad nėra pagrindo abejoti šių vaizdo įrašų autentiškumu, nes kiekvienas jų nepertraukiamas, juose nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai E. C. bei V. V.. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas vaizdo įrašus pagrįstai vertino kaip įrodymus bei grindė jais V. K. kaltę.

Taip pat V. K. kaltės nepaneigia apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pareigūno naudoto alkotesterio. Apeliantės manymu, pareigūnas galėjo panaudoti ne tarnybinį alkotesterį, nes apie jo panaudojimą nebuvo pažymėta administracinio teisės pažeidimo protokole. Visų pirma, pažymėtina, kad neesminius protokolo trūkumus gali ir privalo ištaisyti bylą nagrinėjantis teismas (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kiekvienas atvejis, kai nustatomi protokolo trūkumai yra individualus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į V. K. pareikšto kaltinimo (pažeidimo) pobūdį - vengimą pasitikrinti galimą neblaivumą, į konkrečias bylos aplinkybes, kad vengimas pasitikrinti pasireiškė ne pūtimu į alkotesterį, o priešingai oro traukimu į save dėl ko alkotesteryje negalėjo būti užfiksuoti rodmenys, galintys paneigti ar patvirtinti aplinkybę dėl asmens neblaivumo, daroma išvada, kad apylinkės teismas šį protokolo trūkumą pagrįstai laikė neesminiu ir jį pašalino bylą nagrinėdamas iš esmės, remdamasis pareigūnų parodymais, minėtu tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga bei teismo papildomai išreikalautais duomenimis apie tai, jog patruliams E. C. ir V. V. 2015 m. spalio 5 d., 6.30 val. buvo išduotas alkotesteris Nr. 0009, kartu pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 94-95). Teisme apklausti pagal vaizdo įrašą, kuriame matomas alkotesteris, patrulis E. C. patvirtino, kad tai būtent tas pats alkotesteris ir jis veikiantis, ką patvirtina ir jo sertifikatas. Kaip minėta, aplinkybių, kad liudytojai būtų suinteresuotas neteisingai apkaltinti V. K., byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykio metu buvo naudojamas būtent tarnybos metu išduotas alkotesteris. Be to, kaip minėta, V. K. pažeidimą įrodo, ne alkotesterio duomenys, o priešingai, tai, kad jis į jį tinkamai nepūtė, be to, atsisakė vykti į medicinos įstaigą.

Apeliantė nurodo, kad nebuvo išreikalautas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo taisyklių patvirtinimo 8 punkte nurodytas žurnalas, kuriame registruojamas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis, panaudotos specialiosios techninės priemonės, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad toks prašymas teisme nebuvo pateiktas. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad V. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad V. K. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį baudžiama už kitus KET pažeidimus, tiesiogiai nenumatytus administracinių teisės pažeidimų kodekse. KET 16 punkte, be kita ko, numatyta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Pažeidimas įrodytas policijos pareigūnų E. C. bei V. V. parodymais, iš dalies apeliantės parodymais, kad nebuvo pateikti policijos pareigūnams visi prašomi dokumentai, o būtent vairuotojo pažymėjimas ir draudimas, nors V. K. objektyviai ir turi šiuos dokumentus.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog aplinkybė, kad apeliantė subjektyviai vertina byloje esančius įrodymus, savaip interpretuoja liudytojų duotus parodymus, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu ir skundžiamą nutarimą naikinti.

Apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą apeliantė ginčija teigdama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas, kad V. K. buvo diskriminuojamas dėl išsilavinimo. Apygardos teismas teisėjo šališkumo ar V. K. diskriminavimo dėl išsilavinimo šioje byloje nenustatė. Pažymėtina, kad apeliantė grįsdama teisėjo šališkumą nurodė, kad teisėjas nemotyvuotai neišnagrinėjo bylos nedalyvaujant V. K. ir nepagrįstai priėmė sprendimą jį atvesdinti bei kritiškai vertino jo elgesį. Pažymėtina, kad visų pirma, pati apeliantė prašė teismo atidėti pirmąjį teismo posėdį būtent dėl V. K. nedalyvavimo. Kitą posėdį V. K. neatvykimą grindė jo liga, tačiau įrodymų, atitinkančių įstatymo reikalavimus, byloje nepateikta, nors teisėjo ir prašyta. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti klaidas, neaiškumus, todėl teismo sprendimas dėl būtinumo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kai asmuo nepripažįsta padaręs pažeidimą, yra pagrįstas ir teisėtas. Be to, priešingai, nei nurodo apeliantė, šis sprendimas teismo buvo detaliai motyvuotas (b. l. 51). Tai, kad V. K. dėl skirto atvesdinimo patyrė nepatogumų, yra tik netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis pasekmė. Kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teisėjo šališkumas, yra emocinio pobūdžio vertinimas, nes teisėjas apeliantės pateiktus prašymus apsvarstydavo ir vienus tenkindavo, o kitus motyvuotai atmesdavo. Vien apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas, nedaro teisėjo šališku.

Skunde nurodytas apeliantės aplinkybes dėl V. K. ūmaus sveikatos pablogėjimo apygardos teismas vertina kritiškai ir sprendžia, kad apylinkės teismas jas atmetė pagrįstai. Papildomai pažymėtina, kad nors V. K. nurodo, kad jam buvo priepuolis (staigus sveikatos pablogėjimas), tačiau jis ne tik apie tai nepasakė jo neblaivumą bandantiems patikrinti pareigūnams ar atvykusiai sutuoktinei, tačiau ir nepateikė teismui jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, t. y., kad kreipėsi iš karto po įvykio pas medikus ir pan. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visos apeliantės nurodytos V. K. ligos šių aplinkybių taip pat nepagrindžia, nes jos yra nuolatinio pobūdžio. Be to, iš pareigūnų parodymų matyti, kad jie siūlė pažeidėjui nuvykti su jais į medicinos įstaigą neblaivumui patikrinti, tačiau pastarasis atsisakė. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog V. K. dėl savo būsenos nesugebėjo atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, t. y., kad nebuvo objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti, todėl pareigūnams nekilo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte numatyta pareiga V. K. pristatyti medicininei apžiūrai ir nėra pareigūnų kaltės dėl negalėjimo nustatyti V. K. (ne)blaivumo. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad V. K. pasitikrinti blaivumo po pažeidimo užfiksavimo galėjo savo noru, tačiau to nepadarė.

Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. įgaliotos atstovės S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.